„Vilniaus vandenys“ sprendžia lietuvišką nuotekų galvosūkį

„Nuotekų valyklos rekonstrukciją dėl numatytų darbų apimties, rekordinių investicijų ir keliamų tikslų, susijusių ne tik su nuotekų išvalymu, bet ir su aplinkosauga, galime vadinti šio dešimtmečio projektu. Juo siekiame ne tik padidinti teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę miestui, bet ir užtikrinti, kad iš nuotekų būtų išvaloma daugiau teršalų, išvalomi tie teršalai, kurių iki šiol valykla nepajėgė išvalyti. O išleidžiant švaresnes nuotekas – labiau tausojama gamta“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės vadovas įsitikinęs, kad šiandien nebepakanka tiesiog įgyvendinti aplinkosauginius standartus ir teisės aktų reikalavimus – būtina būti žingsniu priekyje, siekti maksimalaus rezultato ir kaip galima labiau prisidėti prie aplinkos tausojimo. Tad rekonstrukcijos projekte numatyta valykloje sukonstruoti papildomą įrangą, kurios dėka nuotekos būtų valomos nebe dviem, bet trimis etapais.

Tikslas – išvalyti teršalus ir sugaudyti plastiką

Tretinis nuotekų valymas – tai papildoma nuotekų valymo grandis po mechaninio ir biologinio nuotekų valymo. Pagrindinė jo paskirtis – pašalinti į aplinką išleidžiamose išvalytose nuotekose užsilikusį bendrąjį fosforą. Pasitaiko, kad jo likučiai būna išnešami kartu su smulkiomis dumblo dalelėmis. Tretinio valymo įrenginiuose šis dumblas su prikibusiais teršalais sugaudomas ir grąžinamas į biologinio valymo grandį.

Vilniaus miesto nuotekų valykloje įrengta papildoma valymo grandis padėtų sulaikyti nuotekų valymo proceso metu likusias pavienes smulkiąsias daleles, tad į upę patektų mažiau dumblo ir jame užsilikusio fosforo. Rekonstravus valyklos reaktorius ir įdiegus papildomą įrangą, kur kas efektyviau turėtų būtų išvalomas ir azotas. Dabartinė valyklos perkrova azoto teršalais siekia maždaug 13 proc., o rekonstravus valyklą jos pajėgumas išvalyti šiuos teršalus padidėtų daugiau nei 60 proc. 

Tretinis nuotekų valymas galėtų būti viena iš alternatyvų ir į nuotekas išpilamam plastikui sulaikyti. Pastaroji problema būdinga išskirtinai Lietuvai – kitose pasaulio šalyse plastiko nuotekose neaptinkama, nes plastikas yra atlieka – jis, kaip ir dera, yra utilizuojamas, o ne išleidžiamas į nuotekų tinklus, kas vis dar nutinka Lietuvoje.

„Susiduriame su ypatingu galvosūkiu – kaip iš nuotekų dumblo atskirti plastiką, plaušą ar kitas smulkias daleles. Pasirodo, tai vietinė problema, kuri labai susijusi su visuomenės ir verslo branda, suvokimu, ką galima pilti į nuotekas, o ko – ne. Tad turime dvigubą iššūkį – kaip išvalyti tai, ko nuotekose neturi būti, ir kaip ugdyti, šviesti visuomenę“, – aiškina M. Švaikauskas. Pasak jo, dėl sąmoningumo trūkumo vandentvarkininkai mūsų šalyje turi spręsti problemas, su kuriomis kitos užsienio šalys nesusiduria.

Šiuo metu vykdoma projekto studija, bendrovės specialistai konsultuojasi su Lietuvos ir užsienio ekspertais. Analizuojamos kelių tipų tretinio valymo įrenginių galimybės: žvyro filtrai ir audinio ar perforuotų plokščių sietai, per kuriuos būtų iškošiamos nuotekos. Pasirinkus tiek vieną, tiek kitą valymo būdą, nuotekos būtų košiamos nepertraukiamai.

Tretinio valymo įrangą planuojama įdiegti Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos antrajame etape iki 2023 m. pabaigos, projekto vertė siektų apie 3 mln. eurų. Papildoma nuotekų valymo grandis padėtų dvigubai sumažinti esamą fosforo taršą (nuo 1 mg/l iki 0,5 mg/l) bei susigaudyti plastiką, plaušą ir kitas daleles.

Išvaloma dukart daugiau teršalų

Didžiausios šalyje ir vienintelės Vilniaus mieste nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai prasidėjo šių metų rugpjūčio mėnesį ir, planuojama, truks trejus–ketverius metus. Bendros projekto investicijos siekia rekordinę sumą – beveik 44 milijonus eurų. Daugiau nei pusę šių lėšų skirs bendrovė „Vilniaus vandenys“, likusias – Aplinkos ministerija iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, daugiau nei tris dešimtis metų veikianti Vilniaus miesto nuotekų valykla buvo morališkai pasenusi ir nebepajėgi susitvarkyti su jai tenkančiais iššūkiais – plečiantis miestui augančiu nuotekų kiekiu, sparčiai didėjančia kartu su nuotekomis iš buitinių ar juridinių vartotojų į valyklą patenkančių teršalų koncentracija, naujais teršalais, kurie dėl cheminių medžiagų besaikio naudojimo pramonėje pastaraisiais metais aptinkami nuotekose, nors prieš tai su jais vandentvarkininkai nei susidurdavo, nei apie juos žinojo.

Rekonstravus nuotekų valyklą, padidės jos našumas: valykla bus pajėgi išvalyti iki 30 proc. daugiau  atitekančių nuotekų ir maždaug penktadaliu daugiau su nuotekomis atitekančių teršalų. Valyklos rekonstrukcija turėtų spręsti ir dažnų liūčių sukeliamas problemas – bus siekiama užtikrinti didesnį valyklos pralaidumą liūčių metu, kai tenka per itin trumpą laiką apdoroti didelį nuotekų kiekį.

Visgi svarbiausia valyklos dalis, kuri bus rekonstruojama – šeši valyklos bioreaktoriai, atsakingi už biologinį nuotekų valymą. Juos atnaujinus, biologinės grandies valymo efektyvumas padidės net 50 proc. ir taip bus užtikrinamas didesnis teršalų išvalymas. Azoto ir fosforo teršalų bus išvaloma net 60 proc. daugiau – būtent šiuos teršalus morališkai pasenusi valykla ne visuomet pajėgdavo išvalyti. Siekiant  teršalus išvalyti kuo efektyviau, valykloje numatoma sumontuoti ir minėtą tretinio valymo įrangą.

„Kasmet nuotekų išvalymui keliami reikalavimai tik griežtėja, todėl jau šiandien galvojame apie tai, kokius teršalus, jų kiekius turėsime valyti ateityje, kokius sprendimus pasitelksime“, – sako M. Švaikauskas.

Per trejus metus (2020–2022 m.) į infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą bei veiklos skaitmeninimą bendrovė „Vilniaus vandenys“ planuoja investuoti beveik 109 mln. eurų. Didžiausia šių investicijų dalis ir bus skirta nuotekų valyklos rekonstrukcijai.

[infogram id="ecbc95a4-5caf-4513-8ba3-cda7f64928a3" prefix="E3L" format="interactive" title="TR:VVandenys"]