Biodegalai iš kadaise piktžolėmis vadintų augalų: idėja lietuvių nežavi

Dirvinė čiužutė, augalas, giminingas garstyčioms ir kopūstams, įprastai laikomas piktžole. Bet viena jo savybė šį augalą pavertė patrauklesniu: jis turi itin daug aliejų, maždaug 50% daugiau nei sojos pupelės. Ir po kone dešimtmečio kontroliuojamo veisimo, genų keitimo, kadaise buvusi piktžolė dabar auginama kaip atsinaujinantis dyzelino arba tvarių aviacinių degalų šaltinis.

Dauguma biodegalų JAV dabar yra gaminami iš kukurūzų arba sojos. Tačiau augantis tvarių degalų poreikis, o taip pat – pasaulinis maisto produktų trūkumas kelia grėsmę ir skatina ieškoti būdų, kaip gaminti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius degalus, kuriems gaminti nereikia valgomų kultūrų. Tokia padėtis, pasakoja „Wall Street Journal“, skatina tirti augalus, kaip kad dirvinės čiužutės.

Mike’as DeCampas, bendrovės „CoverCress“, įkurtos dirvinės čiužutės potencialo tyrimams, vadovas pasakoja, kad dabar ši piktžolė naudojama laukams užsėti tarp sezonų, kad būtų išvengta dirvos erozijos, o taip pat ji galėtų duoti pajamų, kai laukai paliekami pūdymui. Pasak M. DeCampo, rašoma leidinyje, dabartinė situacija liepia rinktis, ar soja, kuri yra pagrindinis biodegalų šaltinis, bus naudojama maistui, ar degalams gaminti.