Vilniaus oro uostui pakėlus mokesčius, „Ryanair“ mažina maršrutų skaičių ir skrydžių dažnį

Papildyta išsamiu Lietuvos oro uostų komentaru 

Ji teigia, kad toks žingsnis žengiamas reaguojant į Vilniaus oro uosto sprendimą nuo sausio 1 d. 28% padidinti mokesčius.

Pasak „Ryanair“, 2023 m. vasaros skrydžių tvarkaraštis apkarpomas 30%.

„Ryanair“ iš Vilniaus vasarą neskraidys į Jungtinės Karalystės Birmingemo ir Lydso / Bradfordo oro uostus. O rečiau skraidys į Atėnus, Berlyną, Bilundą, Korfu, Dubliną, Frankfurtą, Gdanską, Londoną / Stanstedą, Milaną, Veneciją, Vieną. 

„Mes apgailestaujame, kad tai įvyko tik dėl nelogiško Vilniaus oro uosto sprendimo padidinti mokesčius net 28%, todėl skrydžiai į Vilnių ir iš jo tampa brangesni ir mažiau konkurencingi, palyginti su daugeliu kitų ES oro uostų, kurie mažina kainas, kad susigrąžintų COVID-19 metu prarastą srautą, arba įšaldo mokesčius, kad paskatintų keleivių skaičiaus augimą“, – bendrovės pranešime cituojamas „Ryanair“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Dara Brady.

Jo teigimu, „vietoj to Vilniaus oro uostas nusprendė padidinti mokesčius ir pakenkti vietos turizmui, susisiekimui, eismui ir darbo vietoms – tai įrodo šie 2023 m. vasaros skrydžių mažinimai“.

D. Brady paragino sprendimą peržiūrėti ir mokesčių didinimo atsisakyti.

Lietuvos oro uostai VŽ atsiųstame komentare teigė, kad apie „Ryanair“ planus mažinti maršrutų skaičių ir skrydžių dažnį oficialaus pranešimo iki šiol nėra gavę. 

Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius sako, kad paskutinį kartą rinkliavos Vilniaus oro uoste buvo keistos 2018 m. ir pabrėžė, kad dabartinis pakėlimas pagrįstas išaugusiais kaštais. Anot jo, stipriai išaugo energijos, darbo užmokesčio, infrastruktūros atnaujinimo ir kitos sąnaudos.

„Jei norime turėti veikiantį ir efektyvų oro uostą, o tai yra visų rinkos dalyvių interesas, nesusidurti su operaciniais iššūkiais ir galimybių žmonėms keliauti – turėjome peržiūrėti kainodarą, kad ji atitiktų realią situaciją dabartinėje ekonominėje realybėje“, – teigia M. Zelenius.

Pasak Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovo, esminės oro uosto kainodaros dedamosios yra išvykstančių ar atvykstančių keleivių aptarnavimo bendros infrastruktūros naudojimas, tūpimo-kilimo mokesčiai, lėktuvo parkavimas, specialiųjų poreikių keleivių aptarnavimas ir tam tikrų specifinių paslaugų teikimas (pvz., orlaivio palyda aerodrome).

„Verta paminėti, jog aviacinė kainodara yra reguliuojama – jos modelis ES oro uostuose yra reguliuojamas Europos Komisijos ir turi būti pagrįstas sąnaudomis bei investicijomis, todėl rinkliavos yra paskaičiuojamos pagal numatytas formules“, – sako M. Zelenius.

Jo teigimu, naujoji, dar tik 2023 metais įsigaliojusi, kainodara Vilniaus oro uoste iš esmės vienam lėktuvui gali reikšti apie 20% bendros infrastruktūros naudojimo mokesčių augimą (priklausomai nuo lėktuvo modelio, krovinio svorio, keleivių skaičiaus ir t.t.): „Tai yra žemutinė riba, mažiausias būtinas pokytis, kurį reikia įgyvendinti, jei norime užtikrinti oro uosto efektyvią veiklą ilgalaikėje perspektyvoje. Oro bendrovių vykdomų skrydžių bendroje sąnaudų struktūroje didžiausia dalis tenka degalų išlaidoms, įgulos darbo užmokesčiui, orlaivių nuomai ir jo aptarnavimui, o oro uostų mokesčiai sudaro tik iki 5% skrydžio kainos.“

M. Zelenius taip pat pažymi, kad „daugelis tiek mūsų regiono, tiek visos Europos oro uostų jau įgyvendino arba pranešė apie planuojamus kainodaros pokyčius, kurių priežastis yra iš esmės ta pati kaip ir mūsų atveju“.