STT tiria Lietuvos paštą dėl įtariamo 3,7 mln. Eur iššvaistymo
Susisiekimo ministerijos pranešime skelbiama, kad „abejotinais tikslais“ įsteigę antrinę įmonę, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti bendrovės valdybos kontrolės sudarant sandorius, buvę LP vadovai 2012–2016 m. galimai iššvaistė apie 3,7 mln. Eur bendrovės lėšų.
Neaiškus tikslas
Įtarimų sukėlusi buvusių LP vadovų veikla prasideda 2012 m. spalio 5 d., kai bendrovė įsteigė antrinę įmonę UAB „LP Mokėjimų sprendimai“ (LPMS). LP buvo vienintelis naujosios bendrovės akcininkas, o jos vadovu tapo tas pats akcinei bendrovei vadovavęs asmuo.
„Creditinfo“ pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad LPMS 2012–2017 m. vadovavo Lina Minderienė, tuometinė LP vadovė. VŽ rašė, kad ji iš pareigų buvo atleista 2017 m. rugpjūtį, nustačius, kad LP ne visuomet pranešdavo institucijoms, atsakingoms už pinigų plovimo prevenciją, apie daugiau nei 15.000 Eur vertės operacijas grynaisiais ir tai sudarė sąlygas konkretiems pinigų plovimo atvejams.
Su p. Minderiene VŽ nepavyksta susisiekti.
Kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, LP neteikia jokių komentarų ar duomenų apie šį atvejį.
STT ketvirtadienį patvirtino agentūrai BNS, kad ikiteisminiame tyrime kol kas įtariamųjų nėra.
Ministerija nurodo, kad įstatuose numatyta LPMS veikla – prekybos, gamybos, paslaugų teikimo ir kita veikla – nerodo jokio apibrėžto bendrovės įsteigimo tikslo. Šiuo metu įmonėje dirba tik 2 darbuotojai. „Creditinfo“ pateikia duomenis, kad darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia 154 Eur/mėn., tačiau „Sodra“ skelbia vidutinį darbo užmokestį tik tų įmonių, kuriose yra ne mažiau kaip 3 darbuotojai. Todėl paskutiniai įmanomi LPMS duomenys apie vidutinę mokėtą algą yra tik 2017 m. lapkričio mėn., kai bendrovėje dar dirbo 3 darbuotojai.
Skolinti pinigai negrįžo
Vos kelios dienos po naujosios įmonės įsteigimo LP ir LPMS kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis sudaro Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, vėliau 2014 m. ir 2016 m. šios sutarties pagrindu pasirašo naujas jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos, susidedančios iš atskirų modulių, sukūrimo ir licencijavimo klientams. 2017 m. BNS skelbė Lietuvos banko nurodytus duomenis, kuriuose minimi dar 3 Klasterio dalyviai – uždarosios akcinės bendrovės „Banking Cluster LT“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“. Atsakingu partneriu paslaugų platformai kurti pasirinkta viena iš ministerijos pranešime nenurodomų Klasterio sutarties bendrovių.
Veiklai pagal minėtas jungtinės veiklos sutartis vykdyti atsakingajam partneriui dalimis pervedami piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekia beveik 3,7 mln. Eur. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių finansinius įnašus daro tik dvi bendrovės – LP (iš viso 1,9 mln. Eur) ir LPMS (iš viso 1,8 mln. Eur), tuo metu kitų partnerių įnašai į bendrą veiklą yra tik nepiniginiai. Ministerija pažymi, kad įsteigimo metu LPMS neturėjo savo turto ar nuosavo kapitalo, nevykdė ir neplanavo vykdyti jokios kitos ūkinės finansinės veiklos, todėl pagal minėtas jungtinės veiklos sutartis veikė įnešdama tik LP jai paskolintas lėšas. Ministerija nurodo, kad LP iki šiol nera atgavęs suteiktų paskolų.
Negauta pajamų
Nors visa minėta finansinių paslaugų platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik LP lėšomis, jis nebus pagrindinis sukurto produkto naudos gavėjas. Pagal jungtinės veiklos sutartis 51% bendrų turtinių teisių į atskirus platformos modulius ir galimų pajamų įgyja jokių lėšų neįnešęs atsakingasis partneris. Abiems nurodytiems įnašų mokėtojams tektų tik po 15% minėtų turtinių teisių.
Pranešime nenurodoma paslaugų platforma ir atskirų jos modulių kūrimo darbai iki šiol nėra baigti, nors LP iš dalies naudojasi šia paslaugų platforma savo veikloje. Bendrovės duomenimis, LPMS sukurtais platformos moduliais savo veikloje nesinaudoja ir iš sudarytos jungtinės veiklos sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos.
Neįvardydamas konkrečių bendrovių, p. Masiulis BNS teigė, kad jos sukurtu produktu „naudojasi ir parduoda toliau“.
„Pati sistema turėjo prisidėti prie LP finansinių paslaugų, bet gavosi taip, kad galutinis sukurto produkto turėtojas tapo ne LP paštas ir net ne LP pašto dukterinė įmonė, nors 100% lėšų investavo LP ir jo dukterinė įmonė. Tai vien pats faktas, kad paštas įdėjo pinigus, bet produkto neteko, jau kelia abejonių“, – BNS aiškino R. Masiulis.
Tęsinys po grafiku[infogram id="b3fa7047-e1a0-40d2-944f-5e48df046aaa" prefix="oTU" format="interactive" title="LP Mokėjimų spendimų finansiniai rezultatai"]
Įtariama schema
Ministerija nurodo, kad LP vadovų galimybes savarankiškai priimti didelės vertės finansinius sprendimus riboja bendrovės įstatai. Juose numatyta, kad sprendimus dėl veiksmų, kurių vertė viršija 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, priima bendrovės valdyba. Pasak ministerijos, akivaizdu, kad veikdama tik savo vardu, LP be valdybos sutikimo nebūtų galėjusi priimti tokios apimties finansinių sprendimų.
VERSLO TRIBŪNA
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Sunkiasvorio transporto aptarnavimo tinklas UAB „Voltronas LT“ plečia veiklą Vakarų Europoje – šiemet duris atvėrė du nauji servisai Nanto (Nantes) ir Bordo (Bordeaux) regionuose. Abi lokacijos pasirinktos dėl strateginės reikšmės Europos logistikos maršrutams ir augančio poreikio užtikrinti greitą techninę pagalbą tarptautiniuose keliuose.
Transporto sektoriuje vyksta struktūrinis pokytis - vairuotojų rengimas tampa technologijomis ir duomenimis grįstu procesu. Virtualios realybės (VR) sprendimai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi papildomu mokymo įrankiu, šiandien formuoja naują standartą, leidžiantį matuoti ne tik žinias, bet ir praktinius vairuotojų įgūdžius bei elgseną kelyje.
Ar jūsų verslas dažnai siunčia siuntas klientams? Jei taip, tikriausiai jau žinote, kad pristatymo procesas gali ženkliai sumažinti pelną. Tačiau vienas sprendimas gali padėti sutaupyti net iki 70 % pristatymo išlaidų – tai „Ecoparcel“ galia. Kad geriau suprastumėte, kokią naudą suteikia tapimas „Ecoparcel“ klientu, pateikiame keturias pagrindines priežastis, kodėl verta išbandyti šiuolaikinius siuntimo sprendimus.
Ministerijos pranešime daromos išvados, kad ši schema LP padarė didelę turtinę žalą. Nurodoma, kad susidariusi situacija leidžia manyti, jog LP atsakingi asmenys naująją bendrovę įsteigė dirbtinai, siekdami palengvinti nenaudingų sandorių sudarymą ir išvengti valdybos kontrolės sudarant sandorius, kurie savo pobūdžiu bendrovei galėjo padaryti ir padarė turtinę žalą.
Prašo viešinti sutartį
VŽ sulaukė oficialios UAB „Banking Cluster LT“, UAB „Baltic Amber Solutions“ ir UAB „Cetus“ pozicijos dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos. Aistis Šlėderis, „Banking Cluster LT“ vadovas, tvirtina, kad kilus klausimams dėl LP ir jungtinės veiklos sutarties partnerių veiklos, kreiptasi į LP bei Susisiekimo ministerijos vadovybę, kad būtų paviešinta minima jungtinės veiklos sutartis.
„Sukurta sistema „Lietuvos paštui“ suteikia galimybę kasdien teikti pašto ir finansines paslaugas Lietuvos gyventojams ir įmonėms internetu. O taip pat – atidaryti sąskaitas bei vykdyti mokėjimus pagal Lietuvos banko „Lietuvos paštui“ suteiktą elektroninių pinigų licenciją. Šiais produktais „Lietuvos paštas“ sėkmingai naudojasi nuo 2014 m. Jie yra pilnai integruoti į įmonės infrastruktūrą, – laiške tvirtina p. Šlėderis. – Konfidencialios sutarties ir jos sąlygų paviešinimas, kurio prašome, atsakytų į kilusius klausimus dėl sutarties objekto, šalių indėlio į jungtinę veiklą bei visų sutarties dalyvių įsipareigojimų, tarp jų ir materialiųjų.“
Verslininkai tvirtina apie susidariusią situaciją sužinoję iš žiniasklaidos.
„Esame atviri ir pasiruošę pateikti visą informaciją valstybės institucijoms, kuri yra reikalinga padedant išsiaiškinti susidariusią situaciją“ – deklaruoja Klasterio dalyviai.
143 auditai
Ministerija nurodo, kad 2016 m. gruodžio – 2018 m. gruodžio mėn. susiekimo sektoriuje atlikti 143 auditai, kurie tapo pagrindu sektoriaus korupcijos prevencijos sistemai. Šios sistemos veikimui užtikrinti nuo 2017 m. spalio mėn. visose Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse ir įstaigose dirba specialistai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir veiklos skaidrumo didinimą. Ministerija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, glaudžiai bendradarbiauja su Valstybės saugumo departamentu.
Ponas Masiulis ne sykį tvirtino, kad nepriklausomai nuo to, kokia bus politinė valdžia, ši sistema bus korupcijos prevencijos garantas ateičiai.
