STT tiria Lietuvos paštą dėl įtariamo 3,7 mln. Eur iššvaistymo

Publikuota: 2019-01-03
Atnaujinta 2019-01-03 17:44
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Po bendro Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos pašto (LP) kreipimosi, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos didelės turtinės žalos ir galbūt nusikalstamų buvusių bendrovės vadovų veiksmų.

Susisiekimo ministerijos pranešime skelbiama, kad „abejotinais tikslais“ įsteigę antrinę įmonę, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti bendrovės valdybos kontrolės sudarant sandorius, buvę LP vadovai 2012–2016 m. galimai iššvaistė apie 3,7 mln. Eur bendrovės lėšų.
„Lietuvos pašte aptikti galimai itin įžūlios pasipelnymo iš valstybės schemos pėdsakai. Glaudžiai ir aktyviai bendradarbiaudami su teisėsauga tikimės, kad bus atsakyta į visuomenei rūpimus klausimus“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, susisiekimo ministras.

Neaiškus tikslas

Įtarimų sukėlusi buvusių LP vadovų veikla prasideda 2012 m. spalio 5 d., kai bendrovė įsteigė antrinę įmonę UAB „LP Mokėjimų sprendimai“ (LPMS). LP buvo vienintelis naujosios bendrovės akcininkas, o jos vadovu tapo tas pats akcinei bendrovei vadovavęs asmuo.

„Creditinfo“ pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad LPMS 2012–2017 m. vadovavo Lina Minderienė, tuometinė LP vadovė. VŽ rašė, kad ji iš pareigų buvo atleista 2017 m. rugpjūtį, nustačius, kad LP ne visuomet pranešdavo institucijoms, atsakingoms už pinigų plovimo prevenciją, apie daugiau nei 15.000 Eur vertės operacijas grynaisiais ir tai sudarė sąlygas konkretiems pinigų plovimo atvejams.

Su p. Minderiene VŽ nepavyksta susisiekti.

Kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, LP neteikia jokių komentarų ar duomenų apie šį atvejį.

STT ketvirtadienį patvirtino agentūrai BNS, kad ikiteisminiame tyrime kol kas įtariamųjų nėra.

Ministerija nurodo, kad įstatuose numatyta LPMS veikla – prekybos, gamybos, paslaugų teikimo ir kita veikla – nerodo jokio apibrėžto bendrovės įsteigimo tikslo. Šiuo metu įmonėje dirba tik 2 darbuotojai. „Creditinfo“ pateikia duomenis, kad darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia 154 Eur/mėn., tačiau „Sodra“ skelbia vidutinį darbo užmokestį tik tų įmonių, kuriose yra ne mažiau kaip 3 darbuotojai. Todėl paskutiniai įmanomi LPMS duomenys apie vidutinę mokėtą algą yra tik 2017 m. lapkričio mėn., kai bendrovėje dar dirbo 3 darbuotojai.

Skolinti pinigai negrįžo

Vos kelios dienos po naujosios įmonės įsteigimo LP ir LPMS kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis sudaro Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, vėliau 2014 m. ir 2016 m. šios sutarties pagrindu pasirašo naujas jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos, susidedančios iš atskirų modulių, sukūrimo ir licencijavimo klientams. 2017 m. BNS skelbė Lietuvos banko nurodytus duomenis, kuriuose minimi dar 3 Klasterio dalyviai – uždarosios akcinės bendrovės „Banking Cluster LT“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“. Atsakingu partneriu paslaugų platformai kurti pasirinkta viena iš ministerijos pranešime nenurodomų Klasterio sutarties bendrovių.

Veiklai pagal minėtas jungtinės veiklos sutartis vykdyti atsakingajam partneriui dalimis pervedami piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekia beveik 3,7 mln. Eur. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių finansinius įnašus daro tik dvi bendrovės – LP (iš viso 1,9 mln. Eur) ir LPMS (iš viso 1,8 mln. Eur), tuo metu kitų partnerių įnašai į bendrą veiklą yra tik nepiniginiai.
Ministerija pažymi, kad įsteigimo metu LPMS neturėjo savo turto ar nuosavo kapitalo, nevykdė ir neplanavo vykdyti jokios kitos ūkinės finansinės veiklos, todėl pagal minėtas jungtinės veiklos sutartis veikė įnešdama tik LP jai paskolintas lėšas. Ministerija nurodo, kad LP iki šiol nera atgavęs suteiktų paskolų.

Negauta pajamų

Nors visa minėta finansinių paslaugų platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik LP lėšomis, jis nebus pagrindinis sukurto produkto naudos gavėjas. Pagal jungtinės veiklos sutartis 51% bendrų turtinių teisių į atskirus platformos modulius ir galimų pajamų  įgyja jokių lėšų neįnešęs atsakingasis partneris. Abiems nurodytiems įnašų mokėtojams tektų tik po 15% minėtų turtinių teisių.

Pranešime nenurodoma paslaugų platforma ir atskirų jos modulių kūrimo darbai iki šiol nėra baigti, nors LP iš dalies naudojasi šia paslaugų platforma savo veikloje. Bendrovės duomenimis, LPMS sukurtais platformos moduliais savo veikloje nesinaudoja ir iš sudarytos jungtinės veiklos sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos.

Neįvardydamas konkrečių bendrovių, p. Masiulis BNS teigė, kad jos sukurtu produktu „naudojasi ir parduoda toliau“. 

„Pati sistema turėjo prisidėti prie LP finansinių paslaugų, bet gavosi taip, kad galutinis sukurto produkto turėtojas tapo ne LP paštas ir net ne LP pašto dukterinė įmonė, nors 100% lėšų investavo LP ir jo dukterinė įmonė. Tai vien pats faktas, kad paštas įdėjo pinigus, bet produkto neteko, jau kelia abejonių“, – BNS aiškino R. Masiulis.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="b3fa7047-e1a0-40d2-944f-5e48df046aaa" prefix="oTU" format="interactive" title="LP Mokėjimų spendimų finansiniai rezultatai"]

Įtariama schema

Ministerija nurodo, kad LP vadovų galimybes savarankiškai priimti didelės vertės finansinius sprendimus riboja bendrovės įstatai. Juose numatyta, kad sprendimus dėl veiksmų, kurių vertė viršija 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, priima bendrovės valdyba. Pasak ministerijos, akivaizdu, kad veikdama tik savo vardu, LP be valdybos sutikimo nebūtų galėjusi priimti tokios apimties finansinių sprendimų.
Pasak ministerijos, visos minėtos aplinkybės, siejant jas tarpusavyje, rodo, kad LPMS buvo įsteigta ir mokėjimai per ją buvo vykdomi siekiant vienintelio tikslo – sudaryti sandorius, išvengiant LP valdybos kontrolės. Visi minėti sandoriai – jungtinės veiklos sutarčių sudarymas, tokio dydžio finansiniai įnašai, kuriamos paslaugų platformos įsigijimas nebūtų buvę galimi be LP valdybos pritarimo, jei bendrovė šiuos sandorius būtų norėjusi atlikti savarankiškai.

Ministerijos pranešime daromos išvados, kad ši schema LP padarė didelę turtinę žalą. Nurodoma, kad susidariusi situacija leidžia manyti, jog LP atsakingi asmenys naująją bendrovę įsteigė dirbtinai, siekdami palengvinti nenaudingų sandorių sudarymą ir išvengti valdybos kontrolės sudarant sandorius, kurie savo pobūdžiu bendrovei galėjo padaryti ir padarė turtinę žalą.

Prašo viešinti sutartį

VŽ sulaukė oficialios UAB „Banking Cluster LT“, UAB „Baltic Amber Solutions“ ir UAB „Cetus“ pozicijos dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos. Aistis Šlėderis, „Banking Cluster LT“ vadovas, tvirtina, kad kilus klausimams dėl LP ir jungtinės veiklos sutarties partnerių veiklos, kreiptasi į LP bei Susisiekimo ministerijos vadovybę, kad būtų paviešinta minima jungtinės veiklos sutartis.

„Sukurta sistema „Lietuvos paštui“ suteikia galimybę kasdien teikti pašto ir finansines paslaugas Lietuvos gyventojams ir įmonėms internetu. O taip pat – atidaryti sąskaitas bei vykdyti mokėjimus pagal Lietuvos banko „Lietuvos paštui“ suteiktą elektroninių pinigų licenciją. Šiais produktais „Lietuvos paštas“ sėkmingai naudojasi nuo 2014 m. Jie yra pilnai integruoti į įmonės infrastruktūrą, – laiške tvirtina p. Šlėderis. – Konfidencialios sutarties ir jos sąlygų paviešinimas, kurio prašome, atsakytų į kilusius klausimus dėl sutarties objekto, šalių indėlio į jungtinę veiklą bei visų sutarties dalyvių įsipareigojimų, tarp jų ir materialiųjų.“

Verslininkai tvirtina apie susidariusią situaciją sužinoję iš žiniasklaidos.

„Esame atviri ir pasiruošę pateikti visą informaciją valstybės institucijoms, kuri yra reikalinga padedant išsiaiškinti susidariusią situaciją“ – deklaruoja Klasterio dalyviai.

143 auditai

Ministerija nurodo, kad 2016 m. gruodžio – 2018 m. gruodžio mėn. susiekimo sektoriuje atlikti 143 auditai, kurie tapo pagrindu sektoriaus korupcijos prevencijos sistemai. Šios sistemos veikimui užtikrinti nuo 2017 m. spalio mėn. visose Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse ir įstaigose dirba specialistai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir veiklos skaidrumo didinimą. Ministerija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, glaudžiai bendradarbiauja su Valstybės saugumo departamentu.

Ponas Masiulis ne sykį tvirtino, kad nepriklausomai nuo to, kokia bus politinė valdžia, ši sistema bus korupcijos prevencijos garantas ateičiai.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šviesoforuose nuo kitų metų nebeliks dešiniojo posūkio lentelių 30

Susisiekimo ministerija atnaujino Kelių šviesoforų įrengimo taisykles – nuo ateinančių metų šviesoforuose...

„Transporent“ gavo 7,8 mln. Eur Lietuvos pašto užsakymą 7

Automobilių nuomos įmonė „Transporent“ gavo 7,755 mln. Eur valstybės valdomo Lietuvos pašto užsakymą – ji...

Vilnius už 19 mln. Eur pirks 50 naujų autobusų 2

Vilnius už 19,36 mln. Eur pirks 50 naujų žemagrindžių autobusų – juos savivaldybei parduos konkursą laimėjusi...

Ruošiasi sutvarkyti neasfaltuotą gatvę Vilniaus Šnipiškėse

Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi sutvarkyti Šnipiškėse esančią Krokuvos gatvę, kurios dalis vis dar...

Statyba ir NT
2019.07.16
Vilnių sieks paversti siuntų iš Kinijos logistikos centru Europoje 2

„Lietuvos geležinkeliai“ krovinius iš Kinijos rengiasi gabenti tiesiogiai, be logistikos partnerių, o...

Šiemet prasidės Palangos oro uosto rekonstrukcija

Šių metų pabaigoje planuojama pradėti Palangos oro uosto rekonstrukciją, po kurios bus perplanuotos pastato...

„Lietuvos geležinkeliai“ dėl VPT sprendimo kreipėsi į teismą 1

„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio prašo pripažinti Viešųjų...

Į bioetanolio gamyklą Kėdainių LEZ planuojama investuoti iki 180 mln. Eur Premium 7

Estijoje registruota „Baltic Bioethanol“ Kėdainių LEZ planuoja statyti 180 mln. Eur vertės bioetanolio...

Pramonė
2019.07.16
„ACE Logistics“ pirmąjį pusmetį augo 8,5%, mažėja kelių transporto dalis 1

Estijos kapitalo logistikos ir transportavimo sprendimų įmonių grupės „ACE Logistics“ Lietuvos padalinys...

Vilniuje bus įrengtos penkios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės 8

Vilniuje, netoli magistralinių kelių, planuojama įrengti 5 viešąsias didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Lietuvos oro uostų patirtis: kaip tris VĮ paversti vienu šiuolaikišku verslu Premium 5

Prieš 5 metus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdžiusios įmonės buvo sujungtos į vieną. Naujai...

Vadyba
2019.07.15
Aukščiausia elektros lyga: XXI a. lenktynių formato aktyvistai sunkiai laužia tradicijų ledus Premium

Elektra varomų automobilių „Formulės E“ lenktynės – nuo 2014 m. plėtojamas projektas, kurį siekiama paversti...

Verslo klasė
2019.07.14
„Solaris“ gavo didžiausią elektrinių autobusų užsakymą Europoje 7

Italijos viešojo transporto operatorius „ATM Milano“ sutarė dėl 192 mln. Eur vertės elektrinių autobusų...

Šventosios jūrų uostui skirta 1,7 mln. Eur parama 4

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemonių projektų atrankos komiteto...

Vilniuje automobilių eismą riboja prezidento inauguracija ir pratybos 6

Dėl penktadienį vykstančios prezidento inauguracijos dalyje Vilniaus senamiesčio ribojamas eismas. Laikini...

„Lietuvos geležinkelių“ pajamos pirmąjį pusmetį augo 2,3%

„Lietuvos geležinkelių“ grupė per pirmąjį šių metų pusmetį iš pagrindinių veiklų gavo 226,7 mln. Eur pajamų –...

Į „Linavos“ draudimo bendrovės akcininkus viliojami vežėjai neskuba Premium 2

Asociacijos „Linava“ steigiamos draudimo bendrovės akcininkėmis turėtų tapti didžiosios vežėjų įmonės. Tokį...

Klaipėdos uosto krova pirmąjį pusmetį augo 6% 1

Klaipėdos uostas pirmąjį šių metų pusmetį perkrovė 23,6 mln. tonų krovinių – 6,4% daugiau nei pernai...

Traukiasi „Norwegian Air“ vadovas

Norvegų oro skrydžių bendrovės „Norwegian Air“ generalinis direktorius ir bendraįkūrėjas Bjornas Kjosas...

Vadyba
2019.07.11
„Klaipėdos nafta“ importavo naftą  3

Birželį pirmą kartą į AB „Klaipėdos nafta“ valdomą Klaipėdos naftos terminalą importuota žaliava vienai iš...

Pramonė
2019.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau