2017-08-29 18:03

Aiškėja detalės, kodėl buvo atleista Lietuvos pašto vadovybė

Buvusi Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Buvusi Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Buvusi AB Lietuvos paštas (LP) vadovė Lina Minderienė ne visuomet pranešdavo institucijoms, atsakingoms už pinigų prevenciją, apie daugiau nei 15.000 Eur vertės operacijas grynaisiais, taip pat įtartinas finansines operacijas.

Tai nurodoma Lietuvos banko inspektavimo ataskaitos projekte, kurio detales šiandien paviešino BNS.

Naujienų agentūros teigimu, tarp kitų aplinkybių Lietuvos banko (LB) specialistai neigiamai įvertino tai, kad LP vartotojams suteikiamo slaptažodžio sukūrimui taikomi nepakankamai saugūs reikalavimai. Taip pat keliamos abejonės dėl Lietuvos pašto, „LP mokėjimų sprendimų“, „Banking Cluster LT“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“ pasirašytos jungtinės veiklos sutarties, remiantis kuria įsipareigota sukurti mažmeninių ir finansinių paslaugų informacinę sistemą.

LB inspektavimo dar nesvarstė

Lietuvos bankas LP inspektavimo rezultatų projekto detalių nekomentuoja.

„Vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, Lietuvos bankas, atlikęs minėtą Lietuvos pašto inspektavimą, bendrovei pateikė inspektavimo ataskaitos projektą, o klausimas dėl inspektavimo rezultatų Lietuvos banke dar nebuvo svarstytas. Pagal teisės aktus, inspektavimo ataskaitų projektai ir galutinės ataskaitos nėra viešos, nes tai priežiūros tikslu surinkta informacija“, - nurodoma LB komentare.

Renka naują valdybą

VŽ primena, kad p. Minderienė buvo atleista iš pareigų rugpjūčio pradžioje po to, kai Lietuvos bankas pareiškė, kad Lietuvos pašte nėra tinkamai vykdoma pinigų plovimo prevencija, tai pat netinkamai valdomos informacinių technologijų rizikos. Pinigų plovimo prevencijos nuostatų pažeidimus aptiko ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

Lėšas per LP įtariami gryninę Nigerijos „pinigų mulai“, tai VŽ ir BNS patvirtino Rūta Andriuškaitė, FNTT atstovė.

VŽ kalbinti šaltiniai teigia, kad griežtėjant reikalavimams dėl pinigų plovimo prevencijos, jai užtikrinti organizacijose reikalingi nemaži resursai, būtina turėtų atskirą už tai atsakingą specialistą, tad klausimas, kurioje Lietuvos pašto grandyje tai nebuvo užtikrinta.

Praėjusią savaitę atsistatydino ir LP valdyba, o Susisiekimo ministerija, kuri kuruoja LP veiklą, netrukus paskelbė apie įmonėje formuojamą naują valdybą.

Ponia Minderiene telefonu antradienį buvo nepasiekiama.

LP atsiųstame komentare nurodoma, kad bendrovė sieks, kad būtų užtikrintas sklandus bendradarbiavimas su Lietuvos banku ir kitomis priežiūros institucijomis, o atlikus patikrinimus ir gavus galutines išvadas apie tai bus „informuota visuomenė, partneriai ir klientai“.

Linki tęsti darbus

Algimantas Variakojis, nepriklausomas LP valdybos narys, kurio įgaliojimai baigiasi rugsėjo 6 d. sako, kad LB inspektavimo projekto medžiagą matė, tačiau išsamiai su ja nėra susipažinęs, tad ir komentuoti negalįs.

„Aš ją galėjau pavartyti, bet man jos, susegtos į didžiulį segtuvą nepaliko, kad su ja galėčiau susipažinti detaliau, kaip ir to negalėjo padaryti ir kiti valdybos nariai“, - sakė p. Variakojis. 

Kartu jis LP naudai nurodė, kad apie tai, jog tam tikri asmenys „nusiiminėjo pinigus“ bendrovė pati informavo FNTT, nors to daryti neprivalėjo. To pranešimo pagrindu ir buvo atliekamas tyrimas.

4 nepriklausomų pretendentų atranka į LP valdybą numatoma skelbti šią savaitę. Sprendimą dėl naujo vadovo skyrimo turės priimti naujai suformuota valdyba.

Laikinai paskirtai bendrovės vadovei Ingai Visockytei, iki šiol ėjusiai LP Teisės departamento vadovės pareigas, iškeltas tikslas parengti veiksmų planą dėl Lietuvos banko išsakytų pastabų.

Ponas Variakojis būsimai naujai valdybai, kuri pradės dirbti nuo 2018 m. sausio, linki toliau tęsti pradėtas reformas (mobiliojo pašto regionuose projektas „Ateities laiškininkas“, perteklinio NT pardavimas) ir daugiau dėmesio skirti finansinių paslaugų teikimo klausimams.  

„To reikia, kad „Lietuvos paštas“ toliau teiktų bankininkystės paslaugas regionuose po to, kai pasitraukė kiti bankai.  Tad bendrovė ten lieka paskutinis avangardas pristatyti pensijas žmonėms, teikti piniginių pervedimų paslaugas“, - tęsė p. Variakojis.

Užkliuvo reformos?

Vis tik neoficialiai kalbama, kad aplinkybės dėl pinigų prevencijos LP tėra epizodas paslėpti galimas tikrąsias LP vadovybės pokyčių priežastis, o viena jų - nenoras dabartinės valdančiosios daugumos tęsti LP vykdytų reformų. 

LP stabdyti reformą ir pakoreguoti ją dar vasario pradžioje privertė valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS). Tuomet šios partijos frakcija Seime pranešė, kad jos „sprendimu stabdomas Lietuvos pašto projektas „Ateities laiškininkas“, kuriuo buvo siekiama naikinti Lietuvos pašto filialus visoje šalyje“.

„Valdančiosios frakcijos vertinimu, tai būtų dar vienas smūgis šalies regionams“, – rašyta frakcijos pranešime.

Vėliau pavasarį valdantieji pažadėjo nestabdyti, bet bendrovę įpareigojo pertvarką vykdyti lėčiau ir apdairiau.  Ramūnas Karbauskis, VŽS lyderis, tada teigė, kad frakcija pritaria Lietuvos pašto siekiui gerinti veiklos rezultatus, tačiau akcentavo, kad LP tinklo optimizacija nėra tinkamiausias kelias valstybės įmonei, atliekančiai ir socialinę funkciją.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Susisiekimo ministerija tiesaus atsakymo, ar bus tęsiamos reformos, nepateikė, leisdama suprasti, kad ministras Rokas Masiulis ir jo pavaldiniai (pvz., dabartinės LP valdybos pirmininkas, viceministras Paulius Martinkus) sprendimams įtakos nebeturės.

„Dėl strateginių projektų spręs naujoji valdyba (kurioje bus 4 iš 5 nepriklausomi nariai) bei naujosios valdybos paskirtas naujas LP vadovas. Naująjį vadovą rinks personalo atrankos kompanija“, - atsiųstame komentare nurodė Vytautė Šmaižytė, susisiekimo ministro patarėja. 

52795
130817
52791