Teismas: „Gargždų geležinkelis“ kol kas negali vežti krovinių per Lietuvą

Teismas laikinai sustabdė Ryšių reguliavimo tarnybos bei žemesnės instancijos teismo sprendimus, kurie leistų įmonei vežti krovinius nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos jūrų uosto ir konkuruoti su valstybės valdomais „Lietuvos geležinkeliais“. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas liepos 17 dieną patenkino Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ir „Lietuvos geležinkelių“ skundus ir laikinai sustabdė Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą, suteikiantį „Gargždų geležinkeliui“ teisę vežti krovinius per Lietuvą. Teismas kartu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo šių metų gegužę priimtą „Gargždų geležinkeliui“ palankią nutartį.  

„Įvertinus tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimo procedūrų terminus bei konstatavus, jog kyla reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti didelė žala – sutrikti keleivių pervežimas, siekiant išlaikyti esamą padėtį iki bus išnagrinėtas ginčas, pareiškėjo (LTSA) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti tenkinamas“, – nutarė teismas. 

„Gargždų geležinkelis“ pernai prašė LTSA skirti jam pajėgumus ir įtraukti įmonę į 2018-2019 metų tarnybinį traukinių tvarkaraštį, tačiau pernai spalį administracija neskyrė įmonei visų prašytų pajėgumų. Pasak LTSA, šiemet birželį traukinių judėjimas pagal šį tvarkaraštį jau įpusėjo, o pakartotinai derinti procedūrų bei skirti pajėgumų nėra galimybės. 

„Gargždų geležinkelio“ vadovas Arūnas Grikšas BNS sakė kol kas nenorintis komentuoti teismo sprendimo.

„Kol vyksta ginčai, nenoriu detalizuoti teismo sprendimo ir plėstis. Jei matysime, kad reikia komentuoti, pakomentuosime“, – BNS sakė p. Grikšas. 

Jis patvirtino, kad įmonė prašė leidimo vežti krovinius Lietuvos teritorijoje – nuo sienos su Baltarusija iki „Draugystės“ geležinkelio stoties Klaipėdos uoste. Toks leidimas, arba pajėgumai jai buvo suteikti tik kai kuriuose šio transporto koridoriaus ruožuose – motyvuojant perpildyta infrastruktūra, jai neleista vežti tarp Kužių ir Klaipėdos bei tarp Radviliškio ir Pagėgių.  

„Mums davė tokį sukarpytą maršrutą, bet mes juk negalime perkelti krovinių oru“, – pridūrė įmonės vadovas.  

„Gargždų geležinkeliai“ teismui aiškino, jog tokiu sprendimu pažeidžiamos kitų vežėjų, nesusijusių su „Lietuvos geležinkeliais“, teisės, neleidžiant jiems naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Pasak Gargždų įmonės, „Lietuvos geležinkeliai“ nori eliminuoti iš rinkos konkurentą ir išlikti vieninteliu vežėju.

„Lietuvos geležinkeliai“ teismui teigė, jog priėmus „Gargždų geležinkeliams“ palankų sprendimą, valstybės valdomai įmonei skirti pajėgumai būtų panaikinti ir suteikti „Gargždų geležinkeliams“, o keleivių vežimas maršrutu Vilnius-Klaipėda turėtų būti sustabdytas – tai pažeistų teisėtus bilietus jau įsigijusių ar dar įsigysiančių keleivių interesus, po kartu – ir viešąjį interesą. 

Šis maršrutas, pasak įmonės, duoda jai daugiausia pajamų, todėl ji patirtų žalą, negalėtų išnaudoti riedmenų, o jų saugojimas atneštų papildomų nuostolių, turėtų būti nutraukiamos darbo sutartys su traukinių mašinistais ir brigadomis. 

Be to, pasak valstybės valdomos įmonės, „Gargždų geležinkelis“ neįrodė, kad yra pasirengęs užsiimti vežėjo veikla, turi sutartis su užsakovais.   

Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba teismui pareiškė, kad jos įsakymas negali sukelti jokių pasekmių „Lietuvos geležinkeliams“, nes įmonei suteikti pajėgumai nenaikinami. Anot RRT, teiginiai apie sunkiai atitaisomą žalą ir viešojo intereso pažeidimą tėra deklaracijos, nepagrįstos jokiais įrodymais.  

LTSA teigimu, skyrus visus prašytus pajėgumus „Gargždų geležinkeliams“, jie nebūtų skirti „Lietuvos geležinkeliams“, todėl būtų faktiškai sustabdytas keleivių vežimas traukiniais tarp Vilniaus ir Klaipėdos, o tai reiškia, kad būtų pažeistas viešasis interesas, valstybė negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų maždaug 0,6 mln. keleivių, per metus pervežamų maršrutu Vilnius-Klaipėda. 

Nei „Lietuvos geležinkeliai“, nei LTSA teismo sprendimo BNS nekomentavo. 

Jau pernai skelbta, jog „Gargždų geležinkelis" ketina mesti iššūkį rinkos monopolininkui ir ruošiasi žengti į krovinių gabenimo viešais geležinkeliais rinką, kur dominuoja „Lietuvos geležinkeliai".

Rinkoje svarstyta, kad įmonė norėtų gabenti baltarusiškas trąšas į Klaipėdos uostą, kur jas perkrauna kita I.Udovickio valdoma įmonė Birių krovinių terminalas.

Lietuvoje leidimus gabenti krovinius geležinkeliais turi 11 įmonių: be „Lietuvos geležinkelių“ ir „Gargždų geležinkelio“, sąraše yra Klaipėdos krovos bendrovės „Bega“ ir „Vakarų krova“, „Energijos sistemų servisas“, „Akmenės cementas“, Geležinkelio tiesimo centras, „Šiaulių plentas“, kooperatyvas „Gerkonių elevatorius“, „Specrail“, „LGC Cargo“. Dauguma jų atlieka darbus geležinkelio ruožuose ar teikia paslaugas vienoje konkrečioje teritorijoje. 

Dar 25 įmonių licencijos yra sustabdytos arba panaikintos.