Auditas: 9 iš 10 kelių – nekokybiški
Visi tirti keliai buvo baigti rekonstruoti 2014-2017 m., vieno iš jų statybos darbai dėl esminių trūkumų buvo nepriimti.
„Situacija mus nustebino. Labai svarbu, kokie rezultatai bus vasarą, kai bus tiriami kiti 23 keliai“, – aiškina ministras.
Pasak ministro, anksčiau Lietuvoje keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai ir tuo naudojosi visos įmonės, o mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius. Jis teigia, kad dėl kokybės prastumo valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. Eur, o plonesni keliai turės būti tvarkomi 5 metais anksčiau.
„Dabar standartai yra pakeisti. Tyrimo metu tikrinome ne tik tai, ar keliai buvo ploninami, bet ir ieškojome kitų defektų. Paaiškėjo, kad ploninimas nėra vienintelė bėda. Tai turės pasekmių ir nelabai seniai rekonstruoti keliai turės būti tvarkomi“, – komentuoja p. Masiulis.
Neatitiko reikalavimų
Aiškinama, kad iš 10 tirtų kelių tenkinančios kokybės kelias buvo tik ruože Babriškės-Varėna-Eišiškės. Jį tiesė UAB „Alkesta“, tačiau jai priekaištaujama dėl žemos kito kelio ruožo rekonstravimo kokybės.
Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai-Lavoriškės-Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Pirmiausia, darbai kelio ruože truko dvigubai ilgiau nei buvo numatyta. Be to, per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo užbaigtas 2014 m., o dabar, ministerijos teigimu, jau matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm. storio asfaltbetonio sluoksnio, kuris rangovui turėtų kainuoti apie 250.000 Eur.
Taip pat netenkinčios kokybės darbus rekonstruojant vieną kelio ruožą atliko UAB „Parama“. UAB „Kauno keliai“, AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“, ministerijos inicijuoto tyrimo duomenimis, prastai rekonstravo po du kelio ruožus.
Beje, prieš kelis mėnesius Hakanas Arvidsonas, Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto Kelių medžiagų laboratorijos koordinatorius, prabilo, kad pirmojo audito ankstyvi rezultatai leido spręsti, kad kelias neturėtų toks būti.
„Nežinau Lietuvoje galiojančių tvarkų, tačiau mane patikino, kad dabartiniai rezultatai neatitinka to, kas turėtų būti“, – sakė jis.
Kelių tyrimus vykdo VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutas ir Švedijos nacionalinis kelių ir transporto tyrimo institutas VTI.
[infogram id="c404d23e-f32e-4c31-97a3-7ddf266f263d" prefix="Ywt" format="interactive" title="Audito metu tikrinti kelio ruožai, kuriuose buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai"]
Reikalaus atsakomybės
Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinasis direktorius, komentuoja, kad buvo sumokėta už 30.000 tonų asfalto, kuris niekada nebuvo išklotas. Taip pat jis pastebi, kad kai kurios bendrovės naudojo prastesnes medžiagas nei turėjo, kai kurie kelio darbai buvo atliekami netinkamai. Dėl to pastebimas greitesnis asfalto dangos senėjimas, atsiranda provėžos, kaupiasi drėgmė. Jo teigimu, rangovai turės ištaisyti padarytas klaidas, bus reikalaujama teisinės atsakomybės.
Ponas Andrejevas kalba, kad iki šiol su rangovais buvo gerai sutariama, todėl tikimasi, kad jie, rūpindamiesi savo prestižu, nesiims bylinėtis ir ištaisys savo darbo brokus. Be to problemų yra ne tik su rangovais, bet ir techniniais prižiūrėtojais – privačiomis įmonėmis, kurios tvirtina kelių kokybę.
Ponas Masiulis sako, kad taip pat bus reikalaujama atsakomybės iš valstybinių institucijų.
„Greito rezultato nesitikime, bet, be abejo, bus reikalaujama atsakomybės ir iš valstybinių institucijų“, – sako ministras.
Tiriant buvo padarytos asfalto iškirtos, patikrintas jos storis, o asfaltas bus išsiųstas į Švediją, kad būtų patikrinta jo sudėtis ir medžiagų kokybė. Taip pat patikrintas ir skaldos storis.
Ministro teigimu, ištyrus visus reikiamus kelius ir sutvarkius dabartines teisines landas būtų galima aiškiau kalbėti ir apie tai, ar dabartinis kelių fondo dydis yra pakankamas. Pasak jo, dabar, kai veikiama nepakankamai efektyviai, sunku pasakyti, kiek lėšų reikia Lietuvos kelių infrastruktūrai.
Balandį p. Masiulis įpareigojo Lietuvos automobilių kelių direkciją organizuoti visų valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdančių įmonių auditą.
Pasigenda komunikacijos, vadina šou
Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, VŽ pasakoja, kad informacijos apie kelių kokybės trūkumus iš ministerijos nematė ir apskritai pasigenda jos bendravimo su kelius tiesiančiomis ir rekonstruojančiomis įmonėmis.
„Nesame gavę jokios informacijos. Nuo praėjusių metų, kai prasidėjo kalbos apie tikrinimus, prašėme gauti informaciją, kas yra ne taip, kur problemos. Gal mes ir toliau ką nors ne taip darome, nes suprantame ne vienodai, bet ir toliau informacijos negauname“, – aiškina p. Gradauskas.
VERSLO TRIBŪNA
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ efektyvumo link žengia pasitelkusi dirbtinį intelektą, skaitmenizavimą ir automatizavimą, mobilius robotus bei dronus. Naujovės keičia ne tik įmonės darbuotojų darbą, bet svarbiausia – svariai prisideda prie kokybiškesnių pervežimo paslaugų.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
BCA, pirmaujanti Europos B2B transporto priemonių perpardavimo platforma ir „Exleasingcar“, naudotų transporto priemonių skaitmeninių aukcionų lyderė, suvienijo jėgas ir sudarė išskirtinę partnerystę, apimančią Estiją, Latviją ir Lietuvą.
Pasak jo, reikėtų tiesiog atsiversti sutartis, kuriose numatytos detalės. Jeigu jose numatyta, kad rangovas turi atlikti kokius nors darbus, kurie iki šiol nėra padaryti, tai, pasak „Lietuvos kelių“ vadovo, taip ir įvyks
Stanislavas Kablys, kelių tiesimo UAB „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius, Susisiekimo ministerijos pareiškimus vadina šou.
„Tai yra eilinis triukas. Jie iš anksto atrinko 30 kelių, kurie yra blogiausi, tai jeigu blogiausius atrenki, rezultatas ir išeina blogiausias, – kalba p. Kablys. – tai yra visuomenės murkdymas, tai daroma eilinį kartą. Dabar sakoma, kad reikia pataisyti, bet buvo padaryta pagal tuo metu galiojusias normas.“
Taip pat jis primena, kad kelio rekonstrukcijos garantija yra 5 metų, tai jeigu per šį laikotarpį atsiranda problemų, už jas atsako rangovas. Pasak vadovo, visa kita yra pasakos, skirtos tiems, kurie nori jų klausytis.
„Tai eilinis šou, o normos yra normalios, jos galioja Vokietijoje, iš jos yra paimtos ir išverstos. Mes tik dabar patys save pasigavome ir linčiuojame. Atrodo, kad laužas truputį prigęso, tai įmetė dar malkų ir laužas toliau liepsnoja, bet jeigu yra kaltė, tai galėtų pasakyti ir būtų baigta, bet tada neliktų šou“, – sako p. Kablys.
