„Litgrid“ patvirtino elektros importo ir eksporto pralaidumų su Lenkija didinimą
Kaip rašė VŽ, pirmąkart apie tokį planą skelbta spalį, vėliau atliktos rinkos konsultacijos.
„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad didesni prekybos pralaidumai visų pirma susiję su galimybėmis Lietuvoje teikti papildomas dažnio stabilumo paslaugas, kurias galės siūlyti kaupikliai.
„Taip pat bus reikalingas aktyvesnis atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų įsitraukimas atliekant avarinių situacijų valdymą“, – pranešime sakė D. Matelionis.
Pagal įmonės patvirtintą koncepciją iki 2026 metų pabaigos elektros eksporto pralaidumai per jungtį „LitPol Link“ jungtį galėtų didėti nuo 170 iki 365 megavatų (MW), o importo – nuo 150 iki 200 MW, o 2027 metais – atitinkamai iki 500 ir 353 MW, skelbia „Litgrid“.
Iki Baltijos šalių sinchronizavimo su Europa šių metų vasarį eksporto pralaidumai įprastai siekė 350 MW, o importo – 492 MW.
Anot bendrovės, didesni pralaidumai sudarys geresnes sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai Lietuvoje.
Paskutinį kitų metų ketvirtį „Litgrid“ planuoja surengti izoliuoto darbo rezervo aukcioną, kuriame galės dalyvauti kaupimo įrenginius turintys rinkos dalyviai.
„Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE šiuo metu įgyvendina sausumos jungties „Harmony Link“ projektą. Pagal susitarimą ji bus įjungta 2030 metais – tuomet elektros prekybos apimtys tarp šalių sieks iki 1.200 MW importo ir eksporto kryptimis.
BNS rašė, kad šiemet vasarį trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir pradėjo dirbti izoliuotu režimu.
