Nuotolinis darbas: skundžiasi sumažėjusiu produktyvumu, bet džiaugiasi sutaupę pinigų

Apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad nors džiaugiamės mažesnėmis išlaidomis, ilgesniu miegu, beveik kas antras, dirbantis iš namų, pastebi sumažėjusį produktyvumą. Siekiantys sužinoti, kaip su šiuo ir kitais karantino iššūkiais susitvarkyti lengviau, pasigenda darbdavių pagalbos – didesnio rūpesčio iš darbdavių šiuo laikotarpiu nesulaukė 38% apklaustųjų.

„Daug kas juokavo, kad bendrovių skaitmeninę transformaciją paskatino ne jų vadovai, o koronavirusas. Po karantino šį procesą turėsime tęsti ir toliau. Net kas ketvirtas šalies darbuotojas norės nuotoliniu būdu dirbti kuo daugiau, o ne tik keletą dienų per mėnesį. Darbdaviams teks rūpintis ne tik technine infrastruktūra ir įrankiais, leidžiančiais saugiai ir produktyviai dirbti nuotoliniu būdu, bet ir naujai organizuoti komandos darbą“, – komentuoja Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Darbas po karantino

Ignas Zokas, tyrimą atlikusios agentūros „Spinter tyrimai“ vadovas sako, kad priverstinis darbo iš namų išbandymas realiomis sąlygomis suteikė svarbios patirties tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.

„Įvykdę šį didžiulį socialinį eksperimentą dabar jau galime objektyviai konstatuoti, kad toks darbo organizavimo būdas turi savo privalumų ir trūkumų. Jis ne visada garantuoja efektyviausią rezultatą, todėl nebus visų darbuotojų pageidaujamas, tačiau tikrai įsitvirtins kaip viena iš alternatyvų. Geroji žinia ta, kad dabar ir darbdaviai, ir darbuotojai praktiškai žino, kaip ir kada šią alternatyvą galima sėkmingai išnaudoti“, – teigia sociologas.

Tyrimo duomenimis, nuotolinį darbą dažniausiai renkasi jaunesni – 26–45 metų amžiaus didmiesčių gyventojai, įgiję aukščiausią išsimokslinimą ir gaunantys didžiausias pajamas.

„Karantinas į darbo rinką atneš ilgalaikių pokyčių, todėl ir jam pasibaigus dar jausime jo įtaką. Štai, pavyzdžiui, nuotolinis darbas – daugiau nei du trečdaliai (68%) dirbančių iš namų ar kitos nuotolinės darbo vietos ir toliau norės bent dalį laiko per savaitę dirbti tokiu būdu. Grįžti į darbus labiausiai nori 46–55 metų moterys bei vidurinio išsilavinimo neturintys darbuotojai“, – sako E. Staniulionė.

Anot jos, daugiau kaip trečdalis žmonių, nepaisant karantino, dirbo įprastai. Dalis jų persikelti į namus neturėjo galimybės dėl darbo specifikos. Tačiau, kaip sako „Bitės“ atstovė, dalis bendrovių galimai susidūrė su technologiniais iššūkiais ar nesuteikė darbuotojams įrankių, leidžiančių dirbti per atstumą.

„Taip pat, saviizoliacija į paviršių iškelti galėjo ir darbdavių nepasitikėjimo darbuotojais problemą, kai nuotolinio darbo vengiama dėl ydingos nuostatos, kad be tiesioginės vadovo priežiūros palikti žmonės darbo neatliks taip kokybiškai, kaip tai padarytų biure“, – produria E. Staniulionė.

Nejautė darbdavio rūpesčio

Kas aštuntas, (t.y. 12%) apklausoje dalyvavęs respondentas, teigė dėl karantino netekęs darbo. Apklausa vykdyta praėjus vos mėnesiui nuo karantino pradžios – balandžio mėnesio pabaigoje.

„Tokiu sudėtingu laikotarpiu darbdavio vidinė komunikacija su darbuotojais yra kaip niekada svarbi ir turi būti labai konkreti. Žmonės savo darbdavių komunikaciją vertino kaip patikimesnę nei valdžios institucijų, sveikatos priežiūros bendrovių ar žiniasklaidos, rodo ryšių su visuomene tinklo „Edelman“ duomenys“, – sako E. Staniulionė.

Ji priduria, kad didelio sumišimo laiku, kai informacijos daug ir ji greitai keičiasi, žmonės ieško ir informacijos, ir paramos, natūraliai gręždamiesi į savo darbdavius.

Visgi didelė respondentų dalis (38%) teigia, kad didesnio darbdavio rūpesčio nepajuto. E. Staniulionė tai įvardina kaip didelę vadovų klaidą, nes šiuo laikotarpiu darbuotojai į darbdavius žiūri kaip į ramybės uostus, todėl papildomas dėmesys leidžia žmonėms jaustis ramiau.

Skaičiuojama, kad 41% darbdavių su darbuotojais dalijosi informacija apie koronavirusą ir jo prevenciją, tačiau tik 27% darbdavių nemokamai darbuotojams suteikė apsaugos priemonių – respiratorių, dezinfekavimo priemonių, pirštinių ir kt. Tik 24% respondentų darbdavių patarė, kaip efektyviau dirbti per atstumą.

„Pastarasis rodiklis – itin žemas, turint galvoje, kad krizės metu žmonės atsisuka būtent į darbdavius, ieškodami informacijos ne tik apie darbą karantino sąlygomis, bet ir apie epidemiją, jos prevenciją ir kitus svarbius klausimus“, – atkreipia dėmesį „Bitės“ atstovė.

Krito produktyvumas

Nepaisant kai kurių darbo namuose privalumų, darbuotojų produktyvumas, apklausos duomenimis, sumažėjo. Taip teigė 39% apklaustųjų. Kiek daugiau nei ketvirtadalio (27%) respondentų produktyvumas karantino metu išaugo – dirbdami iš namų ar kitos nuotolinės vietos teigia padarantys daugiau.

36% respondentų teigė, kad dirbant iš namų dažniausiai trukdo buities rūpesčiai – maisto gaminimas, valymas ir kitos namų ruošos užduotys. 23% tyrimo dalyvių dirbant iš namų labiausiai vargina vaikai.

„Esant įprastoms sąlygoms, stebime išaugusį dirbančiųjų iš namų produktyvumą. Vis tik karantino metu tendencija keičiasi: namuose atsiradus papildomiems, iki tol darbo metu neegzistavusiems, dirgikliams – buities rūpesčiams ar aplink nuolat zujantiems namiškiams, čia pat pamokas internetu lankančioms atžaloms – produktyvumas dirbant namuose kai kuriais atvejais kenčia“, – aiškina E. Staniulionė.

Įdomu tai, kad nuotolinio darbo nestabdė IT žinių stoka – šį aspektą kaip neigiamą įvardijo vos 4% respondentų, nors skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) rodo, kad interneto naudojimo apimtys šalyje yra vidutinės, žmonių skaitmeniniai įgudžiai nepakankami.

Dažniausiu nuotolinio darbo privalumu įvardijamas faktas, kad sugaištama mažiau laiko kelionei į darbą – taip sako 68% respondentų, o beveik pusė (49%) džiaugiasi galimybe pamiegoti ilgiau. Tiesa, išsimiegoti sau dažniausiai leidžia didžiausių pajamų grupės atstovai, o mažiausiai uždirbantys labiausiai vertina tai, jog negaištama laiko kelionei į darbą.

52% apklaustųjų teigia, kad dirbdami per atstumą sutaupo pinigų. Šis karantino aspektas žmonėms pasirodė itin naudingas, tačiau šalies ekonomikai tai žalingas veiksnys, galintis turėti ilgalaikių padarinių.