Lietuva užima 14-ą vietą ES skaitmeninės rinkos indekse
Lietuva užima 14-ą vietą iš 28 ES valstybių narių. Šioje vietoje ji lieka antrus metus iš eilės, 2017 m. šalis buvo 18-ta.
Lietuvos DESI balas (52 iš 100) yra šiek tiek mažesnis už ES vidurkį (52,5). Suomijos, Švedijos, Danijos ir Nyderlandų 2019 m. DESI yra aukščiausias. Tiesa, indekso sudarytojai pažymi, kad Lietuva, Latvija ir Airija šioje srityje padarė didžiausią progresą per pastaruosius penkerius metus.
[infogram id="d96f7260-a486-4237-90f0-0c445d2a9a6c" prefix="p2J" format="interactive" title="IT: DESI indeksas"]
Lietuva su 73,3 balu skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje užima 8-tą vietą ES ir viršija ES vidurkį (62,9 balas). E. valdžios paslaugos yra plačiai prieinamos ir nuolat daroma pažanga jas diegiant. DESI analizėje pažymima, kad Lietuva demonstruoja labai gerus rezultatus teikdama iš anksto užpildytas formas ir skaitmenines viešąsias paslaugas įmonėms. Valdžios institucijos ir piliečiai aktyviai bendrauja internetu – 81% Lietuvos interneto naudotojų aktyviai naudojasi e. valdžios paslaugomis (ES – 64%). E. valdžios teikiamų paslaugų prieinamumas įmonėms taip pat įspūdingas: šioje srityje Lietuvos balas – 97 iš 100, ketvirta vieta ES.
Naudojimosi interneto paslaugomis lygis Lietuvoje artimas ES vidurkiui. Nors Lietuvos gyventojų, kurie niekada nėra naudojęsi internetu, skaičius ir toliau mažėja, jų dalis vis dar siekia 17% (2017 m. tokių gyventojų buvo 22%, 2018 m. – 19%), o tai gerokai daugiau nei ES vidurkis – 11%. Populiariausia Lietuvos gyventojų veikla internete (93% interneto naudotojų) – skaityti naujienas. Pagal šį rodiklį Lietuva užima pirmą vietą ES (visoje ES tai daro tik 72% naudotojų). Vis daugiau Lietuvos gyventojų internete klausosi muzikos, žiūri vaizdo įrašus ir žaidžia žaidimus (84%, palyginti su 81% visoje ES). Bankininkystės (76%) ir vaizdo telefonijos (74%) paslaugomis naudojamasi labiau nei kitose ES šalyse, tačiau naudojimasis užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis ir profesiniais socialiniais tinklais (atitinkamai 15% ir 11%) nesiekia ES vidurkio.
Lietuva pagerino savo rezultatus žmogiškojo kapitalo srityje ir iš 20 vietos 2018 m. pakilo į 19 vietą, tačiau nesiekia ES vidurkio. Nors vis daugiau Lietuvos gyventojų lankosi internete, baziniai ir aukštesnio lygio skaitmeniniai įgūdžiai vis dar nesiekia ES vidurkio. Tik 55% gyventojų turi bazinius skaitmeninius įgūdžius (palyginti su 57% ES).
Kalbant apie įmonių vykdomą skaitmeninių technologijų integraciją, Lietuva užima aštuntą vietą tarp ES šalių ir viršija ES vidurkį. Nuo 2017 m. Lietuva padarė pažangą pagerinusi didžiųjų duomenų naudojimą (14% įmonių). Lietuvos įmonės vis dažniau naudojasi internetinės prekybos teikiamomis galimybėmis: 21% MVĮ prekiauja internetu (ES – 17%), 12% MVĮ prekiauja internetu kitose šalyse (ES – 8%). 14% MVĮ apyvartos tenka internetiniam segmentui (ES – 10%).
