Lietuva proveržyje: kada gyvensime ilgiau, žaliau ir saugiau

Projektas ambicingai žada sukurti realius pokyčius, kuriuos turėtų pajusti kiekvienas iš mūsų. Kokie tai pokyčiai, ir kaip to siekti skatina misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos, pasakoja Paulius Petrauskas, Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius.

Misijų programų tikslas – paskatinti bendrus mokslo ir verslo projektus, siekiant rasti efektyviausius opių problemų sprendimo būdus. Tai reiškia, kad šiame projekte mokslo atstovai gali susikoncentruoti į savo dalį: atlikti reikalingus mokslinius tyrimus, reikiamose srityse tobulinti kompetencijas, vykdyti eksperimentinę veiklą tam pritaikytoje infrastruktūroje. O verslo atstovai imasi savojo vaidmens – mokslu paremtų sprendimų įgyvendinimo praktikoje: plėtoti ar sukomercinti startuolių ir verslo idėjas. Pasak P. Petrausko, misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos yra gana šviežia praktika.

„Tai – naujas finansavimo mechanizmas, kurį skatina naudoti Europos komisija, EBPO ir kitos institucijos. Nuo standartinio finansavimo misijos skiriasi tuo, kad jos sprendžia konkrečias problemas. Jų tikslas – susikoncentruoti į labai aiškią, siaurą sritį ir ieškoti proveržio galimybių. Tokio tipo misijose mokslo ir studijų institucijos dalyvauja kartu su inovatyviais verslais, tam, kad mokslinius rezultatus būtų galima komercializuoti.“, – sako P. Petrauskas.

Anot pašnekovo, technologines inovacijas kuriantys ir plėtojantys verslai ne tik kuria pridėtinę vertę patys sau, bet ir visai aplinkai. Be to, jie steigia naujas darbo vietas, vysto dar neegzistuojančias rinkas, atranda, kas bus paklausu ateityje ir apskritai atlieka rinkos raidos funkciją.

„Valstybei svarbu plėtoti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programas, nes jos skatina kurti tokius verslus Lietuvoje, mažina priklausomybę nuo užsienio investicijų, užtikrina ekonominį konkurencingumą ir pranašumą“, – sako P. Petrauskas.

Atlikus daugybę tyrimų ir apklausų bei susikoncentravus į tai, kur Lietuva yra stipri ir galėtų ieškoti proveržio, buvo atrinktos trys pagrindinės tematikos Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programoms Lietuvoje.

„Proveržio sritys, į kurias investuoja Lietuva, skirstomos į tris temas: „Inovacijos sveikatai“, „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ bei „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“, – konkretizuoja P. Petrauskas. 

Pratęs kokybišką gyvenimą

„Inovacijų sveikatai” krypties tikslas – prie kiekvieno žmogaus gyvenimo pridėti dešimt papildomų kokybiško gyvenimo metų. Kad įvyktų toks proveržis, Vilniaus universiteto suburtas konsorciumas planuoja įkurti transliacinį genų technologijos centrą, dirbti su profesoriaus Virginijaus Šikšnio išplėtota CRISPR-Cas9, genų inžinerijos technologijomis, naujais gydymo ir diagnostikos metodais. „Šiuo metu sunku įsivaizduoti ir tiksliai įvardinti, koks bus šio proveržio rezultatas, tačiau per artimiausią dešimtmetį visuomenė labai aiškiai pajus, kaip dėl išankstinės diagnostikos, naujų tyrimų, terapijos ir gydymo metodų pailgės kokybiško gyvenimo trukmė“, – apie šios misijos įgyvendinimo tikslus pasakoja P. Petrauskas.

Jis patikslina, kad šiame centre įgyvendinami projektai prisidės prie onkologinių ir paveldimų ligų gydymo ir skatins glaudesnę technologijų ir sveikatos priežiūros sistemų simbiozę tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Numatoma bendra projekto vertė – 32,9 mln. Eur.

Cementas be cemento

„Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos“ misiją įgyvendina Vilniaus Gedimino technikos universiteto sutelktas konsorciumas. Jis planuoja kurti technologinių universitetų ir įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekosistema pagrįstas išmaniąsias, klimatui neutralias gamybos technologijas ir medžiagas (SmartEcoTech). Šios veiklos prisidės prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tvarių sprendimų statybų sektoriuje kūrimo, nuotekų valymo procesų tobulinimo bei kitų aplinkosaugos problemų sprendimo.

„Šiuo projektu bus įgyvendinami labiausiai apčiuopiami ir visuomenei geriausiai suprantami tikslai. Pavyzdžiui, cemento gamyba Lietuvoje antra po trąšų gamybos, sukurianti daugiausia CO2. Todėl vienas iš tikslų – sukurti cementą be cemento – tokia alternatyva iš esmės pakeistų statybų sektoriaus vaizdą tvarumo kontekste. Taip pat bus ieškoma galimybių kurti našesnius ir kokybiškesnius atsinaujinančios energijos sprendimus, transporto sektoriuje naudoti vandenilio technologijas, jas diegti į dabartinius vidaus degimo variklius, gaminti naujos kartos aplinkai nekenksmingus plastikus ir kurti dar daug kitų žaliųjų sprendimų“, – vardija pašnekovas. Tam planuojama skirti 31,5 mln. Eur.

Kovos prieš dezinformaciją

Trečioji misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų kryptis – „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ skirta visuomenės saugumui ir atsparumui stiprinti.  Šį, su skaitmenine gynyba susijusį projektą, plėtos Kauno technologijos universiteto suburtas konsorciumas. Jis kurs ir skatins diegti inovacijas informacinių ir ryšių technologijų srityje, prisidės prie kibernetinio saugumo didinimo, kuris šiandienių aktualijų kontekste įgauna vis daugiau svarbos. Planuojama įsteigti du informacinių ir ryšių technologijų kompetencijų centrus.

„Projekto tikslas – pasiekti, kad visuomenė būtų saugesnė ir kaip įmanoma atsparesnė elektroninėje erdvėje, kontroliuoti dezinformaciją“, – teigia P. Petrauskas. Numatoma bendra projekto vertė  sudaro 24,07 mln. Eur.

Nuties kelius ateities misijoms

Finansavimo sutartį Inovacijų agentūra pasirašė 2023 m. gruodį, o visus projektus planuojama įgyvendinti iki 2026 m. kovo pabaigos.

„Dar vėliau, dėl projekto metu įvykusių proveržių, sukurtų prototipų, unikalių produktų, pateiktų tarptautinių patentų turėtų įsisukti nauji verslai ir startuoliai, išsigryninti dar daugiau efektyvių, gyvenimo kokybę ir šalies konkurencingumą užtikrinančių idėjų“, – akcentuoja P. Petrauskas.

Jis iliustruoja, kad geras misijų pavyzdys yra NASA „Apollo“ programa, kurios vienintelis aiškus tikslas buvo nuskraidinti žmogų į Mėnulį.

„Tai buvo pirmoji pasaulyje suorganizuota misija. Norint, kad žmogus nuskristų į Mėnulį, reikėjo didžiulio proveržio, kurio dėka atsirado naujų verslo sričių ir iki šiol naudojamų inovacijų, tokių, kaip GSM ryšys, teflono technologija, folija ir daugybė kitų. Galima sakyti, kad misija tapo kometa, aplink kurią susiformavo daug meteorų, toliau gyvenančių savo gyvenimą. To tikimės ir iš šių misijomis grįstų programų“, – pabrėžia P. Petrauskas.

Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programas inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Inovacijų agentūra pasirašė sutartis su konsorciumais dėl bendradarbiavimo įgyvendinant programų projektus. Veikloms įgyvendinti skiriamas 89,310 mln. Eur finansavimas: iš jų 77,677 mln. Eur skiriama iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva lėšų“ dar 11,633 mln. Eur bus atseikėta iš šalies biudžeto.