Antrasis „Sumanios pramonės“ sezonas: prisitaikius prie naujo normalumo, kitame lygyje – stiprus „bosas“
Automatizacija, monotoniškus ir pasikartojančius darbus atliekantys bei žmones pakeičiantys robotai jau tapo neatsiejama modernios gamybos dalimi, tačiau, kai kalbame apie tvarumą, žiediškumą ar visų procesų integravimą, regis, šių lygių „bosus“ kaip vaikystės kompiuteriniame žaidime nėra lengva įveikti net sektorių lyderiams.
Savo ruožtu Justinas Berneckis, praėjusių metų konkurso nugalėtojos „ROL Lithuania“ vadovas, teigia, kad užpildyti anketą buvo naudinga, o įmonės veiklos vertinimas tikrai neatsidurs stalčiuje.
„Žinojome savo silpnybes ir stiprybes, bet objektyvus įvertinimas leidžia turėti atskaitos tašką, pamatyti pasaulines tendencijas ir imtis konkrečių veiksmų“, – kalba jis.
Vienas iš pagrindinių „Verslo žinių“, Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir profesinių paslaugų bendrovės EY organizuojamo „Sumanios pramonės“ konkurso tikslų – leisti Lietuvos gamybos įmonėms pamatyti save ne visada šildančioje, bet objektyvioje „šviesoje“, pagal aiškius kriterijus įvertinus ne tik atskirų procesų, bet ir jų integravimo naudą.
Aiškesnis sumanios gamybos įvertis nacionaliniame kontekste, lyg rentgeno nuotrauka, leidžia įmonei identifikuoti mažiau efektyvius procesų ar sistemų taškus ir tiksliau sufokusuoti tolimesnius veiksmus ir investicijas.
Šiais metais įmonės paraiškas kviečiamos teikti jau antrą kartą, o pirmojo konkurso rezultatai atskleidė, kad net ir lyderiai turi kur pasitempti.
Be to, šiais metais šiek tiek keičiasi konkurso dalyvių vertinimo principai, o jau dalyvavusiems anketas užpildyti bus daug paprasčiau.
Vis dar trūksta visumos
„Sumanios pramonės“ įmonių pažanga, remiantis EY metodologija, buvo vertinama pagal 8 dimensijas: gamybos procesus, įrenginių priežiūrą, kokybės kontrolę, darbuotojus, duomenis ir rodiklius, energetiką, medžiagų ir atsargų valdymą bei tvarumą.
„Natūralu, kad įmonių pasiekimai kiekvienoje iš šių sričių buvo skirtingi: vienos daugiausia investavo į gamybos procesus ir kokybės kontrolę, kitos ypač aktyviai sprendė energetikos klausimus, trečios – mokėsi naujų dalykų pradėdamos įgyvendinti tvarumo programas ir t. t. Vis dėlto po vizitų įmonėse ir jų pateiktos informacijos analizės išryškėjo tam tikrų panašumų, būdingų bendrumų ir dėsningumų“, – rezultatus komentavo Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Anot jo, žengiant tolyn pramonės įmonės turės atrasti integruoto veiklos planavimo privalumus ir automatizuotus įrankius, nes dabar neretai gamybos procesai, tiekimas, žmogiškųjų išteklių valdymas ir įrenginių aptarnavimas yra konkrečių darbuotojų rūpestis su visomis žmogiškojo faktoriaus rizikomis. Beje, panaši pažanga laukia medžiagų ir atsargų valdymo srityje, kur klientai įmonėms kelia aukštus reikalavimus ir atsekamumas yra traktuojamas kaip būtinas atributas.
Panašiomis įžvalgomis dalijasi ir Kęstutis Kasakaitis, „SAP Lietuva“ vadovas. Jo teigimu, nors techninės įrangos priežiūros ir remonto procesas egzistuoja, bet su gamybos planavimu daugelyje vietų jis susietas gana primityviu rankiniu būdu.
Be to, galutinio gaminio tiekimo užsakovui prognoze dažnai daroma turimų atsargų ar pusgaminių pagrindu, nors integravus tiekėjų grandinę į gamybos planavimą, galima būtų tiksliai identifikuoti tiekimo terminus, net jei užsakymo dydis ženkliai viršytų turimas atsargas.
„Automatizacija, investicijos į atsinaujinančią energetiką – visa tai jau ne naujovės, o įprasti dalykai, naujasis normalumas, be kurio išlaikyti tarptautinį konkurencingumą yra sudėtinga. Dabar jau kalbame apie procesų integravimą, dirbtinio intelekto prognozes, surinktų duomenų analizę realiu laiku“, – dėsto K. Kasakaitis.
Paklausus, ar dar vienu iššūkiu netampa kibernetinis saugumas, jis sakė, kad dauguma bendrovių jau supranta, kad IT infrastruktūros valdymą apsimoka patikėti specializuotiems tokių paslaugų tiekėjams, kurie į saugumą investuoja nuolatos.
Dėmesys ir mažesniems
Savo ruožtu Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, sako, kad šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama ir mažesniems įmonėms, kurios gamyboje taiko sumanius sprendimus.
Visgi, jo teigimu, tvarumas šiais metais taps kertiniu aspektu, nes gebėjimas pagaminti paliekant mažiausią anglies dvideginio pėdsaką taps vis didesniu pranašumu prieš kitus.
„Nuo 2025 m. ES tvarumo kriterijai turės dar didesnę reikšmę. Atsiras konkursų, kurių metu sėkmę lems ne pasiūlyta kaina, o būtent paliekamas kenksmingų dujų pėdsakas“, – aiškina V. Janulevičius.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu.
Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderės Skaylink akcijų paketą Vodafone.
„Norfos“ specialistai gali atsakyti, kokius batus rasite nusipirkti ir nešioti po 9–12 mėnesių. Tiek laiko būtina skirti, kad parodose atsirinkta avalynė būtų pagaminta ir atgabenta į parduotuves pirkėjų pasirinkimui. Beje, per pastaruosius 15 m. mūsų pėdos gerokai paaugo ir šiandien jau tenka užsakyti vienu ar net dviem dydžiais didesnius batus, nes tokių dydžių avalynė populiariausia. „Norfos“ pirkėjai taip pat nori kokybės – beveik visi šiame mažmeninės prekybos tinkle parduodami batai užsakomi pagaminti iš natūralios odos.
Reaguodamas į nuolat besikeičiančius pirkėjų poreikius, „Lidl“ 31 šalyje pristatė atnaujintą prekės ženklą. Jo tikslas – išlaikant geriausią kainos ir kokybės santykį, dar labiau stiprinti emocinį ryšį su klientais ir skatinti juos priimti atsakingus sprendimus. Lietuvoje šią naują kryptį įkūnija trumpas ir stiprus šūkis „Verta“, kuris, pasak „Lidl Lietuva“ ir „Lidl“ bendrovių Latvijoje bei Estijoje Klientų tarnybos vadovo Lino Baltušio, išreiškia pažadą, kad „Lidl“ parduotuvėse kiekvienas gali įsigyti aukštos kokybės tvaresnių produktų už žemą kainą.
Jis pabrėžia, kad ES neturint daug naudingųjų iškasenų, susidursime su nepakankama perdirbimo ir žiediškumo problema.
„Įvairių atliekų antrinis panaudojimas vėlgi leis būti konkurencingais, būti žingsneliu priekyje kitų“, – prognozuoja pramonininkų atstovas, pabrėždamas, kad liko labai nedaug laiko iki naujų reikalavimų įsigaliojimo, o minimi „namų darbai“ nepadaromi per vieną naktį.
[infogram id="c7e86a4f-bb53-49d3-8752-3fad1308957b" prefix="TWD" format="interactive" title="Konkurso „Sumani pramonė“ laimėtojai"]
Pernai viena perspektyviausių ir efektyviausiai veikiančių pramonės įmonių pirmąkart Lietuvoje surengtame konkurse „Sumani pramonė“ išrinkta Šiaulių bendrovė UAB „ROL Lithuania“ – reguliuojamo aukščio rašomųjų stalų bei prekybos įrangos gamintoja. Įmonė nugalėtoja tapo dviejose kategorijose – „Sumanūs gamybos procesai“ ir „Sumani pramonė. Tvarumas“.
Justinas Berneckis, „ROL Lithuania“ vadovas, pasakoja, kad dalyvavimas konkurse buvo vertingas, nes leido lengviau identifikuoti silpnąsias gamybos vietas.
„Taip, galima tas ataskaitas pasidėti į stalčių ir nieko nedaryti. Bet galima daug tikslingiau dirbti, kai žinai silpnąsias vietas, į jas nukreipti išteklius. O jei jau manai, kad nėra kur tobulėti ir ką gerinti, tai turbūt laikas užleisti vietą kitiems“, – šypteli J. Berneckis.
Įmonės apyvarta 2023 m., palyginti su 2022 m., turėtų susitraukti apie 10–15%. Tam įtakos turės ir kai kurių gaminių perkėlimas į kitas grupės įmones.
„Sulėtėjimas yra, bet tai nėra mirimas. Gauname daug užklausų, jaučiame vadinamojo nearshoring, kai gamyba perkeliama arčiau galutinio pirkėjo, tendencijas. Jos jausis ir toliau, nors konteinerių plukdymo kainos yra rekordiškai mažos“, – prognozuoja J. Berneckis.
Naujovės
Šių metų konkurse į atnaujintą ir praplėstą anketą bus įtraukta nauja – integralumo – dimensija, kuria bus matuojama, kiek skirtingos sistemos įmonėje sąveikauja viena su kita – tai šiuolaikinės sumanios pramonės šerdis.
Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama pramonės įmonių tvarumui, be kurio jau sunku įsivaizduoti šiuolaikinę gamybą.
Keičiasi ir vertinimo principai. Įmonės sumanumo vertinimas pagal devynias anketoje pateiktas dimencijas sudarys 70% viso įverčio. Likusius 30% įverčio sudarys EY analitikų apskaičiuotas įmonės našumas.
Jis skaičiuojamas remiantis 2022 m. įmonės Registrų centrui pateiktais duomenimis. Konkrečios įmonės našumas bus vertinamas atsižvelgiant į subsektoriaus našumo vidurkį.
Prie įmones jau lankiusių komisijos narių šio konkurso metu prisijungs Tomas Petrauskas, „Swedbank“ tarptautinių klientų skyriaus vadovas, ir Eugenijus Valatka, KTU rektorius.
Antrojo konkurso komisija
- Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyr. redaktorius;
- Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas;
- Linas Dičpetris, EY partneris;
- Kęstutis Kasakaitis, „SAP Lietuva“ vadovas;
- Tomas Petrauskas, „Swedbank“ tarptautinių klientų skyriaus vadovas;
- Eugenijus Valatka, KTU rektorius.
