Netrukus – dar viena privataus partnerio atranka 0,5 mlrd. Eur vertės karinio miestelio plėtrai

Tai VŽ podkaste patvirtino Orijana Mašalė, KAM viceministrė.

„Turime ateinantį dar vieną milžinišką projektą, skirtą Lietuvos pirmajai nacionalinei divizijai Klaipėdos rajone, – vadinamąjį Kairių projektą. Tai karinis miestelis, kurio vertė irgi bus apie keli šimtai milijonų. Bet mes sąmoningai neskelbėme jo vienu metu (su Rūdininkų karinio miestelio privataus partnerio atranka – VŽ), galvodami apie verslą, kad jis galėtų koncentruotis ir įsivertinti galimybes“, – sakė ji.

Gruodį ankstesnės kadencijos Vyriausybė pritarė Kairių karinio miestelio projektui ir jo įgyvendinimui viešosios bei privačios partnerystės būdu. Sausį buvo surengtos konsultacijos su potencialiais tiekėjais.

Pagal šiuo metu skelbiamą informaciją, privataus partnerio investicijos į šį projektą gali siekti 345,46 mln. Eur (be PVM). Jis per trejus metus suprojektuotų ir pastatytų, o paskui 12 metų prižiūrėtų objektą. 

Maksimalūs valstybės įsipareigojimai per pastarąjį laikotarpį privačiam partneriui siektų iki 520,6 mln. Eur (su PVM).

Kairių karinis miestelis turėtų užimti apie 80 ha plotą. Čia įsikurtų apie 1.500 karių iš sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir jos sudėtyje tarnausiančių privalomosios karo tarnybos karių.

Teritorijoje numatoma įrengti 67.000 kv. m ploto gyvenamosios, administracinės, sporto, sandėliavimo, techninės paskirties pastatų, taip pat transporto ir sraigtasparnių aikštelių. Bendras inžinerinių statinių plotas turėtų siekti apie 30.000 kv. m, o kietų dangų – apie 244.000 kv. m. 

Skelbta, kad miestelio statybos turėtų prasidėti 2027 m., o baigtis 2030 m. 

Pakvietė 12 bendrovių

Šiuo metu KAM yra pradėjusi privačių partnerių atranką statyti dalį karinio miestelio Rūdninkuose. Anot O. Mašalės, tokio masto projekto Lietuvoje dar nėra buvę.

„Net NATO šalyse tai unikalus projektas, todėl jos žvelgia į mus, kaip mums seksis jį įgyvendinti. Projektą suskaldėme į tris dalis, kad valdytume rizikas: padidintume konkurencingumą ir skaidrumą, mažintume priklausomybę nuo vieno rangovo, padėtume rangovams valdyti finansines rizikas. Kiekvienos šios dalies biudžetas gali būti apie 400–500 mln. Eur. Per artimiausius porą mėnesių įmonės kviečiamos teikti pasiūlymus“, – sakė ji.

Jau skelbta, kad, siekiant suvaldyti rizikas, vienas tiekėjas galės laimėti ne daugiau kaip 2 atrankos dalis. Su privačiais partneriais bus pasirašomos 15 metų trukmės sutartys. Iki 2027 m. vyks projektavimas ir statybos, paskui 12,5 metų – objektų priežiūra.

Valstybės įsipareigojimai privatiems partneriams galėtų siekti 1,8 mlrd. Eur (su PVM).

„Iš pradžių pakvietėme 12 įmonių, iš jų viena įmonė atsisakė dalyvauti, trys neatitiko tam tikrų reikalavimų, taigi šiuo metu esame pakvietę dalyvauti 8. Visos jos turėjo atitikti tam tikrus finansinius, įgyvendintų projektų kriterijus ir būtent pagal tai atsirinkome tuos rinkos žaidėjus. Taip, aš jų pavadinimų viešai nekomentuosiu“, – VŽ pasakojo O. Mašalė.

Pasak jos, šiuo metu krašto apsaugos sistemoje vykdomi 225 karinės infrastruktūros projektai su maždaug 700 objektų.

„Rūdninkų karinis miestelis yra vienas iš gausybės mūsų Vokietijos brigados įsikūrimo Lietuvoje programos projektų. Viską dėliojame taip, kad ji 2027 m. pabaigoje visu pajėgumu veiktų Lietuvoje“, – kalbėjo viceministrė ir pridūrė, kad sąjungininkai yra pateikę 3.500 puslapių reikalavimus infrastruktūrai, panašiai tokios apimties yra ir Rūdninkų partnerių atrankos dokumentai.

Ties ir geležinkelius

Pasak O. Mašalės, netrukus laukia ir pora svarbių karinio mobilumo projektų.

„Vienas jų bus tuose pačiuose Rūdninkuose, nes Vokietijos partneriai mums yra iškėlę lūkestį turėti ten geležinkelio atšaką. Tai vienas tų megaprojektų, kuriuos turime padaryti. Antras – Palemono krovos aikštelė, kuri mums svarbi, nes galėtume paspartinti karinės technikos pervežimo procesus. Kalbamės su Susisiekimo ministerija, ką galime padaryti, kad abu šie projektai vyktų maksimaliai greitai, nes laikas čia irgi spaudžia – 2027 m. pabaigoje didesnis judėjimas prasidės tiek Palemone, tiek Rūdninkuose“, – teigė ji.

Viceministrės skaičiavimu, finansavimas karinei infrastruktūrai, palyginti su 2021 m., iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos bus išaugęs 26 kartus. 

„Tai ne tik įspūdingi skaičiai, bet ir įspūdinga atsakomybė. Mes žinome rizikas ir Vyriausybės lygiu koordinuojama bei galvojama, ką ir kaip geriau daryti. Su Susisiekimo ministerija dirbame, nes greta infrastruktūros taip pat kuruoju karinį mobilumą, o projektai susiję su keliais, tiltais, geležinkeliais. Iššūkių yra daug, bet esu optimistė, nes manau, kad lietuviai sudėtingais laikais sugeba susivienyti“, – sakė O. Mašalė.

„Godumas dabar yra pats prasčiausias dalykas, kuriuo kas nors turėtų remtis. Tikiu, kad verslas ir viešasis sektorius susivienys siekdami bendrų tikslų. Todėl mes privalome kalbėtis ir girdėti vieni kitus. KAM kalbasi su verslu, ir tai yra naujo tipo politinė kultūra suvokiant, koks yra poveikis ekonomikai“, – pridūrė viceministrė.