Žingsnis į priekį: valstybė ketina peržiūrėti NT nuomos ir įsigijimo tvarką

VŽ ne kartą rašė apie tai, kad viešojo sektoriaus atstovai patalpų nuomos paslaugas įsigyja vadovaudamiesi ne Viešųjų pirkimų įstatymu, o Vyriausybės nutarimu 2017 m. patvirtinu aprašu. Kone po kiekvieno didesnio pirkimo NT sektoriaus dalyviams randasi naujų klausimų ar kyla diskusijų, o institucijos, paprašytos pateikti informaciją apie vykusias derybas, potencialių patalpų sąrašą ir pasirašytas sutartis, neskuba ja dalintis su visuomene.

Vienas pastarųjų atvejų, kurį aprašė VŽ, buvo Lietuvos kariuomenės organizuotas biuro nuomos vienam padaliniui pirkimas. Tuomet jame dalyvavusi NT plėtros bendrovė „Realco“ nuomotis patalpas siūlė statomame pastate, tačiau konkurse jos ir dar 3 dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, nes objektai įvertinti kaip neegzistuojantys. Ginčas tuomet persikėlė ir į teismą, tačiau galiausiai, pralaimėjusi jį pirmojoje instancijoje, įmonė nusprendė nebesibylinėti dėl neaiškios perspektyvos.

Vien šiemet VŽ aprašė du reikšmingus viešojo sektoriaus sudarytus biurų nuomos sandorius: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba išsinuomojo 4.100 kv. m ploto pastatą iš NT plėtros bendrovės „Evolis“ Sporto g. 16, o nacionalinis plėtros bankas ILTE (buv. „Invega“) – 3.600 kv. m ploto verslo centrą „Asgaard Keys“ iš Danijos kapitalo NT bendrovės „Asgaard Property“ sostinės centrinio verslo rajono pakraštyje.

Šie sandoriai pagal dydį atitinkamai buvo antroje ir trečioje vietoje 2024 m. Vis dėlto, paprašius informacijos apie pasirinkimo procesą ir sutarčių detales, vienu atveju dėl jos VŽ reikėjo derėtis mėnesį, kitu – įrodinėti, kad ji privalo būti viešai atskleista, nes tam naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Su nenoru atskleisti derybų ir sutarčių detales tokiais atvejais VŽ susiduria nuolat, o kaskart tam nurodomos vis naujos originalios priežastys.

Visgi turbūt garsiausiai nuskambėjo 2023 m. pabaigoje Finansų ministerijos organizuotas pirkimas, kuriame ieškota galimų patalpų Europos Sąjungos steigiamai naujai Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrai (AMLA). 

Kadangi apie jį bei derybas su potencialias nuomotojais ministerija nieko neskelbė, o procesas vyko už uždarų durų, jau pasirinkus ir paskelbus laimėtoją, paaiškėjo, kad „Yellowstone“ projektą visuomet skelbė plėtojanti bendrovė „Equite“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra Vilius Kavaliauskas, bendrovės „Noewe“ (buv. „Lewben“) didžiausias akcininkas. Jis taip pat buvo investavęs į projektinę UAB „Project RE 1“.

Žiniasklaida ne kartą kėlė klausimų dėl šios grupės ryšių su įvairiais asmenimis iš Rytų valstybių, taip pat dėl teikiamų paslaugų turinio. 2017 m. Valstybės saugumo departamentas blokavo grupės planuotą verslo centro sostinėje įsigijimo sandorį. 

Po šios informacijos pakartojimo žiniasklaidoje Finansų ministerija kreipėsi į VSD, visgi, gavusi išvadas, paprašė jas „patikslinti“ ir iki AMLA konkurso pabaigos patikslinimo negavo, o V. Kavaliauskas pasitraukė iš projektinės bendrovės investuotojų.

Mažai skaidru

Formaliai situacija tokia, kad ES Viešųjų pirkimų direktyva numato specialią išimtį žemės, pastatų ar kito NT įsigijimo ar nuomos sutartims. Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvoje šie įsigijimai reguliuojami griežčiau – jiems taikomos nacionalinės taisyklės, nustatančios tam tikrus skaidrumo reikalavimus. Kitaip tariant, jau minėtas aprašas, kuris numato du būdus įsigyti NT ar jo nuomos paslaugas: skelbiamas ir neskelbiamas derybas. 

Anot ministerijos, šio aprašo keitimai visada derinti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kad būtų užtikrintas skaidrumas, tačiau nesukurta per didelė administracinė našta.

Visgi pats aprašas, anot STT, visa apimtimi nebuvo vertintas antikorupciniu požiūriu, tačiau sprendžiama, gal reikėtų tokį vertinimą atlikti dėl kai kurių nevienareikšmiškų jo nuostatų ir galimo ydingo taikymo praktikoje.

„Pavyzdžiui, dėl skelbiamų ir neskelbiamų derybų organizavimo, komisijos sudarymo ir interesų konflikto prevencijos, kt.“, – VŽ nurodė STT.

Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad ne kartą plačiai nagrinėjo neskelbiamų derybų praktiką ir įvertino, kad tai ne tik vienas mažiausiai skaidrių pirkimo būdų, bet ir ribojantis tiekėjų konkurenciją.

„Jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais. Be to, perkančioji organizacija privalo aiškiai pagrįsti tokį pasirinkimą. Kaip vieną iš korupcijos rizikos pavyzdžių galime nurodyti aprašo punktą, kuriame įtvirtinta sąvoka „perkančiosios organizacijos poreikiai“. Tai iš esmės gali kelti korupcijos riziką, nes ji itin lakoniška ir gali būti vertinama itin subjektyviai, leidžianti perkančiajai organizacijai nustatyti tokius „poreikius“, kuriuos atitiktų tik vienas NT objektas, tokiu būdu leidžiant kilti neteisėtiems susitarimams“, – aiškina STT.

Tarnyba nurodo, kad kyla ir tokia rizika, jog perkančioji organizacija gali tyčia numatyti rinkoje neegzistuojančias sąlygas per skelbiamas derybas, kad neatsirastų kandidatų, ir tuomet paslaugas pirkti neskelbiamomis derybomis.

„Tada perkančioji organizacija turi teisę kreiptis į pasirinktą skaičių tiekėjų, kad ir į vieną. Tačiau tokia praktika antikorupciniu požiūriu yra ydinga, nes riboja tiekėjų konkurenciją ir yra mažiausiai skaidri. Siekdama suvaldyti šias rizikas, perkančioji organizacija turi dėti maksimalias pastangas, kad užtikrintų tinkamą konkurenciją, ir apklausti kuo įmanoma daugiau tiekėjų“, – dar vieną pavyzdį nurodo STT.

Nusprendė peržiūrėti

Agila Barzdienė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė, VŽ sako, kad jau inicijuotos konsultacijos su kitomis ministerijomis dėl galimų tvarkos pakeitimų.

„Esame paprašę pateikti praktinius sunkumus bei siūlymus, kaip galima būtų didinti skaidrumą, aiškumą ir konkurenciją, neapsunkinant proceso perteklinėmis administracinėmis procedūromis. Gavę ir įvertinę pastabas, spręsime dėl galimų aprašo patikslinimų. Kviečiame ir verslo bei visuomenės atstovus teikti savo pastabas, kad galutinis sprendimas užtikrintų kuo didesnį skaidrumą ir efektyvumą“, – sako ji.

Viceministrės teigimu, aprašas aiškiai apibrėžia neskelbiamų derybų atvejus, kad jos būtų taikomos tik esant objektyviai būtinybei.

„Pavyzdžiui, kai iš anksto žinoma konkreti NT vieta ir nėra kitų alternatyvų arba kai skelbiamos derybos nebuvo sėkmingos. Tačiau, atsižvelgdami į diskusijas, esame atviri peržiūrėti, ar šiuos atvejus galima tiksliau suformuluoti siekiant dar didesnio aiškumo“, – paklausta, kaip vertina STT įžvalgas, sako A. Barzdienė.

Ji teigia suprantanti verslo ne kartą išsakytą kritiką dėl šių pirkimų procedūrų aiškumo.

„Mes vertiname gautus signalus dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų skaidrumo ir objektyvumo. Šiuo metu vertiname galimybes papildomai patikslinti reikalavimus dėl sprendimų pagrindimo“, – sako viceministrė.

A. Barzdienė VŽ teigia, kad atskirų atvejų vertinimas nėra ministerijos kompetencija. Visgi kadangi VŽ minimos situacijos kelia klausimų dėl proceso aiškumo ir skaidrumo, viceministrė nurodo, jog vertinamos galimybės stiprinti procedūrinius reikalavimus, užtikrinant aiškesnę atskaitomybę ir didesnį informacijos prieinamumą.

„Viešųjų lėšų naudojimas turi būti skaidrus, todėl visuomenės teisė gauti informaciją yra svarbi, – VŽ pritaria A. Barzdienė. – Atsižvelgdami į visuomenės interesą, svarstome, ar galima aiškiau reglamentuoti informacijos teikimą, kartu užtikrinant pirkimų efektyvumą ir konfidencialumą tais atvejais, kai tai būtina.“