Ginčas dėl statybų Kauno Ąžuolyne keliasi į teismus

Ginčas kilo, nes abejojama, ar statytoja UAB „Sporto 3“, imdamasi nekilnojamojo turto (NT) projekto, negriauna kultūros paveldo – XX a. statyti teniso kortų, Žaliakalnio zonos ir UNESCO paveldo zonos.

Statytojas įsitikinęs, kad dabartinė teniso aikštelė, kur numatomas projektas, su senąja, statyta trečiajame dešimtmetyje, neturi nieko bendro. Tuo metu architektas akcentuoja, kad projektas miesto vietoje, kur tarpukariu sportavo tiek Lietuvos, tiek Europos legendos, yra siekis komercializuoti sklypą.

Šią savaitę Statybos inspekcija pranešė, kad kreipsis į teismą dėl Kauno savivaldybės veiksmų, susijusių su paskirties pastato statybomis Ąžuolyne. Anot institucijos, savivaldybė sklypo Sporto g. 3 detaliojo plano korektūrą patvirtino neteisėtai.

Inspekcija teigia per patikrinimą nustačiusi, kad pakeičiant detalųjį planą, leista statyti pastatus teniso kortų, kurie pripažinti saugoma kultūros paveldo vertybe, teritorijoje.

„Tokie savivaldybės sprendimai kelia tiesioginę grėsmę šiai unikaliai vertybei. Statybos inspekcija neabejotinai sieks, kad šie neteisėti sprendimai būtų panaikinti ir teritorijų planavimas vyktų griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, užtikrinant kultūros paveldo apsaugą ir viešąjį interesą“, – sako Albertas Stanislovaitis, Statybos inspekcijos viršininkas.

Anot inspekcijos, koreguojant detalųjį planą taip pat nebuvo gautas pritarimas iš teritorijos naudotojos – Lietuvos futbolo federacijos, o kai kurie sprendiniai, tokie kaip žemės naudojimo būdų nustatymas, prieštarauja Kauno bendrajam planui, o naujas įvažiavimas ir automobilių stovėjimo vietų skaičiaus pakeitimas esą patvirtinti nesilaikant nustatytos tvarkos.

Be to, Statybos inspekcija šiuo metu tiria ir sausį išduoto statybos leidimo teisėtumą.

Tadas Metelionis, Kauno savivaldybės administracijos direktorius, sako, kad šiuo metu analizuoja iš Statybos inspekcijos gautą raštą.

„Atsakymus planuojame pateikti artimiausiu metu“, – teigia jis.

Ką nori statyti

Remiantis projektiniais pasiūlymais, kuriuos parengė UAB „Arches“ architektai, „Sporto 3“ 1,2 ha ploto sklype nori išplėtoti 3 aukštų paslaugų paskirties per 9.200 kv. m ploto pastatą, kuriame 6.400 kv. m būtų skirta negyvenamai paskirčiai, likusi dalis – butams.

Projekte numatyta 18 butų ir 10 viešbučio numerių.

Robertas Jocius, bendrovės vadovas, anksčiau naujienų agentūrai BNS teigė, kad pradėti statybas planuoja iki vasaros, o baigti – per porą metų. Investicijos į jį siektų apie 18 mln. Eur. 

Užkliuvo ne pirmiems

Dar 2024 m. gruodį Kauno regioninė architektų taryba (RAT) po visuomeninės organizacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ kreipimosi nagrinėjo šiuos planus ir vertino, ar projektas atitinka Žaliakalnio draustinio specialųjį planą, istorinį kontekstą, viešąjį interesą.

Kauno RAT posėdžio protokole rašoma, kad teritorijai detalieji planai buvo rengti 2005 m., 2017 m., 2019 m., 2021 m. ir 2024 m. Anot tarybos, paskutinė korektūra, atlikta pernai, buvo „eilinė klaida urbanistinių klaidų virtinėje“.

„Klaidos lėmė, kad Kauno bendrajame plane pažymėta „visuomeninės reikšmės teritorija“ su išimtimi „galimoms komercinės paskirties“ veikloms, tampa dominuojančios gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų galimai uždara teritorija“, – pasisakė architektai.

Ekspertų vertinimu, paslaugų paskirties pastato projektiniai pasiūlymai tiek funkcine, paskirties, tiek architektūrine, urbanistine prasme, nedera su valstybės saugomu Ąžuolyno sporto statinių kompleksu ir pažeidžia viešąjį interesą.

„Paslaugų paskirties pastatas, o realiai – daugiabutis – pažeidžia viešąjį interesą, nes visuomeninės reikšmės teritorijoje, vietoje atvirų visiems sporto aikštelių, ketinama formuoti perimetrinio tipo daugiabučių kvartalą, kuriame dominuos privati gyvenamoji funkcija, privatus medicininis turizmas (grožio klinika, grožio klinikos uždaras viešbutis), privatūs interesai ir privati nuosavybė“, – aiškino Kauno RAT.

Taryba rekomendavo atsisakyti savo planų „planuoti sklypui nebūdingą gyvenamą funkciją“ ir „ieškoti būdų, kaip istoriniame sporto aikštyne Sporto g. 3 toliau plėtoti sportines, visuomenei atviras veiklas, stiprinančias ir konsoliduojančias Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksą“.

Visgi po šio tarybos posėdžio 2025 m. sausį objektui savivaldybė išdavė statybos leidimą. Dėl to nevyriausybinė organizacija „Viešojo intereso gynimo fondas“ kreipėsi į teismą, prašydama leidimą naikinti, tačiau teismas skundo nagrinėti nesiėmė.

„Organizacija nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ji turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą ar išduotas statybos leidimas turi įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kurie būtų apginti reikalaujamu būdu“, – aiškino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai, kurių sprendimą dar galima skųsti.

Teniso kortai

R. Jocius įsitikinęs, jog vietoje, kurioje nori statyti projektą, nebuvo jokių istorinių teniso kortų.

„Kortai Ąžuolyne tarpukariu tikrai buvo, ten gimė miesto ir Lietuvos tenisas, bet dabartiniai kortai nieko bendro su jais neturi. Senoji aikštelė dingo karo audrose ir ilgus dešimtmečius buvo pamiršta, o tarpukario teniso kortų istorinė vieta dabar užstatyta aikšte bei kitais pastatais“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.

Anot jo, dabartinė teniso aikštelė su senąja neturi nieko bendro: „Ji – sovietmečio produktas, pritaikytas okupantų ir jų parankinių elitui. Nei Steponas Darius, nei Vytautas Gerulaitis joje nežaidė – čia raketėmis mojavo tuometiniai komunistų partijos šulai ir kiti sovietų veikėjai.“

Tuo metu architektas Audrys Karalius, VŽ sako, jog ši vieta yra saugotina, nes Kauno Ąžuolyne 1924 m. prasidėjo lietuviškojo sporto sąjūdis, o pirmuosius teniso kortus apibūdina kaip „Lietuvos Vimbldono lopšį“.

„Tais pačiais 1924-aisiais Ąžuolyne buvo įkurtas ir Kauno teniso klubas. Už kelerių metų, greta gyvenamojo kvartalėlio K. Petrausko gatvėje, gavus iš Kauno burmistro Jono Vileišio 20 arų sklypuką didokoje laukymėje, prasidėjo dviejų pirmųjų profesionalių teniso kortų statyba“, – teigia architektas.

Jis pasakoja, kad tenisas toje vietoje buvo žaidžiamas dešimtmečiais, čia žaidė prezidento Antano Smetonos sūnus Julius bei JAV tenisininko Vito Gerulaičio tėvas Vytautas. Taip pat, kaip atrado architektas, pirmuosius profesionalius Kauno teniso kortus Sporto g. 3 suprojektavo vokiečių architektas ir sportininkas Georgas Demmleris.

„Tačiau po karo sovietinė valdžia nutarė vieną populiariausių Kauno sporto bazių atimti iš buržuazinio teniso ir atiduoti visaliaudiniam krepšiniui. Nepaisant šios šiurkštokos transformacijos, sporto vieta Ąžuolyno parke išliko“, – teigia A. Karalius.

Anot jo, tenisas į sklypą Sporto g. 3 sugrįžo tik Sąjūdžio metais, o 1991 m. liepą įvyko Pasaulio lietuvių sporto žaidynių teniso turnyras. Vėliau teniso aikštynas buvo išplėstas iki 8 kortų, o 2001 m. vietoje sunykusių medinių tribūnų, pastatytas „Ąžuolyno sporto centro“ pastatas.

„Tačiau už kelių metų, kaip dabar paaiškėjo, tyliai prasidėjo eroziniai dalykai. Sporto g. 3 sklype vienas po kito buvo parengti net 4 detalieji planai, kurių tikslas buvo vienas – komercializuoti istorinį sporto sklypą“, – pastebi architektas.

Jo teigimu, jautrioje ir svarbioje Kauno Ąžuolyno vietoje gimė „VIP daugiabučių uždaro kvartaliuko projektas“.

„Kaip buvo „nulaužtos“ net 3 apsaugos, derinant projektą, pasakyti nelengva, bet nuspėt nesunku. Tą jau padarė Kauno RAT, kuri tiesiai įvardino, kad projektas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą“, – sako architektas.

Anot jo, Kultūros paveldo departamentas jau pripažino, kad projekto suderinimas buvo klaida.

Sausio pradžioje naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, kad Kultūros ministerija kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad jis inicijuotų Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso skelbimą saugomu.

Anot Kultūros ministerijos rašto, kurį cituoja portalas, Kauno Ąžuolyno sporto komplekso vertingoji savybė yra teniso kortai, o numatomos statybos patenka į savivaldybės saugomą Kauno Žaliakalnio ir UNESCO saugomą modernistinio Kauno teritoriją.

Todėl ji prašė miesto savivaldybės atlikti planuojamų statybų poveikio paveldui vertinimą.