„Rail Balticos“ statybos iš arti, arba Kodėl dveji metai praskriejo kaip viena diena

VŽ lapkričio viduryje lankantis jo statybų aikštelėje maždaug 30 km ruože vyksta darbai: vienur statybininkai kloja hidroizoliacinį sluoksnį, kitur tvirtina šlaitus.

„Mus spaudžia laikas, todėl dirbame visokiu oru“, – sako Saulius Butkevičius, „Rail Balticos“ ruožo rangovių „Fegda“ ir „Tilsta“ komandos vadovas.

Šiuo metu infrastruktūros statybos UAB „Fegda grupė“ įmonės stato „Rail Balticos“ sankasą dviejuose ruožuose: Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta. Darbus pirmajame numato pabaigti 2025 m. pabaigoje, antrajame – 2026 m. birželį.

„Dar įrengiame apie 42 įvairius statinius: tiltus, viadukus, gyvūnų pralaidas, triukšmo sienutes. Taip pat rekonstruojame 110–130 kV elektros tinklų, kurie kerta geležinkelio liniją, vietinius melioracijos tinklus, vandentiekį“, – į klausimą, ką šiuo metu veikia, atsako S. Butkevičius.

Anot jo, piko metu pernai, statybvietėje dirbo 700 žmonių ir apie 500–600 technikos vienetų.

„Kai daugiausia buvo žemės darbų, kasėme, buvo apie 700 žmonių kasdien, įvairiausių tautybių, daugiau nei 50% užsieniečių. Šiandien vidurkis apie 300 žmonių“, – sako pašnekovas.

Šiuo etapu rangovė padarys visus darbus iki balasto ir bėgių klojimo.

„Statant sankasą, pirmiausia, eina grubi medžiaga, paskui smėliukas, šalčiui nejautrus sluoksnis. Tada pilamas pobalastinis sluoksnis iš vidutinio stambumo skaldos. Galiausiai pilamas balastas, kuris yra kumščio dydžio skalda, ant kurios dedami pabėgiai ir bėgiai. Tada viskas eina kaip viena konstrukcija, pili skaldą, dedi pabėgius, bėgius, tai daro speciali technika“, – statybos procesą aiškina komandos vadovas.

Vargas dėl technikos

S. Butkevičius pasakoja, kad iš pradžių pasiruošti darbams planavo per tris mėnesius, visgi galiausiai užtruko šešis. Anot jo, didžiausias iššūkis kilo renkant techniką.

„Lietuvoje vienu metu vyksta labai daug statybų, yra „Via Lietuvos“, „Litgrid“, Energijos skirstymo operatoriaus projektai, pramoninė ir civilinė statyba. Visur naudojama ta pati technika. Mechanizmai, kurie kasa, kelia, kranai, buldozeriai, ekskavatoriai... Mums vienu metu reikėjo jų daug, iš beveik visos Lietuvos rinkome. Ne visi nori važiuoti, žmonės pratę dirbti savo kieme, savo rajone“, – pasakoja S. Butkevičius.

Jis sako, jog rangovės specialiai iš konteinerių įrengė patalpas gyventi, kad galėtų nakvoti darbininkai.

„Tikrai buvo iššūkis suplanuoti, susidėlioti smulkiai, išsiskirstyti, kur ir kas dirbs“, – priduria jis.

Anot pašnekovo, rangovės išsinuomojo cechą, kad vietoje galėtų susimaišyti betoną.

„Buvome išsinuomoję, ko Lietuvoje nėra, poliakalę 1,2 m pločio skersmens poliams sugręžti, nes Lietuvoje nebuvo tokių statinių, kur reikėtų tokio daikto. Artimiausia buvo Lenkijoje, bet ar iš Lenkijos ar iš Vokietijos užsakėme, tiksliai nepamenu“, – kalba S. Butkevičius.

O medžiagos statyboms naudotos iš aplinkinių rajonų. Kaip juokauja pašnekovas, vietos karjerams šios statybos – „aukso amžius“.

„Dveji metai statybų labai greitai praėjo, nes tiek sprendimų priimti reikėjo, labai intensyvus laikas“, – sako S. Butkevičius.

Iškasta 1,5 mln. kub. m grunto

Anot jo, vietinis gruntas buvo labai molingas ir netinkamas statyboms, nes molis, gavęs vandens, keičia savybes. Tad rangovams teko iškasti ir išvežti 1,5 mln. kub. m grunto, tik trečdalis jo buvo tinkamo statybai.

„Vietovė nelygi, sutarėme su vietos ūkininkais, kurie savo sklypuose turėjo daubų, kur negalėjo dirbti žemės, ir vežėme iškastą gruntą ten. Nuėmėme paviršinį sluoksnį, derlingąjį, supylėme gruntą, padarėme kalnus praktiškai. Tikrąją ta žodžio prasme: buvo duobė – dabar kalnas, toks kaip piliakalnis. Juokavome, jei norės, ūkininkai galės atidaryti slidinėjimo trasas, kurortą“, – kalba jis.

S. Butkevičius sako, kad dar liko išvežti apie 100.000 kub. m grunto. Ruože giliausia iškasa yra 30 m.

Be to, šiame ruože rengiamos ir atskiros vandens surinkimo ir nukreipimo sistemos, kad „nebūtų galimybės užtvindyti geležinkelį“.

„Įprastai statant visada integruojama į esamą sistemą, prijungiama prie tinklų, čia viskas daroma nuo nulio“, – teigia jis.

Ruože esą bus ir tinklai šiukšlėms gaudyti.

„Jei koks nevaleika važiuos ir ką nors pro langą išmes, tinklai šiukšles sugaus. Lietuvoje niekas to nenaudodavo“, – priduria jis.

Visos triukšmo sienelės, apdailos detalės, priklausomai nuo Baltijos šalies, kurioje yra, turės savo spalvą. Lietuvoje visi akcentai bus žali, Latvijoje – raudoni, o Estijoje – mėlyni.

Nesustos ir žiemą

Justas Vyžintas, bendrovės „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo vadovas, sako, kad darbai pristos nebent tada, jei lauke bus –15 laipsnių šalčio ir žemė įšals.

„Pastarosiomis žiemomis darbai beveik nebuvo sustoję. Tai labai gera tendencija iš pajėgumų perspektyvos, nes prieš tai žiemos mums leisdavo dirbti 9 mėnesius, paskui tekdavo daryti techninę pauzę. O dabar ta pati darbo jėga gali padaryti 25–30% daugiau darbų. Gamta mums leidžia spartinti projektą“, – teigia J. Vyžintas.

S. Butkevičius priduria, kad vasarą dirbo dviem pamainomis, nes tuo metu šviesus paros laikas ilgiausias.

„Prie specifinių darbų, betonavimo, nesvarbu, kuriuo metų laiku, jei ateina poreikis, būna darbas paromis, nepertraukiamas. Negali ciklo pertraukti, yra monolitas, turi išlieti visą. Pavyzdžiui, perdangas liejome dvi paras be sustojimo“, – sako rangovių komandos vadovas.

Tiltas per Nerį

Šiuo metu „Fegda“ ir „Tilsta“ atlieka darbus iki tilto per Nerį, pastarąjį stato Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“. J. Vyžintas pripažįsta, jog su tiltu užtruko, nes keitė nemažai projekto sprendinių.

„Dabar čia sukalta 300 polių, 24–25 m į žemę, baigėsi nematomi darbai, prasideda tilto kilimas į viršų“, – sako J. Vyžintas.

S. Butkevičius priduria, kad kai bus užbaigtas tiltas, tada ir jo komanda pabaigs aplinkinius darbus: pasodins medžių, nuties kelių, įrengs vandens nuvedimus.

„Tiltas turėjo atsirasti pirmiau, bet ilgiau užtruko pasiruošimas, todėl italai atsiliko, o mes greitai dirbome, todėl dabar lauksime jų apie metus, o turėjo būti atvirkščiai“, – kalba pašnekovas.

Vietos bendruomenė

S. Butkevičius pripažįsta, kad iš pradžių vietos gyventojai buvo nepatenkinti dėl statybų.

„Pirma, mes vietinių keliukus nukirtome, nors jie ir žinojo, kad taip bus, bet vis tiek maloniau važiuoti tiesiai nei aplinkui. Paskui, kad supiltume tokią konstrukciją, reikėjo labai daug technikos, buvo daug triukšmo, zujimo, dulkių vasarą, purvynių pavasarį ir rudenį“, – pasakoja S. Butkevičius.

Todėl, jo teigimu, teko daug dirbti su bendruomene, rasti kompromisų, nes konfliktinių situacijų buvo.

„Jau virš metų dirbame, gyventojai priprato, pamatė, kad mes nepaliekame, kelius prižiūrime, patvarkėme melioraciją kai kuriems ūkininkams, kur buvo iš senų laikų kas blogai padaryta“, – pasakoja jis.

Jis sako, jog šiame projekte niuansas ir tas, kad bendrauji ne su viena gyvenviete, o visu rajonu.

„Pradžioje daug kasėme, pylėme, tikrai labai daug netvarkos buvo, juodžemio priversta. Dabar gyventojai mato, kad čia vyksta statybos, ne šiaip sau atvažiavom šiukšlinti“, – kalba pašnekovas.

Taip pat „LTG Infra“ visus išplėtotus kelius, viadukus perduos savivaldybei, tad, jo nuomone, gyventojams taip pat bus naudos.

Pirmą projekto etapą, kai viena „Rail Balticos“ vėže bus sujungtos Baltijos šalys su Europa, numatyta užbaigti 2030 m. Susisiekimo ministerija anksčiau teigė, kad sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 m. 

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.