„Invega“ primena: finansavimo galimybės rizikingam, bet visiems naudingam verslui
Monika Stankevičiūtė, Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Žmogui.lt“ direktorė, nurodo, kad socialiniai verslai ir socialinio poveikio projektus vykdančios organizacijos, per COVID-19 pandemiją, kaip ir tradicinis verslas, susidūrė su sunkumais.
Tačiau socialinis verslas jau galėjo pasinaudoti valstybės pagalba ir finansinėmis paslaugomis. Tokios galimybės socialiniams verslams atsirado tik prieš kelerius metus.
„Patys pradėję kurti įvairias iniciatyvas pastebėjome, kad Lietuvoje turime tikrai neblogas sąlygas socialinio poveikio projektams vystyti. Visgi dažniausiai socialiniai verslai steigiasi kaip viešosios įstaigos, todėl anksčiau būdavo sudėtinga pasinaudoti finansinėmis priemonėmis ir alternatyviais resursais norint įgyvendinant kilusias idėjas, – nurodo M. Stankevičiūtė.
Ji nurodo, kad dėl nevyriausybinių organizacijų ir socialinių verslų galimybių pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, prisidėjo ir „Invega“ – kai 2019 m. inicijavo Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įstatymo pakeitimus.
„Šiandien visuomenė jau žino, kas yra socialinis verslas ir kokią reikšmę jis kuria, tačiau, tik pradėjus dirbti, situacija buvo kitokia ir tekdavo ilgai kalbėtis bei pasakoti. Bet tai – natūralus procesas ir gali ilgai kalbėti, kad tam tikrų dalykų reikia, o kartais gali imti ir pradėti tiesiog daryti“, – teigia „Žmogui.lt“ vadovė.
Nacionalinis socialinės integracijos institutas gina žmogaus teises, taip pat – kuria įvairias socialines iniciatyvas. Žinomi pavyzdžiai – „Socialinis taksi“, NVO Avilys, jungiantis nevyriausybines organizacijas. Organizacija įvairias socialines inovacijas kurti pradėjo dar 2012 m., nuo tada siekiama ir įtvirtinti socialinio verslo koncepciją, kad jam būtų sukurta palanki politinė, ekonominė ir finansinė aplinka.
„Invegos“ finansavimas socialinio poveikio verslų plėtrai
Viena iš tokių finansinių galimybių, kuria gali pasinaudoti socialinio poveikio projektus vykdančiam verslui – „Invegos“ tiesioginės paskolos „Startuok“. Jos skirtos ir jauniems verslams, veikiantiems iki 3 metų, taip pat – ir verslams, kurie vykdo socialinio poveikio projektus, ir veikia iki 5 metų.
„Lietuvoje sudėtinga gauti finansavimą įmonėms, kurios vykdo socialinio poveikio projektus, nes tai nėra tik pelno siekimas, bet ir pastangos spręsti didžiausias socialines visuomenės problemas. Toks verslas finansuotojams gali atrodyti rizikingas ir neatsiperkantis, tačiau labai svarbus visuomenei“, – paaiškina Agnė Mačiulienė, „Invegos“ Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė.
Paskolos skirtos investicijoms arba apyvartinėms lėšoms, investicinės paskolos – iki 3 mln. Eur skiriamos 120 mėn. laikotarpiui, apyvartinės – iki 200.000 Eur 36 mėn.
Socialinio poveikio projektus vykdančiam ar dar tik planuojančiam vykdyti verslui, kuris kreipiasi dėl „Startuok“ paskolos, pritaikoma ir 30% palūkanų nuolaida.
Verslas, kuris kreipiasi dėl paskolos, turi pagrįsti poreikį bei pateikti verslo planą, kuriame būtų nurodyta, kam bus skirtos lėšos. Ne mažiau kaip 20% projekto išlaidų privalo finansuoti privatūs finansuotojai, iš kurių ne mažiau kaip 10% projekto išlaidų turi sudaryti paties paskolos gavėjo turimos lėšos.
Socialinio poveikio projektus vykdantis verslas, gali būti įvairus – nuo aplinkosaugos iki visuomenės sveikatinimo ar darbuotojų įdarbinimo iš pažeidžiamų visuomenės grupių.
„Svarbiausia, kad teikiamame verslo plane būtų pagrįstas verslo pelno siekimas su socialiniais tikslas, o visą paraiškos pateikimo metu arba visą paskolos galiojimo laikotarpį paskolos gavėjo metinės pajamos iš ekonominės veiklos, kuria sprendžiamos socialinės problemos, sudarytų ne mažiau kaip 30% visų paskolos gavėjo pajamų“, – nurodo A. Mačiulienė.
Verslas turi galimybę pasinaudoti ne tik paskoloms pritaikoma palūkanų nuolaida, bet ir Europos garantijų fondo (EGF) garantija, kuri yra taikoma tik pretenduojantiems gauti „Startuok“ paskolą. Verslo subjektai, kurie neturės pakankamo užstato, galės pasinaudoti taikoma 70% dydžio EGF garantija.
