Darbuotojo atleidimas turi vykti laikantis įstatymų

Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad atleidimas iš darbo pagal sukeltą stresą ir išgyvenimus yra trečioje vietoje po artimojo mirties ir žinios, kad susirgote sunkia liga. Šiuo metu atleidimo lapeliai dalijami kur kas intensyviau nei prieš pandemiją.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad karantino laikotarpiu į inspekciją kreipiasi daugiau žmonių, kurie atleidžiami iš darbo. VDI specialistai mato, kad darbdaviai yra priversti spręsti finansinius sunkumus, ir vienas iš būdų yra tiesiog atsisveikinti su darbuotojais. Tiesa, kartais tai daroma ne visai teisėtai, rašoma pranešime.

VDI tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nes komisija nemokamai per gana trumpą laiką išnagrinėja ginčą su darbdaviu.

„Žmogus, netekęs darbo, gali kreiptis, jei mano, kad darbdavys piktnaudžiavo, pažeidė jo teises ir neteisingai jį atleido. Kreiptis reikėtų per vieną mėnesį nuo atleidimo,“ – pranešime cituojama Irina Janukevičienė, VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja.

Ginčų priežastys

Pasak specialistės, apie 40% darbo ginčų kyla, kai darbdavys atleidžia už pažeidimus, o darbuotojas mano, kad tokių pažeidimų nepadarė. Dažniausiai ginčai kyla dėl atleidimo už tai, kad buvo pažeista darbo tvarka ar netinkamai atliekamos darbo funkcijos.

Antroje vietoje pagal dažnumą yra ginčai dėl atleidimo savo noru. Dažniausiai prieštaravimai kyla, kai darbuotojas nenorėjo rašyti prašymo, bet darbdavys jį privertė pasirašyti. Tai pigiausias būdas „atsisveikinti“ su darbuotoju, nes darbdaviui nereikia mokėti jokių išmokų. Todėl dažnai ir galima išgirsti, kad darbdavys verčia rašyti prašymą, o darbuotojas, būdamas streso būsenoje ir nenorėdamas konfliktuoti ar tiesiog bijodamas, sutinka ir pasirašo prašymą savo noru išeiti iš darbo. Tiesa, per tris darbo dienas darbuotojas savo prašymą išeiti iš darbo gali atsiimti.

Trečioje vietoje pagal dažnumą yra ginčai, kai darbuotoją atleidžia, nes tenka mažinti darbuotojų skaičių ir darbdavys negali jų išlaikyti. Toks atleidimas vyksta darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, todėl darbdavys privalo iš anksto įspėti, sumokėti išeitinę išmoką, bet vis tiek ir dėl tokių atleidimų kyla ginčų.

Nuoskaudų neužtenka

I. Janukevičienė pabrėžia, kad darbuotojas, nesutinkantis su atleidimo sąlygomis, prašymą išnagrinėti ginčą Darbo ginčų komisijai gali pateikti ir nuotoliniu būdu – Darbo inspekcijos tinklapyje pateikta prašymo forma su paaiškinimu, kaip teisingai pildyti prašymą.

„Prašyme nagrinėti darbo ginčą neužtenka parašyti nuoskaudų, reikia tiksliai įvardinti savo reikalavimus. Neteisėto atleidimo atveju prašoma arba grąžinti į darbą, arba pripažinti atleidimą neteisėtu ir gauti už tai kompensaciją. Šis rezultatas pasitaiko dažniausiai, nes kilus konfliktui arba pats darbuotojas nenori grįžti į darbą, arba darbdavys nurodo, kad nėra galimybės grįžti“, – aiškina VDI atstovė.

Didžiausia kompensacija už neteisėtą atleidimą gali būti 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

Jeigu kyla abejonių dėl atleidimo teisėtumo, VDI specialistė nurodo, kad svarbu surinkti įrodymus. Tai gali būti susirašinėjimas telefonu arba elektroniniu paštu, liudytojų parodymai. Būtų gerai pateikti visus rašytinius įrodymus ir dokumentus – kuo daugiau tokių įrodymų, tuo paprasčiau bus nagrinėti ginčą.

I. Janukevičienė sako, kad darbuotojams dabar nebereikia įsivelti į ilgas teisines diskusijas – darbo ginčai paprastai išnagrinėjami per vieną mėnesį. Tai labai trumpas terminas, palyginti su teismais.

Darbo ginčų komisijos sprendimas turi vykdomojo rašto galią, tačiau, jeigu šalys nesutinka su tuo sprendimu, jos turi teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą jau civilinio proceso nustatyta tvarka su ieškiniu dėl tų pačių klausimų, rašoma pranešime.

Kaip atleisti?

Teisininkai taip pat pripažįsta, kad darbdaviai, atleisdami darbuotoją, padaro nemažai klaidų. Tai nutinka arba iš nežinojimo, arba dėl to, kad vadovaujamasi emocijomis.

„Pasiūlymas darbuotojui išeiti iš darbo turi būti suformuluotas raštu. Neužtenka pasikviesti žmogų ir pasakyti: „Mielas drauge, abu matome, kad kažkas vyksta, kad tavo rezultatai netenkinantys, todėl gal norėtum pagalvoti ir atsisveikinti?“ Pasiūlymas privalo būti konkretus: numatyta, kada atleidimas turi įvykti ir kokiomis sąlygomis“, – VŽ yra sakiusi advokatė Jurgita Judickienė, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partnerė, Darbo teisės praktikos grupės vadovė.

Kaip atleisti darbuotoją, kad netektų dėl to aiškintis Darbo ginčų komisijoje ar teisme, skaitykite čia.