Ką su mumis išdarinėja baimė prarasti darbą
Nerimas, neapibrėžtumas, baimė – įprastai šie veiksniai sukuria stresą. Ypač jis sustiprėja, kai atleidimo lapeliai pradedami dalinti darbovietėje, kurioje dirbame. Atsirandant vis daugiau tuščių stalų, natūraliai kyla klausimas – o kada ateis mano eilė?
Įtaka rezultatams
Nuolatinė baimė skirtingai veikia darbuotojus, rašo karriere.de. Vieni pasiduoda mūšiui dar neprasidėjus. Apatija, darbas atbulomis rankomis, užsisklendimas savyje. Esą kam čia stengtis, nes vis tiek atleis. Dažniausiai tokius darbuotojus ir atleidžia.
Kita grupė darbuotojų elgiasi isteriškai, puola į paniką. Net kai dirbama iš namų, jie sugeba dar labiau šliūkštelėti alyvos į ugnį – skambina ar rašo kolegoms, kad pasiguostų ir pasitikrintų, ar šie irgi jaučia artėjantį galą. Nes darbo netektis kai kam asocijuojasi su gyvenimo pabaiga. Bent jau to, kuris gyventas iki šiol.
Trečia grupė darbuotojų elgiasi dar kitaip: baimė prarasti darbą juos mobilizuoja. Jie dirba nuo ankstyvo ryto iki išnaktų, neskaičiuodami darbo valandų. Jų rezultatai kur kas geresni, negu prieš prasidedant krizei. Atrodo, darbdavys turėtų tik džiaugtis tokiais darbuotojais. Tikriausiai ir džiaugiasi, bet tas džiaugsmas ilgai netrunka.
Įtaka savijautai
Nesvarbu, kokiai darbuotojų grupei priklausytume, bet stresas netrunka pasireikšti sveikatos sutrikimais. Galvos ir nugaros skausmai, padažnėjęs pulsas, nemiga, nesibaigiantys košmariški sapnai – tai pirmieji simptomai, perspėjantys, kad reikia apsiraminti ir keisti požiūrį. Nes antraip gali pasireikšti tokios ligos, kaip insultas, infarktas, depresija.
Baimė prarasti darbą kur kas stiprina savižudybių pavojų. Britų gydytojų asociacijos atlikta studija rodo, kad 2009 m., įsibėgėjus ankstesnei ekonominei krizei, suicido atvejų Europoje ir JAV išaugo mažiausiai 9%, palyginti su 2007 metais.
Taigi, ką daryti? Pirmiausia nusiraminti ir pasakyti sau, kad darbas nėra visas gyvenimas. Net ir jį praradus, tegul ir per krizę, galima susirasti kitą. Be to, yra bedarbių išmokos, galima tartis su bankais dėl paskolos mokėjimo atidėjimo.
Karantinas gerokai apriboja mūsų poreikius, tad išgyventi kurį laiką galima ir išleidžiant mažiau pinigų.
Net jei netektumėte darbo, visada į pagalbą ateis giminės ir draugai, taigi vienas kaip pirštas greičiausiai neliksite.
O esminis patarimas – mažiau jaudintis ir stresuoti, nes jūsų dar niekas neatleido. Ir labai gali būti, kad ir neatleis. Svarbiausia nepasiduoti masinei panikai ir dirbti savo darbą ne prasčiau, negu gal dirbote prieš prasidedant pandemijai ir ekonominiam sunkmečiui.
