Paskirtasis finansų ministras: bankų finansinio stabilumo mokestis jau egzistuoja
Pasak jo, bankai jau dabar moka įnašą, susijusį su indėlių draudimu.
„Toks mokestis (finansinio stabilumo – BNS) jau yra taikomas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.
„Tai būtų įdomu jų matymą išgirsti, ar turėtume sustiprinti tą indėlių įmokų draudimą, ar kažkoks kitas matymas yra“, – pridūrė jis.
Naujosios Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje įrašyta, kad „bankams taikysime finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojant nuo įsipareigojimų“.
K. Vaitiekūnas pabrėžė, jog tokia formuluotė nereiškia naujo mokesčio, juolab kad kitoje Vyriausybės programos vietoje yra įrašytas pažadas neįvesti naujų mokesčių.
Paskirtasis ministras pakartojo besitikintis, jog Vyriausybė veiks taip, kad konkurencija bankų sektoriuje augtų, būtų pritraukti nauji rinkos dalyviai, tiek gyventojai, tiek verslas gautų geresnes finansavimo sąlygas.
„Sėsime ir derinsime tas pozicijas“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Vyriausybė programoje taip pat žada laikinai stabdyti dyzelino akcizo augimą.
K. Vaitiekūnas sakė, kad 2020–2024 metų konservatorių vadovaujama Vyriausybė užprogramavo spartų dyzelino kainų augimą, o dabar jis yra apie 10 centų brangesnis nei Lenkijoje.
Anot politiko, planuota, kad dyzelino pardavimai šiemet sumažės 6%, bet realiai jie mažėja 10–12%.
Jis taip pat pabrėžia, kad dyzelinas yra sunkiai pakeičiamas kuras – nors gyventojai gali rinktis alternatyviu kuru varomas transporto priemones, verslas iki šiol savo veikloje naudoja daug dyzelino.
Vyriausybė programoje taip pat žada didinti alkoholio ir tabako akcizus.
K. Vaitiekūnas sakė negalintis užtikrintai atsakyti, kad šioje kadencijoje valdžia daugiau nebedidins kitų mokesčių.
„Taip yra ne todėl, kad mes čia planuojame kažką daryti, bet gali įvykti ir neplanuoti įvykiai“, – teigė paskirtasis ministras.
„Akivaizdu, kad ta geopolitinė situacija kaista ir ta karšta ir nestabili geopolitinė situacija persiduoda ir verslui, ir valstybės finansams, ir kitoms sritims. To prisižadėti tiesiog dėl išorinių veiksnių negalime“, – pridūrė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį perspėjo, kad papildomas bankų apmokestinimas blogintų Lietuvos investicinį klimatą.
„Negalime vienu metu įvedinėti vis naujus mokesčius ir tikėtis, kad štai, Lenkijos, Vokietijos, kitų šalių bankai noriai žengs į Lietuvą“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sakė negalintis komentuoti konkretaus būsimos Vyriausybės siūlymo dėl finansinio stabilumo mokesčio, nes ši idėja jam nebuvo išsamiai pristatyta, bet teigė, jog baigiant galioti bankų solidarumo įnašui „galima svarstyti apie jo pratęsimą“.
