Kuria pradžiamokslį, kaip stiprinti kibernetinį saugumą

„Jis bus skirtas įmonėms, kurios nesupranta kibernetinio saugumo rizikų, kad gali tapti aukomis, ir toms, kurios sąmoningos, bet joms kibernetinis saugumas atrodo labai kompleksiška, didelių sąnaudų reikalaujanti sritis. Tai bus pradžiamokslis, kuriame bus viskas apie tai rizikas įmonei, partneriams, klientų duomenims. Taip pat – rekomendacijų rinkinys, kaip galima stiprinti atsparumą nenaudojant per daug sudėtingų, brangių priemonių“, – sako Justas Kidykas, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupėje KAM, vienas apklausos autorių.

Per mažas – į stambias

„Kurk Lietuvai“ projekto dalyvių Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) 2019 m. lapkritį–gruodį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 227 SVV vadovai ir darbuotojai, parodė, kad pusė – 44% bendrovių – nemano, kad galėtų tapti kibernetinių atakų aukomis.

74% įmonių vadovų sutinka, kad kibernetinis saugumas svarbus jų bendrovei, bet 40% apklaustųjų per praėjusius metus į jį neinvestavo nė euro.

„Pusė SVV įmonių ir Lie¬tuvoje, ir užsienyje nemano, kad gali būti atakų aukomis. Bet apskritai atakų, orientuotų į SVV, daugėja. Stambios įmonės daugiau investuoja į kibernetinį saugumą, todėl programišiams lengviau eiti per SVV ir patekti į stambesnes, mažose – mažiau apsaugos“, – sako J. Kidykas.

[infogram id=“d036fa41-92bc-4ad7-af4e-40e385e46f80“ prefix=“Zk3“ format=“interactive“ title=“SVV apklausa“]

Pirmiausia – rizikos vertinimas

Giedriaus Meškausko, UAB „TeraSky Baltic“ kibernetinio saugumo paslaugų ir operacijų vadovo, teigimu, tai, kad verslas nevertina kritinių savo sričių, yra didžiausia problema. Pirmasis žingsnis stiprinant kibernetinį saugumą – įvertinti verslo tęstinumą pagal jo priklausomybę nuo skirtingų veiksnių – informacinių sistemų, tiekėjų, finansų, procesų, darbuotojų. Apklausos duomenimis, saugumo rizikos vertinimą per pastaruosius metus atliko 14% bendrovių, 72% vadovų nurodė, kad nežino, kaip vertinti rizikas.

„Nekalbu apie metodologiją žmogišku, verslo požiūriu: bėda ar ne, kad neteksiu kompiuterio, bėda ar ne, kad negalėsiu nusipirkti žaliavos, bėda ar ne, kad mano e. parduotuvę „nulauš“? Kai apie tai nepamąstoma, natūralu, kad ir nesirūpinama. Bet jeigu verslas įvertins visą produkto ar paslaugos grandinę ir kiekvienos jos dalies įtaką, bent jau suras, kas kritiškai svarbu“, – nurodo G. Meškauskas.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Rašyti komentarą 0