Klaipėdos uoste – naujos laivybos linijos ir unikalus visoje Europoje projektas

Publikuota: 2015-09-03

Ar realu šiais metais Klaipėdos uoste sulaukti krovos rekordo? Ar pasitvirtino niūrios prognozės, kad kebli geopolitinė situacija smogs Rytų Baltijos regiono uostams? Kas šiuo metu yra daroma, kad kiekvienas uosto lopinėlis būtų išnaudojamas kaip galima efektyviau? Apie tai kalbamės su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Arvydu Vaitkumi ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentu Vaidotu Šileika, šiais metais apdovanotu kapitono L. Stulpino medaliu, taip įvertinant jo indėlį į tarptautinio jūrinių pervežimų tinklo kūrimą jungiant Klaipėdos uostą su pasauliu.

Kaip vertinate pirmojo pusmečio rezultatus, ar jie pateisino lūkesčius?

A. V. Per pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta 18,85 mln. tonų krovinių, ir tai geriausias visų laikų uosto rezultatas. Jeigu tokie tempai išliks, iki metų pabaigos uoste bus perkrautas rekordinis krovinių kiekis – 37 mln. tonų. Surenkamų rinkliavų atžvilgiu pusmetis taip pat sėkmingas – surinkta 22,6 mln. €, t. y. 8 procentais daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Birželį KVJU direkcijos pajamos siekė 4,136 mln. eurų. Tai irgi geriausias visų laikų mėnesio pasiekimas. Per pusmetį krovos augimo tempai padidėjo 6,2 proc. Pagal šį rodiklį esame tarp sparčiausiai dirbančių rytinės Baltijos pakrantėje, nusileidžiame tik Rusijos Ust Lugos uostui. Tiesa, nerimą kelia tendencija, kuri jaučiama visame Baltijos jūros regione – krenta konteinerių krova, tačiau kitos krovinių grupės mūsų uoste kyla, pavyzdžiui, naftos produktų ir trąšų krova.

 V. Š. Konteinerių mažėjimas šiemet fiksuojamas visuose rytinės Baltijos uostuose – jų vidutiniškai sumažėjo apie 27 proc. Geopolitinė situacija, ekonominės sankcijos, aukštas dolerio kursas bei nestabili finansinė situacija Rusijoje ir Baltarusijoje padarė labai didelę įtaką konteinerių pervežimų ir krovos apimtims. Mažėjantis importas bei tranzitinių konteinerių srautai lemia ir eksporto apimtis, nes trūksta tuščių konteinerių eksportiniams kroviniams gabenti. Praktiškai visos konteinerinės linijos priverstos atsigabenti tuščius konteinerius, o atsiradęs disbalansas turi įtakos ir konteinerių transportavimo kainoms. Manau, kad situaciją stabilizuoti nėra taip paprasta. Būtina, kad augtų importas, tranzitinių krovinių srautai bei vartojimas. Labai tikimės, kad antras šių metų pusmetis bus sėkmingesnis ir pavyks situaciją stabilizuoti. Mūsų terminalas (aut. past. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT)) nuolat ieško naujų krovinių konteineriams ir daug dėmesio skiria naujiems klientams pritraukti. Konteinerizacijos lygio augimas Klaipėdos uoste tikrai nėra iki galo išnaudotas.

Tačiau netgi esant tokiai ne pačiai palankiausiai situacijai į Klaipėdos uostą pavyko pritraukti naują konteinerinę liniją...

V. Š. Taip, iš tiesų,situacija konteinerių gabenimo rinkoje ir bendrai geopolitinė situacija šiuo metu nėra palanki naujų linijų atėjimui į Klaipėdą, tačiau šiais metais mums pavyko pritraukti į KKT jau antrą naują fiderinę konteinerių gabenimo liniją. Praėjus porai mėnesių po „X–PRESS Lines“ atidarymo balandį, liepos mėnesį startavo „YANG MING“ linija. Ši Taivanio kompanija yra senas mūsų terminalo klientas. Iki šiol ji naudojosi kitų fiderinių linijų paslaugomis, tačiau jau senokai domėjosi galimybe užeiti į Klaipėdą su savo laivais. Manau, kad mums pavyko atskleisti Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, potencialą bei tinkamai pristatyti Klaipėdos uosto pranašumus lyginant su kaimyniniais uostais, taip pat sudaryti patrauklias sąlygas šiai linijai pradėti veiklą.

A. V. Esu visiškai įsitikinęs, kad šios linijos atsiradimas sudarys visas prielaidas augti konteineriniams srautams mūsų uoste, o Lietuvos eksportuotuojams ir impotuotuojams užtikrins konkurencingas sąlygas krovinius gabenti konteineriais. Beje, reikėtų pabrėžti, kad būtent KKT svariai prisidėjo prie to, kad Klaipėdos uostas taptų konteinerių krovos lyderiu visame Rytų Baltijos regione. Šio ir kitų terminalų, esančių Malkų įlankoje, potencialas yra milžiniškas, todėl mūsų, kaip uostą vystančios institucijos, uždavinys – pasirūpinti, kad pietinėje uosto dalyje dirbančios kompanijos turėtų reikiamus gylius prie krantinių. Malkų įlankoje atlikus gilinimo ir kai kuriuos krantinių rekonstrukcijos darbus, t. y. investavus apie 130 mln. eurų, joje dirbančios Klaipėdos uosto krovos kompanijos galėtų ateityje per metus perkrauti papildomai 15–20 mln. t krovinių. Įgyvendinus šiuos planus, regis, priartėsime prie galimybių ribos, todėl reikia žiūrėti toliaregiškai. Būtent dėl to ir rengiame didžiulės apimties uosto bendrąjį planą, kuris aiškiai nubrėš, kaip uostas vystysis toliau.

Ar uosto bendrasis planas jau rengiamas, kokia yra rengimo stadija?

A.V. Visai neseniai pasirašyta sutartis dėl uosto bendrojo plano rengimo. Konkursą laimėjo trijų bendrovių konsorciumas – pečius surėmė UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Urbanistika“. Labai tikimės, kad po poros metų planas jau bus parengtas. Vieni iš esminių tikslų – rekonstruoti molus, pradėti procedūras dėl papildomų plotų, skirtų uosto reikmėms. Ties Kiaulės nugara planuojama suformuoti papildomą žemės plotą su jungiamąja sausumos dalimi, užpilant akvatorijos plotą. Tam reikėtų į planus dar neįtrauktų investicijų, bet tokio pusiasalio atsiradimas padidintų uosto konkurencingumą. Šioje dalyje būtų galima kurti pramonės bei logistikos klasterius. Jie teiktų naudą ne tik uostui, per kurį padidėtų tranzito srautai, bet ir miestui, nes būtų sukurta daugiau darbo vietų, o tai reiškia, jog į miesto biudžetą būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Tokio dydžio projektas yra labai svarbus ir Klaipėdoje esančioms mokymo įstaigoms. Ekspertų teigimu, šiuo metu tokio masto projekto įgyvendinimas – unikalus visoje Europoje. Tikimės, kad įgyvendinti šiuos ambicingus planus galėsime pasinaudoję ES parama.

Kaip uosto bendruomenė priima tokius ambicingus planus?

V. Š. Vertiname tik teigiamaiir dėsime visas pastangas, kad vieningai priimtume sprendimus dėl uosto plėtros ir bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo. Norint būti regiono lyderiu ir išlaikyti krovos augimo tempus, būtina nesustoti vystyti uosto infrastruktūros ir sudaryti visoms uosto kompanijoms maksimaliai įmanomas infrastruktūrines ir veiklos sąlygas. Plėsti uostą tikrai yra kur. Žvelgiant į perspektyvą, iškėlus 3-ią miesto vandenvietę atsiranda apie 1500 ha teritorija, kurioje galės įsikurti gamybinės įmonės bei logistikos centrai, kurie galėtų naudotis pietinės uosto dalies terminalų paslaugomis. Ruošiamas uosto bendrasis planas yra labai svarbus uosto ateičiai ir jo plėtrai. Jau dabar yra svarbu numatyti būtiniausias investicijas, kurios užtikrins saugų maksimalių parametrų laivų užėjimą į uostą bet kuriuo paros metu, taip pat ir esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, o taip pat nusibrėžti uosto plėtros gaires, kad būtų maksimaliai išnaudoti turimi žemės plotai, bei numatyti visas plėtros galimybes.

A. V. Norėčiau papildyti: jeigusėkmingai veiks uostas, jeigu jis generuos papildomus krovinių srautus, tiesioginę naudą gaus ir valstybė. Neretai išgirstu uosto naudos įvertinimą tik per Uosto direkcijos prizmę. Tai klaida. Iš tiesų tai yra multipleksinė struktūra, kuri veikia kaip viena visuma, todėl uosto naudą reikėtų vertinti plačiąja prasme. 600 mln. Eur – tiek su uostu susijusios įmonės kasmet sumoka į savivaldybių ir valstybės biudžetus, tai sudaro beveik dešimtadalį visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių. Tokios įmonės sukuria 2,2 mlrd. Eur bendrojo šalies vidaus produkto (6,24 proc. Lietuvos BVP), jose dirba 58 137 darbuotojai, arba 4,50 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje. Tokius duomenis parodė neseniai atlikta mokslinė studija apie Klaipėdos uosto ekonominę bei socialinę naudą šaliai bei miestui. Studija atskleidė, kad Klaipėdos uoste viena perkrauta tona krovinių generuoja 17,80 Eur valdžios sektoriaus pajamų, ir dėl to į uosto infrastruktūrą KVJUD investuotas vienas euras atneša daugiau kaip 3 eurus viešojo sektoriaus pajamų. Nesunku paskaičiuoti, kad pernai Klaipėdos uoste perkrovus 36,41 mln. tonų krovinių valstybė gavo apie 650 mln. eurų pajamų.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Teslos“ sunkumai tęsiasi: remontui atšaukiami ankstyvieji „Model S“ 1

Nuo 2010 m. gruodžio sunkiausią laikotarpį išgyvenanti „Tesla“ susidūrė su dar vienu iššūkiu – gamintojas...

Transportas
2018.03.30
„Hellos“ viceprezidentas apie savivaldžių automobilių ateitį: ji ateis net po mirtinų incidentų Premium 4

Martinas Meggle, Lietuvoje investuojančios „Hellos“ viceprezidentas, atsakingas už elektronikos inžinerijos...

Transportas
2018.03.30
2017 m. Lietuvos transporto paslaugų eksportas sudarė beveik 60% viso šalies paslaugų eksporto 7

Praėjusiais metais Lietuvos transporto paslaugų eksportas augo 26% ir pasiekė 4,89 mlrd. Eur. Labiausiai augo...

Transportas
2018.03.29
„Renault“ ir „Nissan“ susijungimas: gandai brangina akcijas ir kelia daugybę klausimų 1

Pasklido gandai, kad nuo 1999 metų aljansą sudarę Prancūzijos „Renault SA“ ir Japonijos „Nissan Motor...

Transportas
2018.03.29
Auganti „Ad Rem Group“ Klaipėdos LEZ investuoja per 3,9 mln. Eur

Vienai didžiausių Lietuvos logistikos, transporto ir sandėliavimo įmonių grupių „Ad Rem Group“ priklausanti...

Transportas
2018.03.29
Atrado rinką Nyderlanduose, susilaiko nuo pagundos sparčiai plėstis Premium

Kauno krovinių vežimo UAB „Vytauto paslaugos“ per kelerius metus apyvartą užaugino keleriopai. Bet iki to...

Transportas
2018.03.29
Paskelbti konkurso „Pasaulio metų automobilis 2018“ nugalėtojai

Antrasis iš eilės „Volvo“ triumfas prestižiniuose tarptautiniuose automobilių konkursuose: „Pasaulio metų...

Transportas
2018.03.29
Transporto lizingo portfelis didėja, bet rinkos perkaitimo grėsmės nėra Premium

2017 m. augusios transporto lizingo rinkos krepšelis pasiekė prieš krizę buvusį lygį, bet tai nėra perkaitimo...

Transportas
2018.03.29
„Amber Train“ sėkmė priklausys nuo grafikų ir tarifų Premium 3

Baltijos šalių geležinkelių bendrovės ketina gerinti krovinių kelionę įvairiarūšiu transportu nuo Šeštokų...

Transportas
2018.03.28
Į eismo įvykį patekus „Tesla Model X“, gamintojo akcijų vertė smuko 8,2% 6

Akcijų birža sureagavo į „Tesla“ automobilio avariją, net neišaiškinus įvykio aplinkybių.

Transportas
2018.03.28
Tikintis investicijų Šventosios uostas atiduodamas Palangai 1

Šventosios uostas nebebus valstybinis, jo valdymas patikėjimo teise bus perduotas Palangos savivaldybei.

Verslo aplinka
2018.03.28
Mažinama našta pametusiems numerį, o taksi ir istorinių automobilių numeriai bus balti 7

Nuo balandžio 1 d. „Regitra“ įves keletą naujovių: atsisakoma geltonos ir rudos spalvos numerių, o pametus...

Transportas
2018.03.28
Iš buvusio „Utenos regiono kelių“ vadovo teisme reikalauja atlyginti 69.000 Eur žalą

Susisiekimo ministerija informuoja, kad Panevėžio apygardos teisme priimtas ieškinys dėl buvusio VĮ „Utenos...

Transportas
2018.03.28
Ką „Girteka“ veikia finansų rinkose Premium

Finansų rinkas su jomis nesusijusią veiklą vykdančios bendrovės gali panaudoti ne vien kapitalui pritraukti,...

Rinkos
2018.03.28
„Uber“ buvo išjungę pėsčiąją partrenkusio „Volvo“ standartines saugumo sistemas

„Volvo“ saugumo sistemų tiekėjai sutartinai tvirtina, kad standartinė avariją patyrusio XC90 įranga buvo...

Transportas
2018.03.27
Kinijos elektroninės prekybos milžinė statys logistikos centrą Lenkijoje 14

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ planuoja plėtrą Europoje. Lenkija įvardijama kaip...

„Bassadone Group“ perka „Peugeot“ importuotoją Baltijos šalyse

Nuo 2008 metų Baltijos šalyse „Peugeot“ importuotojo teises valdanti Danijos įmonių grupė „Interdan“ atsisako...

Transportas
2018.03.27
Prekyba padangomis: balansavimas ašmenimis ir nauji iššūkiai Premium 3

Lietuvos mažmeninėje padangų rinkoje – įsisenėjusios neužtikrintumo nuotaikos ir kova už būvį, kurią sunkina...

Transportas
2018.03.27
„Continental“ ir „Hella“ atėjo ne šiaip sau: už Lietuvą gamintojams patrauklesnė tik Kinija Premium 13

Pastarojo meto Lietuvoje proveržis gamybinių užsienio investicijų srityje ne iš piršto laužtas. Plyno lauko...

Pramonė
2018.03.27
Nuo guminių kamuoliukų iki padangų revoliucionieriaus Rėmėjo turinys 1

Ši pasaulinio garso kompanija gali būti naudinga net... kuriantiems klausimus viktorinoms. Ypač jei klausimus...

Laisvalaikis
2018.03.26

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau