20 priežasčių, kodėl žlunga „startuoliai“
Pateikiame 20 priežasčių, dėl kurių, anot „CBInsights“, dažniausiai žlunga pradedančiosios technologijų įmonės.
20. Struktūrinių pokyčių neįgyvendinimas
Bendrovei vystantis atsiranda naujų idėjų, keičiasi veiklos principai, todėl būtina įgyvendinti struktūrinius pokyčius, kurie leistų judėti į priekį. Pavyzdžiui, atsisakyti nepasiteisinančių projektų ir koncentruotis į patį sėkmingiausią.
„Problemos mus užklupo pusiaukelėje. Turėjome dvi strategijas: viena jų netikėjome, kita atrodė potencialiai sėkminga, bet per mažai agresyvi... Kiekviena diena be progreso vis greičiau vedė į žlugimą“, – pasakoja apklausoje dalyvavęs „Imercive“ vadovas Keithas Nowakas.
19. Perdegimas
„Startuolių“ vadovams sunku rasti balansą tarp darbo ir laisvalaikio. Susidūrus su sunkumais jie jaučiasi pervargę ir nemotyvuoti, todėl nesiima reikiamų veiksmų, kad kompanija išsilaikytų.
„Aš pasijaučiau perdegęs nuo visos veiklos. Buvau bebaimis „Blurtt“ lyderis, bet problemos prasidėjo, kai dingo entuziazmas ir praradau kūrybiškumą“, – aiškina „Blurtt“ įkūrėjas.
18. Pažinčių neišnaudojimas
Rizikos kapitalo fondai, įvairios programos ir susitikimai sukuria daug progų „startuoliams“ megzti kontaktus. Tačiau neretai jie nesugeba išnaudoti užmegztų ryšių.
Apklausoje dalyvavęs „startuolis“ „Kiko“ pataria suradus investuotojų juos įtraukti į savo veiklą. „Jūsų investuotojai yra tam, kad jums padėtų“, - teigia „Kiko“.
17. Teisiniai iššūkiai
Ypač dažnai su teisinėmis problemoms susiduria muzikos verslu užsiimantys „startuoliai“.
„Mes išleidome daugiau nei ketvirtadalį savo lėšų advokatams, honorarams ir paslaugoms, susijusioms su muzikos rėmimu“, - teigia „Turntable.fm“.
16. Finansavimo trūkumas
Dalis bankrutavusių startuolių teigė, kad turėjo užsidaryti dėl paprastos priežasties: nesugebėjo rasti pakankamai susidomėjusių investuotojų.
infogr.am::infogram_0_20_priezasciu_kodel_bankrutuoja_startuoliai
15. Vieta
Vieta kelia du iššūkius. Visų pirma, vietinė sėkmė gali sukurti klaidingą įspūdį, kad „startuoliui“ pasiseks. Antra, daliai pradedančiųjų koją pakiša tai, kad komandos nariai dirba dideliu atstumu vienas nuo kito ir nesugeba efektyviai bendradarbiauti.
14. Užsidegimo ir žinių trūkumas
9% žlugusių „startuolių“ teigia, kad jie turėjo gerą idėją, tačiau pristigo užsidegimo bei žinių toje srityje, kur ta idėja galėjo būti pritaikyta. Pavyzdžiui, viena iš apklaustų įmonių sukūrė sėkmingą komentavimo platformą, tačiau nesidomėjo žurnalistika, tad nežinojo, kaip ši platforma gali būti pritaikyta.
13. Nenusisekęs pokytis
Kai kurie perversmai gali būti itin sėkmingi, pavyzdžiui, „Burbn“ virsmas į „Instagram“. Tačiau vykdyti pokyčius vardan pokyčių gali „startuolį“ sužlugdyti. Struktūrinis pokytis turi būti gerai apskaičiuotas, turi būti sukurti verslo modeliai, o rezultatai – išmatuoti.
12. Nesutarimai su investuotojais arba bendraįkūrėjais
Tarpusavio nesutarimai prisidėjo prie 13% apklaustų „startuolių“ užsidarymo. Taip pat problemų šioms įmonėms kėlė ir konfliktai su investuotojais, kurie norėjo per daug kištis į bendrovės valdymą.
11. Susitelkimo trūkumas
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
Tarptautinė fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“ kvies vilniečius diskutuoti kosmoso ir gynybos temomis
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Diena X, Y ar Z – ar esame pasiruošę kritinėms situacijoms? Ekspertai atskleidžia atsparumo formules
Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms. Kaip Lietuva pasiruošusi dienai X, Y ar Z? Kaip tam rengiasi Lietuvos kritinė infrastruktūra, ką svarbu žinoti organizacijoms, verslui ir piliečiams?
Lietuviškas sprendimas restoranų verslui nustato naujus aptarnavimo ir kokybės standartus
Darbas su POS kasos sistema, užsakymų valdymas, žaliavų apskaita ir kitos panašios užduotys yra neatsiejama restoranų veiklos dalis. Jos atliekamos pasitelkiant įvairius IT sprendimus, tačiau kai jie tarpusavyje „nesusikalba“ – iškyla aibė problemų, kurios mažina verslo našumą ir, žinoma, pelną. Norint šias klaidas ištaisyti greitai ir efektyviai, restoranų valdytojai neretai susiduria su IT bendrovių abejingumu. Lietuvių įkurta įmonė „nSoft“ tai keičia – siūlo ne tik pilnavertę restoranų valdymo sistemą, bet ir aukščiausios klasės verslo klientų aptarnavimą.
Modernios technologijos ir inovacijos šimtametėmis tradicijomis paremtoje miškininkystėje
Lietuvos miškų valdymas žengia į naują efektyvumo etapą – skaitmenizacijos ir technologinių inovacijų laikotarpį. Valstybinių miškų urėdija (VMU), patikėjimo teise prižiūrinti apie pusę Lietuvos miškų, nuosekliai diegia pažangias priemones, kurios keičia ne tik miškininkų kasdienybę, bet ir visą miškų tvarkymo filosofiją tvarumo ir skaidrumo linkme. „Inovacijos miškininkystėje ne ateitis – tai neatsiejama miško tvarkymo dalis, kuria gyvename šiandien. Nuolat investuojame į naujus technologinius sprendimus, deriname pažangius darbo principus su šimtametėmis miškininkystės tradicijomis, siekdami tvariai ir atsakingai prižiūrėti mūsų šalies miškus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
2
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms. Kaip Lietuva pasiruošusi dienai X, Y ar Z? Kaip tam rengiasi Lietuvos kritinė infrastruktūra, ką svarbu žinoti organizacijoms, verslui ir piliečiams?
Darbas su POS kasos sistema, užsakymų valdymas, žaliavų apskaita ir kitos panašios užduotys yra neatsiejama restoranų veiklos dalis. Jos atliekamos pasitelkiant įvairius IT sprendimus, tačiau kai jie tarpusavyje „nesusikalba“ – iškyla aibė problemų, kurios mažina verslo našumą ir, žinoma, pelną. Norint šias klaidas ištaisyti greitai ir efektyviai, restoranų valdytojai neretai susiduria su IT bendrovių abejingumu. Lietuvių įkurta įmonė „nSoft“ tai keičia – siūlo ne tik pilnavertę restoranų valdymo sistemą, bet ir aukščiausios klasės verslo klientų aptarnavimą.
Lietuvos miškų valdymas žengia į naują efektyvumo etapą – skaitmenizacijos ir technologinių inovacijų laikotarpį. Valstybinių miškų urėdija (VMU), patikėjimo teise prižiūrinti apie pusę Lietuvos miškų, nuosekliai diegia pažangias priemones, kurios keičia ne tik miškininkų kasdienybę, bet ir visą miškų tvarkymo filosofiją tvarumo ir skaidrumo linkme. „Inovacijos miškininkystėje ne ateitis – tai neatsiejama miško tvarkymo dalis, kuria gyvename šiandien. Nuolat investuojame į naujus technologinius sprendimus, deriname pažangius darbo principus su šimtametėmis miškininkystės tradicijomis, siekdami tvariai ir atsakingai prižiūrėti mūsų šalies miškus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
„Startuoliai“ teigia, kad komanda po kurio laiko gali prarasti susitelkimą, nes dėmesį patraukia kiti projektai ar asmeniniai reikalai. Taip pat tam tikru momentu komandos nariai pradeda abejoti savo asmeniniais motyvais įmonės veikloje.
10. Produkto paleidimas netinkamu metu
Jeigu produktas yra paleidžiamas į rinką per anksti, vartotojai gali nuspręsti, kad jis per prastas, o atgauti gerą reputaciją yra labai sunku. Kita vertus, vilkinant produkto paleidimą kyla rizika, kad rinkoje esančią nišą užpildys kitas žaidėjas.
9. Nelankstumas ir vartotojų poreikių ignoravimas
Nesugebėjimas atsižvelgti į vartotojų atsiliepimus yra tiesus kelias į žlugimą. Pavyzdžiui, tinklalapių turinio kūrimo sistemos kūrėjas „eCrowds“ pasakoja: „Mes per daug laiko praleisdavome kurdami sistemą sau ir neanalizuodami vartotojų atsiliepimų“.
8. Prasta rinkodara
Vienas pagrindinių sėkmingo verslo ingredientų – tikslinės auditorijos identifikavimas bei sugebėjimas ją pasiekti. Deja, dalies „startuolių“ įkūrėjų žinios apsiriboja programavimu ar produkto kūrimu.
„Atėjo laikas užsiimti rinkodara. Tačiau niekas iš mūsų neturėjo įgūdžių šitoje srityje. Dar blogiau, niekas neturėjo laiko užpildyti šią spragą“, - teigia startuolis „Overto“.
7. Nėra verslo modelio
17% žlugusių „startuolių“ pripažįsta, kad be tinkamo verslo modelio išgyventi neįmanoma. Norint pritraukti investuotojus bei plėsti verslą, „startuoliai“ turi sugalvoti, kokiu būdu iš jų produkto bus galima uždirbti pelną.
6. Vartotojui nedraugiškas produktasApklausti „startuoliai“ pripažįsta, kad noras sukurti įmantrų produktą kartais lemia, jog sukurtas produktas yra per sudėtingas vartotojams.
5. Bloga kainodara
Beveik penktadalis žlugusių „startuolių“ teigia, kad jiems buvo sunku įkainoti savo teikiamas paslaugas ar produktus. Kaina ne tik turi būti patraukli vartotojams, bet ir padengti įmonės lėšas.
4. Per didelė konkurencija
Dažnai „startuoliams“ yra patariama nekreipti per daug dėmesio į konkurentus. Tačiau kai paaiškėja, kad „startuolio“ produktas yra paklausus ir suplūsta investuotojai, rinkoje atsiranda daug konkurentų, norinčių pakartoti „startuolio“ sėkmę.
3. Netinkama komanda
Žlugę „startuoliai“ teigia, kad sėkmingai verslo pradžiai yra būtina diversifikuota komanda, kurios nariai turi skirtingų įgūdžių.
Apklausoje dažnas „startuolis“ minėjo, kad būtų norėjęs nuo pat pradžių turėti technologijų vadovą arba verslų komandos narį. Kita įmonė skundėsi, kad komandos nariai neturėjo pakankamai techninių įgūdžių ir per daug lėšų turėjo išleisti laisvai samdomiems specialistams.
2. Baigiasi lėšos
Dažna „startuolių“ klaida yra nemokėjimas tinkamai paskirstyti pinigų ir laiko. Tiesa, lėšos pasibaigia ir dėl jau išvardintų problemų, pavyzdžiui, prasto verslo modelio ar rinkodaros trūkumo.
1. Nėra poreikio rinkoje
Dažniausia „startuolių“ nesekmės priežastis – bandymas spręsti netinkamas problemas. „Startuoliai“ turi tendenciją siūlyti sprendimus toms problemos, kurios įdomios jiems patiems, o ne vartotojams.
„Startuoliai“ žlunga, kai jie nesprendžia rinkoje esančios problemos. Mūsų problema nebuvo pakankamai didelė, kad jos sprendimą galėtume pritaikyti universaliai“, - savo nesėkmės priežastį aiškina „Treehouse Logic“.
REKOMENDUOJAME
