Žaliosios energetikos plėtra – politikų rankose

Vėjo parkų plėtros kitąmet nebus – vėjininkai išnaudojo visą 500 MW skatinimo kvotą ir laukia naujų politikų sprendimų.
Gedimino Tamulyno / Tauragės industrinio parko nuotr. — Vėjo parkų plėtros kitąmet nebus – vėjininkai išnaudojo visą 500 MW skatinimo kvotą ir laukia naujų politikų sprendimų. Gedimino Tamulyno / Tauragės industrinio parko nuotr.

Atsinaujinančiosios energetikos projektai pinga, o juos įgyvendinantis verslas sako, jog tikisi, kad Seimo rinkimus laimėję politikai liks ištikimi rinkimų pažadams ir sudarys palankesnes sąlygas žaliosios energetikos plėtrai.

„Prognozuojame, kad 2017 m. Lietuvos vėjo parkai iš viso pagamins 1,2–1,3 TWh elektros energijos, tai sudarys apie 13–14% galutinio Lietuvos elektros poreikio“, – skaičiuoja Linas Sabaliauskas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) tarybos pirmininkas.

2016 m. sausį–rugsėjį iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pagaminta 1,29 mlrd. kWh elektros energijos, iš jų 51%, arba beveik 0,7 mlrd. kWh, sudarė vėjo parkų elektra, nurodo elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Per šį laikotarpį vėjininkai, pagaminę penktadaliu daugiau elektros nei prieš metus, patenkino beveik 9% viso šalies elektros poreikio. Daugiau elektros iš vėjo šiemet pagaminta dėl to, kad pradėjo veikti 3 nauji dideli vėjo elektrinių parkai, kurių bendroji galia 200 MW: tai šiuo metu galingiausias Lietuvoje parkas Pagėgių savivaldybėje (73,5 MW), parkai Mažeikių (45 MW) ir Šilutės (60 MW) savivaldybėse. Iš vėjo gaminamos energijos kiekį didina ir tai, kad jėgainių bokštai statomi vis aukštesni, ant jų montuojamos vis ilgesnės mentės, technologinė pažanga leido ir gerokai išauginti jėgainių naudingumo koeficientą.