Apie tiesioginius reisus ir palūkanas
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, mano, kad jei bazinės palūkanos sumažėtų iki minus 0,5%, „bankams būtų itin nuostolinga neperkelti šio santykio į santykius su komerciniais klientais“. Apie bankus, laukiančius iššūkius, ir jų santykius su klientais šiandien pasirodžiusiame VŽ priede „Bankai ir draudimas“ kalba Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Pasak jo, didžiausia dilema kredito įstaigoms šiandien yra žemų palūkanų aplinka. Jis sako nemanantis, kad artimiausiu metu galima tikėtis virsmo palūkanų aplinkoje – kad žemos palūkanos staiga ims didėti. „Makroekonominių rodiklių analizė rodo, kad žemų palūkanų aplinka išliks artimiausių kelerių metų laikotarpiu“, – aiškina jis.
Dar labiau sumažinus bazines palūkanas, bankams gali būti labai sunku išlaikyti nulines ar teigiamas indėlių palūkanas. Todėl jiems gali tekti stipriai pasukti galvą, kaip elgtis neigiamų palūkanų atveju, kai indėlininkams teks patiems primokėti už bankuose laikomus pinigus. „Labai svarbu, kaip bankai sugebėtų pakeisti didelių karavelių būrių sistemas ir vairavimo mechanizmus taip, kad šie burlaiviai lanksčiau laviruotų per tuos neramius vandenis“, – kalba specialistai.
Klientai jau ir taip turi priekaištų bankams – skundžiasi, kad šiemet kai kuriuose bankuose pailgėjo pervedimų laikas, nors ir deklaruota, kad nuo 2016 m. perėjus prie SEPA atsiskaitymų eurais sistemos nepatogumų jie nepatirs. LB vadovas tikina, kad centrinis šalies bankas savo darbo dalį padarė iki galo – sumažino įkainius, agitavo tris didžiausius bankus, kad jie liktų Lietuvos banko administruojamoje SEPA reikalavimus atitinkančioje mažmeninių mokėjimų sistemoje. Prie šios sistemos pasiliko mažieji bankai, kredito unijos. O užsienio kapitalo bankai, veikiantys Lietuvoje, pasirinko kitą mokėjimų sistemą – padiktuotą kontroliuojančių bankų. „Mūsų sistema, palyginti su didžiųjų bankų naudojama sistema, tikrai pažangesnė, geresnė, greitesnė. Tai yra beveik momentinio pinigų įskaitymo sistema“, – tikina p. Vasiliauskas. Jo kolega, Marius Jurgilas, LB valdybos narys, VŽ yra aiškinęs, kad dauguma Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo bankų tyčia nusprendė nedalyvauti LB mokėjimų sistemoje, kurioje įkainis patiems bankams tesudaro 1 centą, ir dalyvauja Europos atsiskaitymų sistemoje EBA STEP 2, taip turėdami galimybę klientams taikyti keliolika ar keliasdešimt eurų siekiančius pervedimo mokesčius, kai daromi skubūs mokėjimai. Pasak LB atstovų, prisijungdami prie mokėjimo sistemų, kurių dalininkai yra jų pirminiai bankai, jie gavo ekonominį efektą, tačiau nukentėjo vartotojai. „Vartotojui visuomet patogiau skristi tiesioginiu reisu nei su persėdimais – trijų didžiųjų bankų atveju vartotojams dabar tenka skristi su persėdimu“, – reziumuoja p. Vasiliauskas ir priduria, kad jeigu klientas yra vertybė, verslas turėtų elgtis lanksčiai.
Be abejonės, klientai laimėtų daugiau, jei turėtų didesnį pasirinkimą, t. y. jei būtų naujų rinkos dalyvių. LB vadovas užsimena, kad nedrąsių pasižvalgymų signalų būta, tačiau kol kas realiau manyti, kad turėsime naujų nišinių rinkos dalyvių – vartojimo kredito įstaigų, įvairių fondų ir kt. Jei į Lietuvą ateitų tam tikrus infrastruktūrinius projektus įgyvendinančių stambių užsienio investuotojų, galbūt paskui juos atsektų ir bankai. Tiesa, mažmeninės bankininkystės segmente tokia tikimybė mažesnė. O kol kas, žvelgiant į artimesnę ateitį, dabar ir bankams, ir jų klientams lieka laukti gegužės 4 d. – ECB sprendimo dėl bazinių palūkanų.
