S&P 500 artėjant prie meškų rinkos ribos, Volstritas bando protinti D. Trumpą

Pirmadienio popietę Europos akcijų indeksai buvo kiek sumažinę nuosmukį, tačiau vis dar buvo nukritę po 4–5%. Antai regioninis indeksas STOXX 600 buvo nukritęs iki žemiausio lygio per daugiau kaip 1 m. 

Savo ruožtu Azijos biržose pirmadienis pasibaigė Japonijos „Nikkei 225“ nukritus 7,83%, Honkongo akcijų indeksas „Hang Seng“ smuko 13,22%, Šanchajuje akcijos bendrai atpigo 7,34%. 

Ateities sandoriai indikuoja stipriai neigiamą prekybos pradžią JAV biržose.

Nerimas dėl ekonomikos perspektyvų ir galimų palūkanų mažinimų bei saugumo priebėgų paieška smukdo obligacijų pajamingumus - kelia jų kainas. Vokietijos 10 m. trukmės vyriausybėss obligacijų pajamingumas krito 13 bazinių punktų, iki 2,486%, žemiausio lygio nuo kovo pradžios. 

Po griūties praėjusios savaitės pabaigoje naują savaitę tęsiasi masinis rizikos atsikratymas, investuotojams panikuojant dėl Donaldo Trumpo paskelbtų tarifų ir prasidedančių atsakomųjų žingsnių iš prakybos partnerių. Antai Kinija sureagavo paskelbdama 34% tarifus JAV prekėms, kas pagilino išsipardavimą.

Vadinamasis baimės indeksas VIX kyla daugiau iki beveik 60 punktų, kurie nebuvo matyti nuo COVID laikų.

Per 3 dienas pasaulio akcijų rinkos neteko maždaug 9,5 trln. USD kapitalizacijos. 

Pavienės akcijos

Europos biržose kol kas beveik nėra priglobsčio suteikiančių akcijų. Po kelis procentus pinga ir praėjusią savaitę priebėga tapusios NT sektoriaus akcijos, kurių kainas kėlė lūkesčiai dėl mažėsiančių palūkanų.  

Šįkart rizikos atsikratymo nuotaikos neapleidžia ir pastaruoju metu ralį išgyvenusių gynybos sektoriaus akcijų. antai „Rheinmetall“ akcijų kaina pirmadienį, prasidėjus prekybai, krito daugiau kaip 12%, panašia išraiška krito ir „Hensoldt“. Taip pat stipriai pinga Švedijos SAAB (minus 6%), italų „Leonardo“ (minus 8%). 

Šiemet sparčiai brangusios Vokietijos plieno gigantės „Thyssenkrupp“ akcijos smuko apie 10%. 

Nuo minimų akcijų nedaug atsilieka pingančios Europos finansų sektoriaus akcijos. 

Priešpiet „Commerzbank“ akcijos atpigo 9,5%, „Deutsche Bank“ smuko 7,5%, „BNP Paribas“ smuko daugiau kaip 6%. 

Ikiprekybinė sesija ir prekyba Europos biržose palistinguotomis JAV akcijomis rodo stiprų išsipardavimą garsiausiais JAV rinkos vardais. 

Europoje „Nvidia“ piunga daugiau kaip 6%, „Tesla“ pinga kone 9%, likusios Nuostabiojo septyneto akcijos Europos biržose pirmadienį priešpiet pinga po 6–7%. 

„Tesla“ iš esmės tapo politiniu simboliu pasaulio mastu. Laikas Muskui apsižiūrėti, kas dedasi, ir būti lyderiu šiuo netikrumo laiku“, – teigia Danas Ivesas, garsu technologijų sektoriaus akcijų analitikas iš „Wedbush Securities“. Jis nurėžė tiksliję „Teslos“ akcijų kainą nuo 550 USD iki 315 USD. 

Valiutos, žaliavos

Valiutų rinkoje pagrindinė pora nerodo aiškios krypties, Eur/USD kursas priešpiet siekia 1,10.

Rizikos atsikratymo nuotaikos išlaiko paklausą Japonijos jenai, vienai klasikinių saugumo priebėgų. USD/JPY kursas krito beveik 0,7%, iki 145,91 JPY už JAV dolerį. Japonijos jena yra brangiausia JAV dolerio atžvilgiu nuo spalio mėnesio. 

Brangiausias nuo spalio JAV dolerio atžvilgiu tapo ir Šveicarijos frankas, teikiantis saugumo priebėgą. Pirmadienį frankas JAV dolerio atžvilgiu brango 1,7%, USD/CHF kursas siekia 0,85.

Baimės, kad D. Trumpo tarifai smogs pasaulio ekonomikai, toliau smukdo žaliavų kainas. Nafta pinga beveik 3%. „Brent“ rūšies nafta kainuoja pigiausiai per 4 m. 

Priebėgą ribotai suteikia ir auksas, kurio kaina atsitraukė nuo rekordų ir bando išsilaikyti virš 3.000 USD kartele.

Rizikos atsikratymo nuotaikos persimetusios ir į kriptovaliutų rinką, kurioje bitkoinas pirmadienio rytą atpigęs daugiau kaip 5%, iki 75.100 USD.

Reakcijos

Donaldas Trumpas susilaukė griežtų reakcijų iš Volstrito veteranų, įskaitant ir jo ligšiolinius rėmėjus. 

„Nustatydami milžiniškus ir neproporcingus tarifus tiek mūsų draugams, tiek priešams ir taip pradedamas ekonominį karą iš karto su visu pasauliu, mes vykdome procesą, kuris sunaikina pasitikėjimą mūsų šalimi, kaip prekybos partneriu“, – pareiškė Billas Ackmanas, „Pershing Square“ įkūrėjas ir vienas žinomiausių Volstrito korifėjų.

Jis rėmė D. Trumpą per rinkimus.  

„Verslas yra apie pasitikėjimą. Prezidentas praranda verslo lyderių pasitikėjimą visame pasaulyje. <...> Mes artėjame prie pačių sukeltos ekonomikos branduolinės žiemos, ir mums reiktų apsikasti“, – sako B. Ackmanas.   

Stanley Druckenmilleris, šeimos biuro „Duquesne Capital“ valdytojas.

„Nepalaikau muitų, viršijančių 10%“.

JAV rinkoje yra gausiai įdarbinta finansinio sverto, kuris šiuo metu mažinamas be jokių svarstymų apie vertes, pastebi Billas Grossas, PIMCO įkūrėjas ir buvęs vyriausiasis investicijų valdytojas.  

„Kai ETF'ai išpardavinėja, jie išpardavinėja viską. Vis dar laukiu, kai šis peilis pasieks dugną“, – rašė B. Grossas, kuris praėjusią savaitę įspėjo investuotojus negaudyti peilio. Jis mano, kad šioji savaitė jau „gali pasiūlyti galimybių“ apsipirkimams.  

Praėjusi savaitė baigėsi S&P 500 indeksui per 2 dienas nukrentant 10%, o toks kritimas yra „istorinis, su milžiniškais pokyčiais per skirtingas turto klases“, konstatuoja „Deutsche Bank“. Banko skaičiavimais, S&P 500 pasirodymas buvo penktas prasčiausias dviejų dienų pokytis nuo Antrojo pasaulinio karo, kuriam konkurenciją tesudaro 1987 m. Juodasis pirmadienis, 2008 m. finansų krizė ir COVID–19 pandemija. 

BTIG strategai:

„Kai patenkame į kapituliacijos zoną, rinkos dažnai nukeliauja toliau, negu daugelis mano, kad yra tikėtina arba įmanoma“. 

Ne tik akcijų ir kitų turto klasių kainų nuosmukiai daro šį išsipardavimą išskirtiniu, tačiau ir persidengiančių rizikų pluoštas, pastebi „Saxo Bank“ strategai.

„Rinkos ne tik reaguoja į prekybos įtampas tarp JAV ir Kinijos, tačiau ir signalus vidaus politikoje. Pavyzdžiui, vėliausi D. Trumpo pareiškimai, kuriais sukritikuotas FED valdybos pirmininkas Jerome'as Powellas, kad nemažina palūkanų, atspindi įtampas tarp politikos ir pinigų politikos prioritetų. Nors FED yra nepriklausoma institucija, neapibrėžtumas dėl to, kaip vystytis pinigų politika, ypač esant politiniam spaudimui, gali paveikti investuotojų pasitikėjimą.“

D. Trumpo muitai pašokdins infliaciją ir susilpnins jau ir tiap silpnėjusią JAV ekonomiką, įspėja Jamie Dimonas, „JPMorgan“ generalinis direktorius. 

„Nepriklausomai nuo to, ką manote apie teisėtas naujai paskelbtų tarifų priežastis – o jų, žinoma, yra – arba apie ilgalaikį poveikį, gerą ar blogą, tikėtina, kad bus svarbus trumpalaikis poveikis, – metiniame laiške akcininkams rašo didžiausio JAV banko vadovas. – Tikėtina, kad padidėjus gamybos sąnaudoms ir išaugus vidaus produktų paklausai, infliacijos padariniai pasireikš ne tik importuojamoms prekėms, bet ir vidaus kainoms.“

„Rinkos, įkainodamos turtą, atrodo, vis dar vadovaujasi prielaida, kad patirsime minkštą ekonomikos nusileidimą. Aš nesu toks tikras“, – sakė J. Dimonas. 

Nuolat pildoma