Baltijos birža: 17 metų nematytas Vilniaus atotrūkis ir optimizmas dėl 2025 m.

Pirmadienį 2024 m. prekybą baigė Baltijos biržos, gruodžio 31 d. vietinėje rinkoje prekyba nevyks.

Per šiuos metus Baltijos biržos indeksas „OMX Baltic Banchmark“ užfiksavo nežymų, kiek daugiau kaip 1% prieaugį.

Tačiau vietinė akcijų rinka, į kurią ne tik tarptautinė publika žiūri kaip į vieną regioną, bet ir pačios trys šalys bando supakuoti kaip vieną kapitalo rinką, 2024 m. pasižymėjo praraja tarp skirtingų prekyviečių pokyčių.

Per šiuos metus akcijos Vilniuje bendrai pademonstravo daugiau kaip 12% prieaugį, kai Talino prekyvietės indeksas – nukrito daugiau kaip 2%.

Paskutinį kartą tokiu mastu Vilniaus birža prieš Taliną pirmavo 2007 m. Tiesa, per pastaruosius 17 m. buvo ne vienas atvejis, kai Taline akcijų grąža pranoko vilnietišką kur kas didesniu mastu.

[infogram id="33b9440b-983e-498e-831e-3c97fc077439" prefix="EkC" format="interactive" title="Baltijos biržos metiniai pokyčiai"]

Šįkart seniai neregėtą Talino prekyvietės atsilikimą nuo Vilniaus lėmė išsiskyrusios ekonominės tendencijos Baltijos šalyse. Lietuvos ekonomika 2024 m. demonstruoja stiprų augimą, kai Estija siekia išbristi iš recesijos.

Vilniaus birža stipriai pasirodė ir pasaulinių rinkų kontekste, dvigubai aplenkdama ir Europą, kurios regioninis indeksas STOXX 600 per 2024 m. pakilo perpus mažiau. Besivystančių rinkų akcijos, į kurias ir siekia lygiuotis Baltijos kapitalo rinka, per šiuos metus pakilo apie 5,5%, vertinant „MSCI Emerging Markets“ indeksą dolerine išraiška. Per šiuos metus euras JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo apie 5%.

Tiesa, bendrai baltiškos akcijos liko JAV ir Europos biržų, besivystančių rinkų nuošalyje ne tik šiais, bet ir ankstesniais metais.

Po kelerių metų atsilikimo baltiškos akcijos laikomos pigiomis. Dalies analitikų vertinimu, baltiškos akcijos prekiaujasi su 20–30% nuolaidomis. Viena pagrindinių nukainojimo priežasčių ES rytų flange – geopolitinės įtampos.

Kai kurie, girdėdami kalbas apie galimas taikos derybas, pradeda matyti ir baltiškų akcijų brangimo perspektyvas dėl sumažėsiančių geopolitinių rizikų.

Analitikai iš „Enlight Research“ nuėjo tiek, kad kalba apie Trumpo statymą Baltijos rinkoje (angl. Baltic Trump trade), kuriuo apibūdina statymą už baltiškas akcijas, tikintis taikos ir geopolitinių rizikų sumažėjimo.

„Susitarimas (taikos, paliaubų) Ukrainoje yra pagrindinė Baltijos investicinė tezė 2025 m. Kai kurie rodikliai indikuoja, kad investuotojai jau ruošiasi susitarimui Ukrainoje, t. y., vyksta Trumpo statymas Baltijos rinkoje, ką parodo Baltijos rinkos augimas 3% per ketvirtąjį ketvirtį“, – teigia analitikai iš „Enlight Research“.

Jie 80% vertina tikimybę, kad 2025 m. bus pasiektas koks nors susitarimas Ukrainoje.

„Perkame akcijas, kurios turėtų išlošti iš taikos Europoje. Pirmą kartą mūsų Baltijos rinkos perspektyva yra teigiama“, – teigia analitikai iš „Enlight Research“.

Optimistinio, tačiau labiau nuosaikaus, požiūrio į Baltijos akcijų rinkos perspektyvas kitiems metams laikosi ir Arvydas Jacikevičius, „SB Asset Management“ fondų valdytojas, kitąmet matantis „nemažai ir pakankamai stiprių“ argumentų, kad vietinės akcijos gali pasirodyti geriau už pasaulio akcijų indeksą. Kad pasaulinio kilimo atveju baltiškos akcijos pasirodys geriau už pasaulio, o korekcijos metu – kris mažiau, yra pagrindinis investicijų valdytojo scenarijus.

„Nemaža dalis optimistinių lūkesčių kyla iš laukiamų paliaubų, bet niekas nežino, kada tas gali nutikti ir ar iš viso nutiks kitąmet. Bet, be abejonės, stabilios paliaubos būtų milžiniškas teigiamas faktorius Centrinės Europos, įskaitant Baltiją, akcijų rinkoms, – svarsto ilgametis vietos kapitalo rinkos profesionalas. – Galima būtų tikėtis užsienio investuotojų, kurie pervertintų regiono riziką, sugrįžimo.“

Gruodžio viduryje recesijos prislėgtas estiškas akcijas pašokdino Estijos centrinio banko paskelbtos ekonomikos prognozės, kuriose po šiemet laukiamo 0,7% ekonomikos augimo kitąmet laukiama 1,6%. 

„Didelė tikimybė, kad jau kitąmet pamatysime stabilizaciją ir net tam tikrą jos ūgtelėjimą. Atitinkamai niūrūs Estijos vartotojų ir investuotojų lūkesčiai turėtų pradėti taisytis, o tai turėtų teigiamai atsispindėti ir akcijų rinkoje“, – sako A. Jacikevičius.

Akcijoms vietos rinkoje galėtų pagelbėti ir tolesnis palūkanų normų mažėjimas. Aukštos palūkanos pastaraisiais metais lėmė investuotojų srautų judėjimą iš vietinių akcijų į išpopuliarėjusias vietines aukšto pajamingumo obligacijas.

„Šis judėjimas gali sulėtėti ar net pakeisti kryptį. Jau dabar investuotojų noras investuoti į obligacijas šiek tiek traukiasi dėl kai kurių emitentų nemokumo, jei kitais metais atsitiks daugiau tokių atvejų, vėlgi, investuotojų nuotaikas tas paveiks“, – mano A. Jacikevičius.

Teigiamai akcijas kitąmet gali paveikti aukštas vietinių bendrovių dividendinis pajamingumas ir žemi įverčiai. Populiariausių emitentų akcijos generuoja 5–8% pajamingumą, arba vidutiniškai beveik 6%, skaičiuoja pašnekovas.

„Akcijų kainoms nekylant, ar netgi krentant, dividendų pajamingumas išaugo, – primena A. Jacikevičius. – Mano Baltijos akcijų visatoje, skaičiuojant pagal paskutinių 4 ketvirčių duomenis 25 bendrovėms, (įverčiai – VŽ) šiuo metu yra vieni patraukliausių tiek regione, tiek tarp besivystančių rinkų, jau nekalbant apie išsivysčiusių šalių rinkas.“

Investicijų valdytojo sekamų akcijų svertinis kainos ir pelno akcijai santykis (P/E) siekia 7,6, akcijos kainuoja mažiau buhalterinės vertės. Svertinis verslo vertės ir EBITDA pelno (EV/EBITDA) rodiklis siekia 8,1, kurį padidino didžiosios Estijos bendrovės „Enefit Green“ ir „Infortar“.

[infogram id="65847fe1-f6ef-4095-9361-01029eccd792" prefix="ZJQ" format="interactive" title="25 Baltijos biržos bendrovių įverčiai"]

Geriausiai ir prasčiausiai pasirodžiusios akcijos

2024 m. stebėta, kaip kardinaliai pasikeitė vietos rinkos lyderiai. Pernai tarp keturių labiausiai brangusių akcijų patekęs „Novaturas“ dėl prastėjusių rezultatų, nusivylimo dėl neišmokėtų dividendų, nepalankios konkurencinės aplinkos šiemet buvo viena prasčiausiai pasirodžiusių akcijų, už kurią prasčiau pasirodė tik restruktūrizacijos priversta imtis „Auga Group“.

Po stipraus pernykščio šuolio geriausiai pasirodžiusi „Grigeo“ sustojo.

Karūną pelnė 2023 m. pabaigoje biržoje debiutavusi Estijos investicijų grupė „Infortar“, kurios akcijos per šiuos metus pabrango beveik 67%.

Per šiuos metus turto valdymo grupės akcijas šokdino atseikėti solidūs papildomi dividendai, gerinami rezultatai, per IPO pritrauktų lėšų įdarbinimas įsigyjant verslus ir didinant veiklos apimtį.

Tarp geriausiai pasirodžiusių akcijų patekę pienininkai džiugino investuotojus gerėjusiais pelnais, kuriuos lėmė išaugusios produkcijos kainos.

Estų statybininkė „Merko Ehitus“ tarp labiausiai brangusių akcijų pateko po itin stiprių paskutinių šių metų mėnesių, kai be atvangos gerino rekordus. Investuotojus džiugino ne tik augusios pajamos, tačiau ir gerėjęs efektyvumas.

Beveik 19% kainos prieaugį atnešė Šiaulių banko akcijos po to, kai banko valdyba paskelbė atnaujintą dvigubai didesnių minimalių dividendų politiką, ėmėsi aktyviau supirkinėti savas akcijas, įskaitant ir operacijas atviroje rinkoje.

[infogram id="79018723-d03d-4c48-8580-36c7f00601e2" prefix="4VG" format="interactive" title="Baltijos biržos akcijų kainų pokyčiai 2024 m., %"]