Vilniaus paukštynas: po sudėtingų metų – stabilūs rodikliai ir planuojamos investicijos

Paklausa auga

Bendras 2021 m. prie Akola group prisijungusių Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų bei grupėje esančios latvių „Kekava Foods“ Baltijos paukštininkystės verslo 2024–2025 finansinių metų pardavimų pajamos Lietuvoje ir Latvijoje pasiekė 325 mln. eurų, bendrasis pelnas – 68,8 mln. eurų. Per metus bendrai įmonės užaugino daugiau kaip 120 tūkst. tonų gyvo svorio paukštienos ir pardavė 108 tūkst. tonų produkcijos.

„Šiuos rezultatus vertiname kaip tvarų augimą, kurį nulėmė efektyviau paskirstyta gamyba tarp Lietuvos ir Latvijos padalinių, stipresnė bendra tiekimo grandinė, efektyvesnė logistika ir vieningas produktų portfelio ir pardavimų strategijos valdymas“, – komentuoja Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius T. Sprindžiūnas. 

Jis priduria, kad prie augimo prisidėjo ir situacija rinkoje – per pastaruosius metus Europoje fiksuoti paukščių gripo bei kitų ligų protrūkiai tiek kiaulininkystėje, tiek galvijų gamyboje ir sumažėjusi gamybos pasiūla, turėjo įtakos visam sektoriui.

„Mažėjant paukštienos pasiūlai dalyje regiono, o paklausai augant, mūsų produktams atsiveria dar palankesnė rinka. Kadangi visą procesą valdome „nuo lauko iki stalo“ – nuo tėvinių pulkų prieauglio, vienadienių viščiukų perėjimo bei auginimo iki galutinio produkto ir logistikos – galime greitai reaguoti, valdyti rizikas ir užtikrinti tiekimą net tada, kai sektorius susiduria su išoriniais iššūkiais“, – sako T. Sprindžiūnas.

Lietuvoje paukštininkystės mastas yra bene dvigubai didesnis nei Latvijoje, todėl ir finansinių rezultatų pasiskirstymas tarp šalių atspindi šią proporciją – praėjusiais finansiniais metais Lietuvoje paukštininkystės verslas sugeneravo 227 mln. eurų pajamų ir beveik 49,3 mln. eurų bendrojo pelno. Bendrovė šiandien yra lyderiaujanti mėsinių viščiukų auginimo ir vištienos gamintoja, paukštyno produkcija vis labiau vertinama ir užsienyje – eksportuojama apie 50 proc. produkcijos į 40 šalių, įskaitant Skandinaviją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Japoniją ir Pietų Korėją.

Populiarėjo vartoti paruoštų produktų portfelis

Nors paukštynų produktų krepšelio pagrindą ir toliau sudaro šviežia vištiena, sparčiausiai pernai augo perdirbtos produkcijos segmentas – išsiskyrė dešrelės, kumpiai, marinuoti produktai, karštai rūkyti gaminiai ir kepsneliai.

„Tai rodo aiškias tendencijas – vartotojai vis labiau vertina patogų ir greitą maisto ruošimą, stabilų skonį ir kokybę. Kitaip tariant, jie aktyviau renkasi ne tik žaliavą, bet ir paruoštus vartoti gaminius, o tai patvirtina, kad investicijos į tokių produktų vystymą ir receptūrų tobulinimą duoda realių vaisių“, – teigia T. Sprindžiūnas.

Vartotojų lojalumą, anot jo, taip pat skatina ir vištiena, užauginta be antibiotikų: „Atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių tiek žmonių medicinoje, tiek gyvulininkystėje, todėl atsakingas antibiotikų naudojimas yra svarbus visose srityse. Šis požiūris atitinka ir „One Health“ principą, kuris pabrėžia, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra glaudžiai susijusios. Mūsų praktika auginti paukščius be antibiotikų reiškia, kad kuriame produktą, kuris yra ne tik natūralesnis, bet ir prisideda prie saugesnės ir tvaresnės maisto sistemos vystymo“, – teigia T. Sprindžiūnas.

Pasak paukštynų generalinio direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Petkevičiaus, kuris atsakingas už paukščių auginimo procesus, vartotojų pasitikėjimas labai priklauso nuo to, kaip paukštis auginamas. Kuo geresnės sąlygos, tuo tvaresnė ir kokybiškesnė žaliava pasiekia perdirbimą. Todėl daug investuojama į paukščių auginimo sritį – tai tiesiogiai atsispindi galutiniame produkte.

Daug dėmesio paukštynai skiria gyvūnų gerovei, biosaugos standartams. Jų patikimumą rinkoje sustiprina nacionalinės maisto kokybės sistemos ženklas „Nacionalinė kokybė Lietuva“ bei tarptautiniai BRC, IFS sertifikatai.

„Tai, kad užauginame paukščius be antibiotikų, rodo, kad užtikriname ypatingai geras jų laikymo sąlygas, todėl didžiulį dėmesį skiriame biosaugai: griežtai kontroliuojame judėjimą auginimo padaliniuose, taikome modernias dezinfekcijos, ventiliacijos ir mikroklimato sistemas, nuolat atnaujiname paukštides ir edukuojame darbuotojus. Paukščiai lesinami pagal amžių pritaikytu, subalansuotu, vitaminais ir mineralais praturtintu lesalu, visada turi prieigą prie švaraus vandens, o auginimo sąlygos užtikrina optimalų tankumą, tinkamą apšvietimą, temperatūrą ir oro kokybę“, – pasakoja S. Petkevičius.

Siaučiančios paukščių ligos ir poveikis rinkai

Kaip pasakoja Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinio direktoriaus pavaduotojas S. Petkevičius, pastaraisiais metais paukščių gripas išlieka viena didžiausių rizikų visai paukštininkystės industrijai. Vien 2025 m. Europos šalyse užfiksuoti daugiau kaip 800 paukščių gripo protrūkių komerciniuose ūkiuose, iš kurių 133 atvejai – Lenkijoje, vienoje didžiausių paukštienos gamintojų Europos Sąjungoje, tuo tarpu Lietuvoje – 5 atvejai. Dėl ligos protrūkių šį sezoną visame pasaulyje paukštininkystės sektorius neteko milijonų paukščių, o tai lėmė gamybos svyravimus ir tiekimo trikdžius visame regione.

Anot S. Petkevičiaus, Baltijos šalyse stabilesnę situaciją lemia sąmoningai pasirinktas veiklos modelis bei nuoseklios investicijos į prevenciją.

„Daugelyje kitų šalių paukštininkystės įmonės dirba atskirose grandyse – viena augina paukščius, kita perdirba, trečia gamina produktus. Tokia sistema yra gerokai labiau pažeidžiama tiek ligų rizikoms, tiek kokybės svyravimams. Mūsų pranašumas – bekompromisė kontrolė visame procese: žinome, kaip paukščiai auginami, kuo lesinami, girdomi ir kaip užtikrinamas jų sveikatingumas“, – teigia jis.

Pasak S. Petkevičiaus, šis stabilumas nėra atsitiktinis – jis pasiektas nuolat investuojant į paukštidžių atnaujinimą, biosaugą, modernias dezinfekcijos, ventiliacijos ir mikroklimato sistemas, darbuotojų mokymus bei griežtą judėjimo kontrolę ūkiuose.

„Didelė dalis uždirbamų lėšų nuosekliai grįžta atgal į gamybą. Tai leidžia ne tik apsisaugoti nuo ligų, bet ir užtikrinti visos tiekimo grandinės stabilumą, nepertraukiamą gamybą ir aukštus maisto saugos standartus net tada, kai aplinkinė rinka patiria sukrėtimų“, – pabrėžia S. Petkevičius.

Investicijos į gamybos modernizavimą ir tvaresnius sprendimus

2025–2026 finansiniais metais paukštininkystės verslas Lietuvoje ir Latvijoje planuoja įgyvendinti 13 mln. eurų investicijų programą, o didžiausi projektai numatyti Vilniaus paukštyne.

Pasak T. Sprindžiūno, investicijos nukreipiamos į sritis, kurios kuria ilgalaikę vertę ir stiprina pagrindines verslo veiklas: gamybos modernizavimą, inkubacijos cecho atnaujinimą ir biosaugos stiprinimą, taip pat aplinkosaugos ir energetinio efektyvumo sprendimus, tokius kaip saulės elektrinės, efektyvesnės šildymo sistemos ir energijos vartojimo optimizavimas gamybos procesuose.

Kaip atskleidžia T. Sprindžiūnas, gamybos modernizavimo darbai jau pradėti. Šviežios mėsos ceche atnaujinama įranga ir diegiami moderniausi, dirbtiniu intelektu paremti skerdenos paruošimo sprendimai, kurie pagerins produkcijos kokybę, saugą ir gyvūnų gerovės reikalavimų atsekamumą. Tęsiamos ir investicijos į kvapų kontrolę bei oro valymo technologijas – per pastaruosius pusantrų metų į šias priemones investuota daugiau kaip 2,6 mln. eurų, o darbai bus tęsiami pagal suplanuotą programą.

Planuojami ir Vilniaus paukštyno Inkubacijos cecho atnaujinimo darbai. Atnaujinus įrangą ir įrengus papildomų inkubacinių spintų, bus užtikrintas dar kokybiškesnis perinimo procesas, sudarant sąlygas aukštesnio lygio gyvūnų gerovei ir sumažinant bakteriologinio užterštumo riziką, kas yra itin svarbu visos maisto saugos grandinės patikimumui. Šie sprendimai leis per metus išperinti iki 45 mln. vienadienių viščiukų.

Iššūkiai, sprendimai ir stabilus augimas

Teigiamame veiklos kontekste Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius T. Sprindžiūnas taip pat prisimena ir sudėtingesnius, nuostolingus laikotarpius. Verslui teko atlaikyti pandemijos iššūkius, karo Ukrainoje sukeltą poveikį žaliavų rinkoms, energetikos kainų šuolius ir pašarų brangimą bei nuo sezoniškumo nebepriklausančias paukščių gripo pasekmes, todėl buvo priimti sudėtingi, tačiau būtini sprendimai.

„Pavyzdžiui, 2022 metais dėl augančių kaštų ir efektyvumo poreikio nusprendėme Kaišiadoryse veikusį paukštienos perdirbimo padalinį uždaryti ir visą gamybą sutelkti Vilniaus rajone, Rudaminoje. Kaišiadoryse išliko paukštidės, kuriose ir toliau auginame mėsinius viščiukus, tačiau perdirbimas šiandien vykdomas vienoje vietoje. Tokia konsolidacija leido optimizuoti procesus ir ženkliai sumažinti gamybos sąnaudas“, – atvirauja jis.

Šių metų veiklos rezultatai rodo stabilią verslo padėtį sudėtingoje rinkos aplinkoje. Gamybos apimtys išliko stabilios, paukščių sveikata – aukšta, o produktyvumo rodikliai patvirtino efektyvų pašaro panaudojimą. Bendros Lietuvos ir Latvijos paukštininkystės pajamos per pirmuosius tris finansinių metų mėnesius buvo 15 proc. didesnės, o bendrasis pelnas – beveik 19 proc. aukštesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Anot T. Sprindžiūno, šie pokyčiai daugiausia susiję su sėkmingu kaštų valdymu ir procesų efektyvinimu, o ne vien palankia rinkos situacija.

„Matome, kad nuosekliai priimti sprendimai duoda rezultatų. Mūsų tikslas – išlaikyti stabilumą, atsakingai investuoti ir toliau stiprinti visą grandinę. Dirbame tam, kad verslas būtų tvirtas ir pasirengęs ateities iššūkiams“, – apibendrina T. Sprindžiūnas.