G. Paluckas dėl SEB žada pakovoti, G. Nausėda nemato jokios dramos

Papildyta I. Šimonytės, G. Nausėdos komentarais

„Galbūt dar ne viskas prarasta. Galbūt mes turime tam tikrų priemonių – ir botagėlį, ir morką. Galime pamėginti, įtikinti paspausti SEB likti Lietuvoje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas, kurį cituoja BNS.

Jis teigė, jog su SEB vadovais Švedijoje nuotoliu kalbėjosi praėjusią savaitę.

„Iš pasisakymų ir kūno kalbos supratau, kad tarpiniai sprendimai priimti. Bet rankų nenuleidžiame ir bandysime pakovoti“, – pabrėžė premjeras.

Taip pat skaitykite: SEB banko sprendimas – su daug pliusų įstaigai ir praradimais vietos sistemai

G. Paluckas neįvardijo derybinių svertų, kurie galėtų įtikinti SEB pakeisti savo sprendimą ir neiškelti būstinės iš Lietuvos.

„Pasiliksime tai derybiniam etapui, tolesnėms diskusijoms su SEB vadovybe Švedijoje. Pasižiūrėsime, ar pavyks kompensuoti tuos darbus, kurie buvo nepadaryti“, – sakė ministras pirmininkas.

Jis pabrėžė, jog Lietuvos ir Latvijos institucijos turės suteikti leidimą bankui trijose šalyse jungtis į vieną: „Nes keičiasi reguliavimas, keičiasi indėlių draudimas, keičiasi kapitalo reikalavimai. Tai yra svarbūs klausimai.“ 

G. Paluckas tikino turįs žinių, jog aukščiausi Estijos pareigūnai ne kartą vyko į Stokholmą ir derėjosi, jog SEB būstinė įsikurtų Taline.

G. Nausėda dramos nemato

Tuo metu Gitanas Nausėda, kuris iki išrinkimo prezidentu 2019 metais buvo Lietuvos SEB vyriausiasis ekonomistas ir banko prezidento patarėjas, teigia „nematantis dramos“ dėl pokyčių SEB valdyme.

„Aš nesiginčysiu su jais (SEB banku), aš laikausi kitos nuomonės. Manau, kad šiuo metu verslo aplinka yra geresnė Lietuvoje, makroekonominė situacija yra geresnė Lietuvoje“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda, jį cituoja BNS.

„Tačiau jie valdo banką, jie priima sprendimus. Šiaip SEB pėdsakas juk neišnyksta, viskas bus vykdoma toliau. Kažkas galbūt pasitraukia, kažkas galbūt ateina, „Commerzbank“ atidaro savo atstovybę ir ketina plėstis Lietuvoje. Nematau čia kažkokios ypatingos dramos. Lietuvos ekonomika šiuo metu Baltijos valstybių kontekste atrodo kaip žvaigždė“, – pridūrė jis.

I. Šimonytė: tai senas procesas

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad pokalbiai apie banko struktūros pokyčius vyko jau 2009–2012 m. laikotarpiu.

„Tokie sprendimai priimami vadovaujantis verslo sumetimais. Tie optimizavimo procesai nėra kažkas naujo. Diskusijos apie tai, kad bankas keis struktūrą, buvo jau nuo tada, kai aš buvau finansų ministrė. Tai pakankamai senas procesas ir diskusijos“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.  

„Man atrodo, kad esmė yra ne tai, kur ta būstinė, kur sėdi vadovai, o kaip teigiamos paslaugos klientams, mūsų namų ūkiams ir verslams. O tuo požiūriu pokyčių tikrai nebus“, – tikino ji. Ji pabrėžė, kad šis sprendimas greičiausiai paveiktas besikeičiančio bankų veiklos pobūdžio, didesnės skaitmenizacijos.

„Turėkime mintyje, kad bankų veiklos pobūdis keičiasi, daug yra skaitmenizacijos. Tiesiog to tokio klasikinio banko su skyriais visur nebėra ir to toliau mažta. Pačioje Skandinavijoje taip yra“, – vertino ji.

G. Paluckui vertinant, kad šis persikėlimas yra praeitos Vyriausybės klaida, I. Šimonytė pabrėžė, kad buvęs ministrų kabinetas pritraukė tokias investicijas kaip „Rheinmetall“: „Turbūt ponas Paluckas gali sakyti, kad Vyriausybė kažką ne taip padarė. Bet tikiuosi, kad, kai jis kirps juostelę „Rheinmetall“ gamyklai, jis nepamirš, jog buvusi Vyriausybė padėjo daug pastangų, kad tokia investicija Lietuvoje atsirastų.“

G. Šimkus: LB turės suteikti leidimą 

Tuo metu Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, ketvirtadienį žurnalistams irgi sakė, kad SEB grupės planuojamiems pokyčiams LB turės suteikti leidimą.  

G. Šimkaus teigimu, LB turės įvertinti SEB banko pateiktą informaciją, susijusią su klientų apsauga, finansiniu stabilumu ir kitais klausimas. Tai turės būti padaryta remiantis Lietuvos banko įstatymu.

Centrinio banko vadovas tiesiogiai neatsakė, ar LB suteiks tokį leidimą, bet pabrėžė, kad kol kas LB nėra gavęs tokio SEB grupės prašymo.

G. Skaistė: SEB optimizuoja valdymą

Buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė tikina, jog SEB planai konsoliduoti veiklą buvo žinomi seniai, su banku dėl būstinės vietos derėjosi visos trys Baltijos šalys, rašo BNS.

„Šis sprendimas (perkelti būstinę į Estiją – BNS) yra labiau susijęs su banko valdymo optimizavimu ir sprendimai labiau susiję su tuo, kokias sąlygas bankas turi ten, kur jas turi“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį teigė G. Skaistė.

„Reikia tam tikrų argumentų, kodėl pasirinkta Estija, o ne Lietuva, tai kiekvienas mato iš savo kampo. Bankas tikrai įvertino visas aplinkybes, taip pat ir žmogiškuosius išteklius, ir kitus sprendimus“, – pabrėžė parlamentarė.

Paklausta, ar banko sprendimą galėjo lemti mokestinė aplinka, pavyzdžiui, didesnis nei standartinis (20%) pelno mokestis arba bankų solidarumo įnašas, buvusi ministrė pabrėžė, jog Lietuva nėra išskirtinė, panašiai bankus apmokestino ir Latvija, kitos Europos Sąjungos šalys.

„Mokesčiai, kurie mokami Lietuvoje, bankui nuo tokio sprendimo niekaip nepasikeis“, – kalbėjo G. Skaistė.

SEB trečiadienį pranešė, jog Taline veiks pagrindinė banko būstinė, tuo metu Latvijoje ir Lietuvoje dirbs jo filialai. Banko atstovai tikino, kad sprendimu norima supaprastinti banko valdymą, o klientai pokyčių nepajus, veikla tęsis įprastai.

Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis Estijos portalui „Err“ teigė SEB sprendimą pasirinkti Taliną kaip būstinę siejantis su Estijos sprendimu neapmokestinti bankų papildomais mokesčiais.

SEB Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė ketvirtadienį sakė, kad banko sprendimas priimtas įvertinus verslo aplinkos nuspėjamumą.

Nauja SEB banko struktūra pradės veikti 2027 metų pradžioje, iki tol reikės gauti vietos finansų priežiūros institucijų ir Europos centrinio banko leidimus.