SEB banko sprendimas – su daug pliusų įstaigai ir praradimais vietos sistemai

Kaip jau pranešta, SEB grupė nusprendė regione konsoliduoti savo veiklą, sujungdama tris Baltijos šalyse veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį.

„SEB banko veiklą ir toliau tęs kaip įprastai visose trijose Baltijos šalyse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje“, – teigiama banko išplatintame pranešime.

Naujoji teisinė struktūra turėtų pradėti veikti 2027 m. pradžioje, tam turi būti gauti vietos finansų priežiūros institucijų ir Europos centrinio banko (ECB) leidimai.

„Jau keletą metų veikiame kaip viena Baltijos šalių organizacija. Dabar žengiame kitą žingsnį ir teisinę struktūrą suderiname su veiklos modeliu. Tai natūralus žingsnis, siekiant užtikrinti tolesnį mūsų verslo augimą Baltijos valstybių regione“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko Lietuvoje vadovė.

Sujungto juridinio asmens būstinė bus Estijoje, o filialai veiks Latvijoje ir Lietuvoje.

Su vieno didžiausių rinkos dalyvių pokyčiais prisiminta sena bankų filializacijos tendencija, kai Lietuvoje svarbūs žaidėjai lieka veikti filialo forma, o pagrindinė buveinė įsikuria Taline.

Du iš trijų didžiausių Lietuvos bankų sistemos dalyvių taps Estijoje veikiančių bankų filialais – naujiena Lietuvos bankų sektoriui svarbi, tačiau nebuvo netikėta jos stebėtojams.

Neabejojama, kad sprendimą lėmė skaičiavimais paremti argumentai, tačiau įžvelgiama ir vėliausių politinių, mokestinių pokyčių įtaka.

„Čia gali būti tiesiog inercijos a la „Luminor“ pavyzdys. Na ir iš tiesų, politinė aplinka arba solidarumo įnašas galėjo irgi prisidėti prie to. Lietuvos bankas vertintas kaip reiklesnis reguliatorius, kuris, susikooperavęs su politiniu flangu, parodė raumenis ir greitį su solidarumo įnašu. Tai jei visi kintamieji lygtyje panašūs, tuomet, išties, gal geriau rinktis mažiau galvos skausmo keliantį reguliatorių arba jurisdikciją“, – „Verslo žinioms“ (VŽ) komentavo ilgametis bankų sektoriaus profesionalas, nenorėjęs būti pristatytas.

„Nors šis SEB sprendimas pristatomas kaip teisinės struktūros pokytis siekiant gerinti organizacijos valdymą ir kurti vertę klientui, galima numanyti, kad tai susiję su nuolatiniu mūsų bankų sektoriaus šokdinimu“, – sako Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė.

Naujiena neva yra „rimtas signalas Lietuvos valdžiai“, įsitikinusi institucijos vadovė.

„Su investuotojais reikia elgtis pagarbiai ir tą pagarbą išreikšti konkrečia kalba – teisiniu stabilumu ir prognozuojamumu, skaidriais mokesčiais, nedidinant naštos ir reguliavimo, – visa tai investuotojai girdi ir į tai atsiliepia“, – įsitikinusi E. Leontjeva.    

Visgi, VŽ žiniomis, mokestinė ar reguliacinė aplinka Lietuvoje nebuvo veiksnys, paskatinęs jungti 3 šalių bankus, tačiau buvo veiksnys renkantis, kurioje šalyje steigti būstinę. Vėliau ketvirtadienį tai LRT radijo eteryje patvirtino ir S. Gutauskaitė-Bubnelienė: „Vienas iš veiksnių yra verslo aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo vertinimas. Buvo atliekamas visų trijų šalių vertinimas, analizuojami įvairūs aspektai – tiek finansiniai, tiek verslo aplinkos, tiek reguliaciniai, prognozuotumas. Visa ši įvairių veiksnių visuma ir nulėmė tokį sprendimą.“

„Vien pats Estijos, o ne Lietuvos, kaip centrinės Baltijos šalių būstinės pasirinkimas turėtų būti signalas, kad finansų sektoriuje esame mažiau konkurencingi už estus“, – įsitikinusi LLRI prezidentė.

„Pirma, nemeilė verslui Lietuvos politikų ir institucijų darbuotojų pasąmonėje, pasireiškianti skalėje nuo visiškos neapykantos iki visiško abuojumo verslo reikmėms. Antra, tų pačių žmonių ypač keistas supratimas apie pinigų kilmę biudžete, galiausiai virstantis mokesčių nestabilumu ir įsitikinimu, kad didesnis mokesčio tarifas reiškia daugiau pinigų biudžete“, – svarsto Rolandas Valiūnas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris ir asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Estijos vyriausybė džiugiai priėmė naujieną, SEB centrinės būstinės įkurdinimą Taline įvertindama kaip įrodymą, kad bankų papildomas apmokestinimas yra klaida.

Estija vis dar yra turtingesnė už kaimynines šalis ir tai pasiekia dėl palankesnės ekonominės aplinkos, tikino šalies finansų ministras Jurgenas Ligi.

„Oportunistinis apmokestinimas kartu su diskreditavimu centrinių bankų pinigų politikos, kuri skirta surinkti likvidumui mažinant infliaciją ir atpalaiduoti likvidumui, kai infliacija mažėja, tik pakenkia sistemai. Būtent taip veikia bankų parama ekonomikai, o ne valstybei išnaudojant pelningumo momentą ir užgrobiant bankų ciklinius pelnus. Vėlgi, mes sugebėjome išlikti ištikimi savo vertybėms“, – J. Ligi cituoja err.ee.

Daug pranašumų bankui

SEB sprendimas Lietuvoje filializuotis konkurencinei aplinkai kvestionuotinas arba nejuntamas, tačiau turi keleriopą naudą pačiai kredito įstaigai ir jos pagrindiniam akcininkui.

„Visko daug, gero po truputį, – sprendimą įvertino vadovaujamas pareigas einantis konkurentų bankininkas, komentavęs su anonimiškumo sąlyga. – Kaštams geras sprendimas – galės optimizuoti visokias išlaidas. Turėjo tris bankus, kuriuos prižiūrėjo ECB, dabar priežiūra bus tik Estijoje.“

Kadaise iš Baltijos šalyse veikusių DNB ir „Nordeos“ bankų suręstas Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“, kad ir turintis didžiausias pozicijas Lietuvos rinkoje, čia veikia filialo forma su pagrindine buveine Taline.

„Tikrai turi pranašumų“, – sako Andrius Načajus, buvęs „Luminor Bank“ filialo Lietuvoje vadovas, šiuo metu einantis „Achemos grupės“ finansų direktoriaus pareigas.

Vienas svarbiausių pranašumų – lankstesnis likvidumo valdymas, kurį vienai institucijai atlikti yra paprasčiau nei trims.

„Faktas, kad lankstumo atsiranda daugiau. Pavyzdžiui, bankas Lietuvoje turi indėlių perteklių, o Estijoje – trūkumą. Kai sudedi tris bankus į vieną, pinigus iš vieno telkinio gali alokuoti trijose šalyse. Nereikia kiekviename atskirai banke indėlių pritraukti, finansuotis, leisti MREL obligacijų, – sako A. Načajus. – Likvidumui valdyti tai yra tikrai didžiulis pliusas.“

Antrą didelį pranašumą bankui atneša palengvėjantis reguliavimas. Paprasčiau ir pigiau SEB taps bendrauti su reguliuotoju – ECB, mat iš trijų reguliuojamu banku taps vienas.

„Reguliacija yra tikrai brangi, sudėtinga, ir institucijai turėti vieną išėjimą į ECB, o ne tris, yra tikrai efektyviau“, – sako buvęs Luminor Bank“ Lietuvos filialo vadovas.

Lietuvos bankas teigia atidžiai analizuosiantis SEB banko pateiktą informaciją, susijusią su planuojamomis struktūrinėmis permainomis. 

„Šis vertinimo procesas būtinas, siekiant užtikrinti, kad pokyčiai atitiktų visus galiojančius teisės aktus, reguliavimo reikalavimus, įskaitant klientų interesų apsaugą, – VŽ komentuoja Lietuvos bankas. – Banko klientai, preliminariu vertimu, pokyčių neturėtų pajusti. Banko indėlininkams, atsiskaitomųjų sąskaitų savininkams, draudimo produktų, investicinių ar kitų paslaugų turėtojams niekas nesikeis, galios visos sutartys, įkainiai ir panašiai. Taip pat nesikeis ir apdraustųjų indėlių suma – 100.000 Eur.“

Poveikis rinkai, konkurencinei aplinkai

Vienoje institucijoje sutelktas likvidumo valdymas gali turėti pasekmių ir indėlių palūkanoms.

„Jos turi papildomą stimulą susilyginti, tai faktas. Lietuvoje veikiantys bankai siūlo vienodas palūkanas – ar Šiauliuose, ar Vilniuje. Veikiant trijose šalyse – ar Vilnius, ar Talinas, ar Ryga, ar Tartu – bankui nėra jokio skirtumo. Motyvacijos mokėti vienoje šalyje daugiau, kitoje – mažiau, nes vienoje indėlių trūksta, o kitoje – ne, lieka gerokai mažiau, nes yra vienas bankas“, – sakė buvęs „Luminor Bank“ Lietuvos filialo vadovas.

Pranešdamas apie pokytį SEB bankas teigia, kad, be supaprastinto banko valdymo, siekia ir „toliau padėti klientams augti Baltijos šalių regione“. Argumentuojama, kad sujungtas trijų bankų balansas sustiprins kreditavimo pajėgumus.

„SEB siekia savo klientams teikti geriausias konsultavimo paslaugas ir plačiausią rinkoje prieigą prie kapitalo. Augant mūsų klientams Baltijos šalyse, prisitaikome prie jų poreikių. Šis pokytis duos akivaizdžios naudos mūsų verslo klientams, nes bankas bus geriau pasirengęs patenkinti augantį ilgalaikių ir didelės apimties finansavimo projektų skaičių Baltijos šalyse“, – pranešime cituojama Niina Aikas, SEB Baltijos šalių tarnybos vadovė.

Kitų rinkos dalyvių minima argumentacija neįtikina.

„Tikrai ne. Kažką, matyt, turėjo ištraukti, kad ir klientams nuo to bus geriau“, – juokėsi aukščiau cituotas bankininkas.

„Abejoju, nes yra buvę atvejų, kai SEB skirtingi bankai dalyvauja kredituojant tą patį klientą, jeigu sandoriai yra itin didelės apimties. Grupės požiūris buvo jau ankščiau, tikėtina, liks ir toliau. Abejoju, ar bus didelė įtaka kreditavimo apetitui, – sako A. Načajus. – Nemanau, kad keisis SEB apetitas Lietuvos rinkai, nes keičiasi tik teisinė forma. Teisinės buveinės adresas Estijoje nereiškia, kad būtent toje rinkoje bankas bus pats aktyviausias. Tai iliustruoja ir „Luminor“ pavyzdys, kuris stipresnes rinkos pozicijas turi Lietuvoje nei Estijoje.“

SEB bankas pastaraisiais dešimtmečiais buvo didžiausias verslo kredituotojas Lietuvoje.

Banko paskolų portfelis verslui šių metų rugsėjo pabaigoje buvo 3,6 mlrd. Eur. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendras verslo klientų finansavimo portfelis augo 5%.

„Kasdienėje veikloje kažkokių esminių pokyčių rinkoje toks žingsnis gal ir nesukels. Tačiau akivaizdu, kad bankas tolsta nuo savo klientų Lietuvoje, nes bent dalis sprendimų kelsis į Estiją. Didieji bankai Lietuvoje jau dabar veikia, nusigriebdami didžiausių ir saugiausių klientų grietinėlę, tad pokyčius matyčiau kaip galimybę mažiesiems bankams didinti savo rinkos dalį, ypač smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo srityje“, – VŽ sako Lukas Baškys, „SME Bank“ verslo bankininkystės vadovas.

„Verslas bus toliau nuo sprendimų priėmėjų – mažėja lankstumas gaunant finansavimą bene sunkiausiai verslui finansavimą užtikrinančioje ES valstybėje“, – teigia R. Valiūnas.

Praradimas indėlių draudimo sistemai

Bene svarbiausias SEB sprendimo aspektas Lietuvai susijęs su indėlių draudimo sistema. Vienas didžiausių ir saugiausių bankų rinkos dalyvių indėlių draudimo įmokas mokės Estijos indėlių ir investicijų draudimo sistemai, VŠĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įmokų nebesulauks.

„Čia galimai yra neigiama įtaka. Indėlių draudimą moki šalyje, kurioje esi registruotas. Indėlių draudimas yra svarbi dedamoji tokiose lygtyse“, – sako A. Načajus.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Indėlių draudimo fonde sukauptų lėšų suma sudarė 313,1 mln. Eur, arba 1,05% apdraustųjų indėlių sumos. Lietuvoje yra nustatytas ir papildomas 2% nacionalinis tikslinis lygis, kuris turi būti pasiektas iki 2038 m. liepos 3 d.

„Sutapimas, bet nuo 2024 m. liepos padidinta indėlių draudimo įmoka, ir iškart traukiasi didžiausias mokėtojas“, – „Facebook“ rašė Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Finansų ministerijos sprendimu nuo liepos iki kitų metų birželio indėlių draudimo įmokos į indėlių draudimo fondą metinė norma padidinta nuo 0,1% iki 0,2%, „stiprinant galimybes spręsti potencialius sunkumus finansų sektoriuje paties sektoriaus lėšomis, nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų“, tuometės finansų ministrės Gintarės Skaistės žodžiais.

Per praėjusius metus „Indėlių ir investicijų draudimo“ apskaičiuotos bankų draudimo įmokos sudarė iš viso 29,166 mln. Eur. SEB banko praėjusių metų indėlių draudimo fondo sąnaudos siekė 6,06 mln. Eur.