Naftos kainos prognozėse – žaliavos perteklius, kainų mažėjimas

„Brent“ rūšies naftos kaina antradienį siekė apie 73,3 USD/bbl. Ji pastebimai šoktelėjo nuo 70,07 USD/bbl, kuriais savaitę pradėjo.

„Šį staigų kainų kilimą lėmė tiekimo sutrikimai dviejuose pagrindiniuose naftos telkiniuose: Norvegijos Johano Sverdrupo ir Kazachstano Tengizo“, – konstatuoja Ole R. Hvalbye, SEB banko žaliavų analitikas.

Pirmasis sustojo dėl energijos tiekimo sutrikimų – Johano Sverdrupo telkinys sudaro 36% visos Norvegijos naftos gavybos, jis pajėgus išgauti 0,75 mln. bbl/d. Antrojo gavyba sumažėjusi 30%, tai yra daugiau, nei tikėtasi vykstant remontams.

Naftos kainos šuoliui padėjo ir tuo pačiu metu šiek tiek smukęs JAV dolerio kursas.

Visgi, nafta yra 11% pigesnė nei tuo pačiu metu pernai, 4,85% pigesnė nei metų pradžioje, o nuo balandžio pradžioje pasiekto piko – 91,17 USD/bbl – kaina mažėjo 19,6%.

Vienas iš kainą spaudžiančių veiksnių yra, žinoma, JAV prezidento ir parlamento rinkimų rezultatai, kurie siejami su potencialiai gausesne iškastinių išteklių pasiūla netolimoje ateityje.

„Tikimės, kad D. Trumpo prezidentavimo metu Respublikonų partija sieks didinti energijos gavybą, nors JAV naftos ir dujų gavyba jau šiuo metu yra pasiekusi visų laikų rekordą, o gavybos didinimas užtrunka“, – tokią perspektyvą vertina „Blackrock Investment Institute“ analitikai.

„Mes tikimės, kad D. Trumpas sieks reformuoti leidimų išdavimo tvarką, kad būtų plečiama energetikos infrastruktūra“, – teigia jie.

JAV, skirtingai nei didelė dalis stambių naftos išgavėjų, neturi valstybinės ar su valdžia glaudžiai susijusios įmonės kaip „Aramco“ ar „Rosneft“, kurią galėtų pasitelkti įgyvendindamos Vašingtono įgeidžius energetikoje. Todėl daug kas priklausys nuo rinkos sąlygų.

„Nors ateinanti administracija laikysis palankesnio požiūrio į naftos ir dujų pramonę, gavybos potencialas galiausiai priklausys nuo kainos“, – svarsto „ING Bank“ ekonomistai.

Tačiau čia, anot jų, slypi papildoma gera naujiena. Nors skalūnų naftos gavyba įprastai yra gerokai brangesnė nei Saudo Arabijoje, kaina artimiausius dvejus metus, atrodo, išliks palanki žaliavos gavybai JAV.

„Pasak ketvirtinės Dalaso FED energetikos apklausos, naftos išgavėjams reikia 64 USD/bbl naftos kainos, kad galėtų pelningai iškasti naują gręžinį, o Kanzaso FED energetikos apklausa rodo panašų skaičių. Tokie skaičiai vertintini 2025 m. ir 2026 m. ateities sandorių kontekste, kurių kainos atitinkamai siekia apie 70 USD/bbl ir 67 USD“, – teigia jie.

TEA prognozės

Geros naujienos pigios naftos ištroškusiam, infliacijos iškamuotam pasauliui skrieja ne tik iš Vašingtono.

Vienas ryškesnių pastarojo meto pareiškimų, paskatinusių naftos pertekliaus nuotaikas, pasigirdo iš Tarptautinės energetikos agentūros (IEA), patariamosios turtingųjų šalių klubo EBPO institucijos.

Ji naujausioje naftos rinkos apžvalgoje pažymėjo, kad kitais metais juodojo aukso pasiūla viršys paklausą net jei naftos išgavėjų kartelis OPEC+ išlaikys dabartinius gavybos apribojimus.

„Naftos rinkos dalyviai vėl susitelkė į paklausos ir pasiūlos balansą, tai yra silpną paklausą Kinijoje, Libijos naftos gavybos atsigavimą ir planuojamą OPEC+ gavybos ribojimų atlaisvinimą – visa tai leidžia tikėtis gerai aprūpintos naftos rinkos 2025 m.“, – rašoma TEA ataskaitoje.

Į tai reaguoja ir investuotojai, mat vadinamosiose „popierinėse“ rinkose, t. y. finansinių naftos sandorių rinkoje, spekuliatyvių statymų skaičius laikosi prie istorinių žemumų.

Šlubuojanti Kinija

Jei Vašingtonas žada didesnę naftos pasiūlą, paklausos perspektyvos atrodo silpnos.

Iki metų pabaigos likus šešioms savaitėms, TEA prognozuoja, kad naftos paklausa šiemet sieks apie 102,8 mln. bbl/d ir bus 0,92 mln. bbl/d didesnė nei pernai. Tai yra gerokai lėtesnis paklausos augimo tempas nei pernai, kai buvo fiksuojamas 2 mln. bbl/d prieaugis.

„Pastebimas Kinijos sulėtėjimas buvo pagrindinis paklausos stabdis, kurio augimas šiemet sudarys vidutiniškai tik dešimtadalį 1,4 mln. bbl/d prieaugio, fiksuoto pernai“, – rašo TEA.

Paklausa traukėsi šešis mėnesius iš eilės iki rugsėjo, kai išsivysčiusiose ekonomikose ji trečiąjį ketvirtį apsigręžė ir pradėjo augti.

Naftos paklausa įprastai yra ekonomikos sveikatos indikatorius – augančiai ekonomikai reikia daugiau juodojo aukso. Tiesa, pastaruoju metu šis santykis yra pašlijęs, spartėjant automobilių parko elektromobilizacijai, ypač Kinijoje.

Kinijos naftos perdirbimo gamyklos spalį perdirbo 4,6% mažiau naftos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo šalies statistikos biuro paskelbti skaičiai. Tai nulėmė perdirbimo gamyklų stabdymai ir mažesnė smulkiųjų perdirbėjų apkrova.

Nesibaigia ir rūpesčiai šalies nekilnojamojo turto sektoriuje.

„Sunkumai Kinijoje tęsiasi, ir bet kokios skatinimo priemonės, kurias jie galėtų pristatyti, bus susilpnintos naujų tarifų, kuriuos įves D. Trumpo administracija“, – „Reuters“ cituoja Johną Kilduffą, investicijų valdymo bendrovės „Again Capital“ partnerį.

Dėl šių tarifų grėsmės – kiniškoms prekėms žadami 60% importo tarifai – „Goldman Sachs Research“ ekonomistai sumažino šalies augimo perspektyvą 2025 m.

„Tačiau mes, tikėtina, prognozę mažinsime smarkiau, jei prekybos karas būtų eskaluojamas toliau“, – teigė jie.

Mažėjanti pasaulinė paklausa

TEA tikisi, kad pasaulinės naftos paklausa 2025 m. augs panašiu tempu, kaip ir šiemet, – apie 0,99 mln. bbl/d. Tai – neįkvepiantys skaičiai.

„Mažesnis nei 1 mln. bbl/d paklausos augimo tempas atspindi prastesnę pasaulio ekonomikos sveikatos būklę, nei norėtųsi, išsikvėpus pandemijos metu susikaupusiai paklausai. Sparti atsinaujinančios energetikos technologijų plėtra taip pat vis labiau pakeičia naftą transporto ir energijos gamybos sektoriuose, o tai papildomai prastina ir taip silpną paklausos perspektyvą“, – teigiama apžvalgoje.

OPEC, kita itin autoritetinga naftos rinkos balansą skaičiuojanti institucija, naujausioje spalio naftos rinkos apžvalgoje šių ir kitų metų naftos paklausos prognozę mažino ir tai darė jau ketvirtą kartą iš eilės.

OPEC skaičiuoja, kad naftos paklausa 2024 m. bus 1,82 mln. bbl/d didesnė nei pernai. Rugsėjo apžvalgoje ji prognozavo 1,93 mln. bbl/d augimą. 2025 m. jie tikisi 1,54 mln. bbl/d augimo, nors anksčiau prognozavo 1,64 mln. bbl/d prieaugį.

Naftos išgavėjų kartelis taip pat kaip svarbiausią prastėjančios perspektyvos dėmenį įvardina Kiniją.

O. Hvalbye, SEB banko žaliavų analitikas, pažymi, kad pasaulio ekonomikos augimo spartėjimas bus labai svarbus siekiant pagerinti naftos paklausos rodiklius. Jis lieka „nuosaikiai optimistiškas“ ir įžvelgia potencialių atsigavimo ženklų.

„Laikomės savo kainų prognozės, kad 2025 m. kaina bus 75 USD/bbl, o 2026 m. – 87,5 USD/bbl“, – teigia O. Hvalbye.

OPEC sprendimas

„Brent“ rūšies naftos žaliavos kaina nuolat svyruoja, nes rinkos dalyviai žongliruoja įvairiais veiksniais, įskaitant JAV pinigų politiką, susirūpinimą dėl Kinijos paklausos ir besikeičiančią OPEC+ tiekimo strategiją“, – sako SEB banko analitikas.

Pastarasis veiksnys tebėra labai svarbus, nes nepanaudoti OPEC gamybos pajėgumai ir toliau daro spaudimą mažinti kainas.

OPEC+ su Saudo Arabija priešakyje pastaruosius dvejus metus ėmėsi priemonių naftos gavybai riboti, siekdami palaikyti žaliavos kainą. O pasaulio šalys stabdė savo ekonomikas didindamos centrinių bankų palūkanų normas, norėdamos sulėtinti šoktelėjusią infliaciją.

Palūkanų normoms pasukus žemyn, dalį naftos gavybos ribojimo priemonių ketinta atšaukti spalį. Tačiau žaliavos kainos nuosmukio akivaizdoje rugpjūtį šis žingsnis atidėtas iki gruodžio. Planuota, kad gruodį kartelio naftos gavyba didės 0,18 mln. bbl/d.

Tačiau, matydamas silpnas paklausos perspektyvas, kartelis lapkričio pradžioje sprendimą didinti gavybą dar kartą apsvarstė ir nutarė vėl atidėti, iki sausio „anksčiausiai“.