Infliacija euro zonoje sumažėjo iki 2,5%
2,5% metinis vartotojų kainų indekso pokytis atitiko „Reuters“ apklaustų ekonomistų prognozes. Gegužę infliacija didėjo 0,2 proc. punkto, nuo 2,4% iki 2,6%.
Grynoji infliacija – t. y. kainų pokytis, neatsižvelgiant į mažiau stabilius energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, – liko stabili ir siekė 2,9%. Tai – šiek tiek aukštesnis rodiklis, nei tikėtasi (2,8%).
Paslaugų sektoriaus infliacija taip pat išliko nepakitusi ir siekė 4,1%.
Nuo infliacijos rodiklių priklauso rinkų lūkesčiai dėl bazinių palūkanų normų euro zonoje. Europos centrinis bankas (ECB) jau kartą sumažino palūkanas nuo piko, o dabar vis garsiau kalbama apie palūkanų mažinimą rugsėjį.
„Išankstiniai indikatoriai rodo, kad paslaugų infliacija ir darbo užmokesčio augimas šiek tiek sumažėjo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad darbo rinka išlieka stipri, o ekonomika šiek tiek stipresnė nei pernai, ECB, prieš imdamasis tolesnio mažinimo, gali sau leisti palaukti, kol bus daugiau įrodymų, kad infliacija mažėja“, – komentuoja Bertas Colijinas, „ING Bank“ vyresnysis euro zonos ekonomistas.
Nedarbo lygis, kaip paskelbta antradienį, euro zonoje išliko rekordiškai žemas ir siekė 6,4 %.
„Taigi ECB vasara bus gana nuobodi, – konstantuoja B. Colijinas. – Rugsėjį, gavęs daugiau duomenų, centrinis bankas rimtai svarstys galimybę antrą kartą sumažinti palūkanų normą.“
[infogram id="8421baa6-1371-4ee9-95b3-b54253ed824b" prefix="SYV" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 2000-2024 06"]
VŽ rašė, kad Lietuvoje infliacija birželį, lyginant su 2023 m. birželiu, padidėjo iki 1% nuo 0,9% gegužę.
Su vartotojų kainų indeksu suderinta infliacija (SVKI) didėja nuo kovo ir balandžio mėnesį pasiekto dugno, kuomet sudarė 0,4%.
Ekonomistai prognozuoja, jog mėnesio kainų kritimo šiemet dar bus, tuo metu metinė infliacija turėtų svyruoti apie 1%, tačiau kitąmet ji gali šoktelti ir iki 3%.
Valstybės kontrolė (VK) skaičiuoja, kad šiemet suderinta vidutinė metinė infliacija sieks 1,6%, o vėlesniais metais dėl augančių paslaugų kainų ji padidės iki 2,3%.
„Šiais metais energetika bus pagrindinis infliaciją mažinantis veiksnys. Infliacijai mažėti daugiau neleis paslaugų kainų augimas“, – teigia VK.
