Investicinės sąskaitos idėja viliasi įtikinti lietuvius žvelgti toliau banko indėlio 

Publikuota: 2021-01-27
Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seime krutinama seniai sklandanti idėja dėl investicinės sąskaitos pritaikymo Lietuvoje, kuri likusi paskutinė regione be mažmeninius investuotojus skatinančio sprendimo.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete su finansų specialistais ir rinkos dalyviais svarstyta idėja sukurti Lietuvoje investicinę sąskaitą.

Pagal Finansų ministerijos idėją Lietuvoje žmonėms, investuojantiems per investicinę sąskaitą, tektų gyventojų pajamų mokestį mokėti tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams, ir tik tada, kai ji iš investicinės sąskaitos pervedama į kitą sąskaitą.

„Norėdami didesnių pajamų, patogesnio gyvenimo, orios senatvės, turime uždirbti, taupyti ir investuoti. Puikiai suprantame, kad jau šiandien yra eilė mokestinių lengvatų, skatinančių investuoti. Vis dėlto turime būti atviri, kad, net jei ir kaupsime antros pakopos pensijų fonduose, be papildomų santaupų mūsų senatvė geriausiu atveju bus su skardine alaus prie televizoriaus Justiniškių 7. Tačiau jei norime kartą per metus nuvažiuoti prie jūros ar pasimėgauti ispaniška saule, turime kaupti papildomai. Deja, valstybė to už mus nepadarys“, – klausimą aktualizavo Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Investicinės sąskaitos gaires parengusi Finansų ministerija akcentuoja neefektyvų lietuvių taupymą.   

„Dabar turime situaciją, kad dvi trečiosios namų ūkių sako, kad kažkiek sutaupo. Bet taupoma yra sąskaitoje. 70% žmonių sako, kad jie savo lėšas laiko tiesiog kaip banko indėlį. Tas gyventojų lėšas būtų galima įdarbinti, tokiu būdu būtų galima paskatinti kapitalo rinkas, kurios yra seklios“, – komiteto posėdyje argumentavo Vaida Česnulevičiūtė, finansų viceministrė.

Anot viceministrės, investicinė sąskaita galėtų būti skirta vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms, kurie gali ir nori taupyti tiek pensijai, tiek didesniems pirkiniams.  

„Tokia sąskaita galėtų mažinti administracinę naštą ir tokiu būdu paskatintų žmones taupyti investuojant savo lėšas“, – tikino V. Česnulevičiūtė.

Komiteto pirmininkas akcentavo, kad investicinė sąskaita turėtų būti skirta vidurinei klasei, o ne „turčiams, su riboto dydžio įnašais, be kokių mokestinių arbitražų“. Investicinė sąskaita, anot M. Majausko, turėtų tarnauti kaip papildymas pensijų kaupimui, o ne pakaitalas.

„Ir toliau turime kaupti antros pakopos pensijų fonduose“, – posėdyje sakė M. Majauskas, prie privalumų paminėdamas, kad asmuo galėtų pats aktyviai valdyti savo investicijas, o ne, pavyzdžiui, „nunešti jas į „Invaldą“.

Lietuvos banko pozicija

Pagrindinis investicinės sąskaitos privalumas, tikina iniciatoriai, būtų jos mokestinis administravimas ir paskata, kurią suteikia mokesčių atidėjimas.

Būtent mokestinės lengvatos (o mokesčių atidėjimas yra lengvata) yra tai, dėl ko investicinės sąskaitos idėją su atsargumu vertina Lietuvos bankas, perspėdamas, kad investicinė sąskaita turi natūraliai įsilieti ir prisitaikyti prie šalies mokestinės sąrangos ir nesudaryti galimybių mokestiniam arbitražui.

nuotrauka::1

„Investicinė sąskaita yra gražus dalykas, bet velnias slypi detalėse. Tos detalės yra netgi kritinės, sprendžiant, ar tinka, ar netinka esamas pasiūlymas mokestinėje sistemoje. Ši priemonė yra labai smarkiai apie mokesčių administravimą“, – posėdyje kalbėjo Gediminas Šimkus, LB Valdybos narys.

LB atstovas gretino investicinę sąskaitą su trečios pakopos fondais.

„Mes jau turime priemonę, kur asmenys gali investuoti papildomas lėšas į finansų ir kapitalo rinkas ir kaupti pensijai, bet šitoje vietoje, jeigu kalbame apie investavimą ir investicijas į kapitalo rinką, jeigu aš tiesiog perku akcijas ne per investicinę sąskaitą, kodėl tas apmokestinimas turi būti skirtingas?“ – klausimą kėlė G. Šimkus.

Stebėti kaimynus

Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, pabrėžė nepakankamą investuotojų skaičių šalyje.

„Lietuvių taupymo norma yra tragiškai maža, didelę dalį metų mes, kaip šalis, išleidžiame daugiau, negu uždirbame. Tik 2019 m. buvo pozityvi taupymo norma. Finansų vadovėliuose rašom, kad žmogus, norėdamas kaupti senatvei, turi 10-15% pajamų taupyti, kas šiandien iš esmės nevyksta, nes žmonės nesupranta tų dalykų, jiems per sudėtinga. Investicinė sąskaita iš esmės skirta mažmeniniams investuotojams, per ją galima investuoti tik į finansinį turtą, kuris arba listinguojamas biržose, arba tai yra investiciniai fondai, struktūrizuoti produktai“, – sakė V. Plunksnis.

nuotrauka::2

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas rodė į Estijos ir Latvijos modelius dėl investicinių sąskaitų.

„Ten pasirinktas modelis, kad kaip ir verslas, neišsimokėjęs dividendų, gali atidėti pajamų mokesčio mokėjimą, taip pat ir investuojantiems gyventojams leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą, jeigu tos lėšos neišsiimamos vartojimui“, – sakė asociacijos valdybos pirmininkas.  

Pagrindiniu privalumu V. Plunksnis nurodo investicinės sąskaitos teikiamą paprastumą.

„Tereikia tik susižiūrėti, ar išsiėmei iš sąskaitos daugiau, negu įnešei. Taip pat valstybei mokesčio administravimo našta būtų paprastesnė, nes dabar mokesčių inspekcija, norėdama patikrinti, ar žmogus teisingai deklaravo, turi iš esmės eiti per kiekvieną sandorį, kas yra labai didelė našta“, – sakė V. Plunsknis.

Trūkumais pasisakiusysis nurodė laikinai sumažėsiančias valstybės biudžeto pajamas dėl mokesčių atidėjimo.  

„Ir egzistuoja rizika, kad žmonės, nesuprasdami, ką daro, prisipirks kažkokių individualių akcijų. Taip, „Teslos“ akcijos demonstravo rekordinę grąžą, bet tas, kas aukštai kilo, gali žemai kristi“, – įspėjo V. Plunksnis.

Dešimtadalis indėlių

Investicinės sąskaitos aktualumą Mindaugas Tutlys, „Luminor“ Taupymo ir rinkų produktų vadovas, iliustravo lygindamas, kokią dalį nuo indėlių apimties sudaro gyventojų investicijos į vertybinius popierius.

nuotrauka::3

„Lietuvoje yra 10%, reiškia, kad dešimt kartų daugiau lėšų laikoma indėliuose Lietuvoje, negu investicijose. ES, pavyzdžiui, yra 48%, pusė tiek, kiek laikoma indėliuose, yra laikoma investicijose. Kitaip tariant, Europoje yra penkiskart daugiau investicijų, kas reiškia, kad lietuviai, sudėję didžiąją dalį pinigų į indėlius, neuždirba pelno. Ir kai sukaks senatvė ir reikės mokėti pensiją, lietuviai priklausys nuo „Sodros“, tuo metu europiečiai uždirbs didesnes sumas ir iš to turės papildomą pensiją“, – komentavo M. Tutlys.

M. Tutlys akcentavo investicinės sąskaitos naudą lietuviams patiems bandant formuoti ir perbalansuoti savo investicinius portfelius.

„Žmonėms svarbu išlaikyti investicijas rizikos tolerancijos srityje. Negaliu dėti visų santaupų į akcijas, nes jos man per rizikingos, bet negaliu visko dėti į obligacijas, nes jos neuždirba palūkanų, tai dedu po pusę. Įsivaizduokime, kad akcijų rinkos padvigubėjo per porą, o obligacijų vertė nukrito. Dabar gali būti, kad 80% mano portfelio yra akcijose, kas nebepriimtina, nes mano rizikos tolerancija yra 50%, vadinasi, turiu perbalansuoti – parduoti akcijas ir pirkti obligacijas, tačiau pagal dabartinę sistemą esu baudžiamas už rebalansavimą, nes turiu mokėti mokesčius. Investicinė sąskaita skatina ilgalaikį investavimą, nebaudžia už rebalansavimą ir skatina ilgalaikį taupymą. Jeigu reinvestuoju, mano mokesčiai atidedami“, – aiškino M. Tutlys.   

Deklaravimo rūpesčiai

Gediminas Milieška, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas, siūlo investicinei sąskaitai pritaikyti mokesčių už kapitalo prieaugį atidėjimo modelį, kol pinigai nėra išsiimami.

nuotrauka::4

„Mes regione esame likę paskutiniai, kurie šios paskatos nesuteikia ir taip investuoti žmonių neskatiname. Dirbdami su klientais matome, kiek jiems sukelia rūpesčių mokesčių deklaravimas, kiek rūpesčių sukuria kitoje pusėje – Mokesčių inspekcijos nagrinėjimas, papildomų užklausų teikimas. Tai sėkmingai supaprastintų“, – sakė G. Milieška.

Ne pakaitalas  

Marijus Kalesinskas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas, pažymėjo, kad iniciatyva jau seniai reikalinga, kuriai kaupiantieji pritaria. Tačiau reikia suprasti, kad investicinė sąskaita nėra pakaitalas pensijos kaupimui.

nuotrauka::5

„Galima labai stengiantis pritempti prie to, bet tai nėra reikalinga. Mums dabar netrūksta instrumentų – yra antra pakopa, yra trečia pakopa su visais sprendimais. Trūksta smulkiems investuotojams paprasto būdo įdarbinti santaupas. Tai būtų naudinga absoliučia visiems – žmonėms, kurie turi santaupų ir nori keletą metų efektyviai investuoti, o ne laikyti už nulines palūkanas“, – sakė M. Kalesinskas.  

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė pastebėjo, kad šiuo metu bankų indėliuose yra „rekordiniai kiekiai“ pinigų.

„Dabar yra ypač geras laikas svarstyti šią iniciatyvą. Žmonės prisitaupę, o investavimo galimybių yra labai mažai. Siūlome neatidėti daugiau šio klausimo, o imtis svarstyti nedelsiant“, – kalbėjo E. Čipkutė.    

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Infliacijos lūkestis toliau persekioja technologijų bendrovių akcijas Premium

Būsimos infliacijos nusigandusios biržos po FED vadovo pasisakymo nenurimo, tad technologijų bendrovių...

Rinkos
2021.02.24
Bitkoinas atsigauna, bet J. Dorsey investicija vis dar nuostolyje 

Savaitės pradžioje staigiai pigusi didžiausia pagal rinkos kapitalizaciją kriptovaliuta bitkoinas atsitiesė...

Rinkos
2021.02.24
Lietuvių meilė NT neblėsta: nuoma nepasitiki, o kitur investuoti dar nemoka Premium

Lietuvoje dauguma (93,2%) gyventojų turi nuosavą būstą ir tai didžiausias rodiklis visoje euro zonoje.

Statyba ir NT
2021.02.24
Rinkose – infliacijos baimės, tęsiasi technologijų nuosmukis  Premium

Akcijos, ypač technologijų sektoriaus, yra linkusios pigti, investuotojams vertinant infliacijos...

Rinkos
2021.02.23
Infliacijos grėsmė: ECB stebi, FED neįžvelgia Premium 1

Rinkos baiminasi galimai išaugsiančios infliacijos ir į tai drastiškai sureaguosiančių centrinių bankų. Šios...

Rinkos
2021.02.23
„Modus Asset Management“ nusitaikė į 100 MW nutolusių saulės elektrinių  Premium

„Modus Asset Management“ įsteigė fondą „Modus Remote Solar Fund I“, kuris investuos į jau pastatytas,...

Rinkos
2021.02.23
„CoInvest Capital“ investavo 100.000 Eur į „Contribee“  1

Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investavo į lietuvių kuriamą sutelktinio...

Rinkos
2021.02.23
„Lucid Motors“ keliauja į biržą, pasinaudos SPAC „galinėmis durimis“ 

Elektromobilių kompanija „Lucid Motors“, įkurta buvusio „Tesla“ inžinieriaus, taps biržine bendrove po...

Rinkos
2021.02.23
Didžiausias Europos bankas pranoko lūkesčius 

Bankas HSBC per praėjusius metus uždirbo 8,78 mlrd. USD ikimokestinio pelno, arba 34% mažiau, nei...

Rinkos
2021.02.23
Nykstant kriptovaliutoms E. Muskas neteko turtingiausio pasaulio žmogaus titulo 7

Kriptovaliutos antradienį pasileido į rekordiškai sparčią kelionę žemyn. Tandemu atpigti suskubo ir „Tesla“...

Rinkos
2021.02.23
Vertės investuotojas vietoje „Tesla“ renkasi „Porsche“  Premium 14

Po bendraisiais akcijų rinkos indeksais slypi du pasauliai – didelį svorį indeksuose sudarančiųjų didžiųjų...

Rinkos
2021.02.23
Uostas mokosi gyventi be baltarusiškų krovinių: kitaip liksime senvagėje Premium 15

Baltarusijai nusprendus savo naftos produktus gabenti per Rusijos uostus Suomijos įlankoje, nuo baltarusiškų...

Logistika
2021.02.23
Lenkiškas siuntų verslo feniksas veržiasi į Vakarų rinkas  Premium

Išnaudojęs pandemijos paskatintą e. komercijos augimą, paštomatų tinklo operatoriaus „InPost S.A.“ įkūrėjas,...

Logistika
2021.02.22
Jungiasi JAV padangų milžinai „Goodyear“ ir „Cooper“

Du šimtamečiai Jungtinių Amerikos Valstijų padangų gamintojai vienija jėgas, dviženkliais skaičiais didindami...

Logistika
2021.02.22
Kol biržos baiminasi infliacijos, E. Muskas komanduoja bitkoinui Premium 3

Augant lūkesčiams dėl JAV ekonomikos atsigavimo ir baimėms dėl inflaicijos, toliau kyla JAV Iždo obligacijų...

Rinkos
2021.02.22
„MM Grupp“ planas įsigyti „Forum Cinemas“ tinklą Baltijos šalyse neišdegė 1

Estijos konkurencijos departamentui nepritarus verslininkų Marguso Linnamae ir Ivaro Vendelino valdomos...

Laisvalaikis
2021.02.22
„SME Digital Financing“ – specializuoto banko licencija

Lietuviško kapitalo įmonių grupės „SME Finance“ bendrovė „SME Digital Financing“ gavo specializuoto banko...

Rinkos
2021.02.22
Vyriausybė daugiau kaip 3 metams pasiskolino už minus 0,331%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 3 metams ir kiek daugiau kaip 3 mėnesiams pasiskolino 75 mln. Eur už...

Rinkos
2021.02.22
Lukas investuoja: mano amerikietiškos investicijos – aukso kasyba  Premium 1

Jeigu jau lendi į akcijų rinką, kurioje neturi jokių pranašumų ir suopračio, geriau jau patikėti pinigus...

Lukas investuoja
2021.02.22
G. Šiaučiulytė. 2021-uosius finansų rinkos pradėjo šturmuodamos naujas aukštumas

Investuotojai laukia, kol JAV įstatymų leidėjai susitars dėl 1,9 trln. JAV dolerių ekonomikos skatinimo...

Verslo aplinka
2021.02.22

Verslo žinių pasiūlymai

Å ioje svetainėje naudojame slapukus (angl. ā€žcookiesā€œ). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydÄÆ ir narÅ”ymo ÄÆpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji bÅ«tų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus