Investicinės sąskaitos idėja viliasi įtikinti lietuvius žvelgti toliau banko indėlio 

Publikuota: 2021-01-27
Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seime krutinama seniai sklandanti idėja dėl investicinės sąskaitos pritaikymo Lietuvoje, kuri likusi paskutinė regione be mažmeninius investuotojus skatinančio sprendimo.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete su finansų specialistais ir rinkos dalyviais svarstyta idėja sukurti Lietuvoje investicinę sąskaitą.

Pagal Finansų ministerijos idėją Lietuvoje žmonėms, investuojantiems per investicinę sąskaitą, tektų gyventojų pajamų mokestį mokėti tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams, ir tik tada, kai ji iš investicinės sąskaitos pervedama į kitą sąskaitą.

„Norėdami didesnių pajamų, patogesnio gyvenimo, orios senatvės, turime uždirbti, taupyti ir investuoti. Puikiai suprantame, kad jau šiandien yra eilė mokestinių lengvatų, skatinančių investuoti. Vis dėlto turime būti atviri, kad, net jei ir kaupsime antros pakopos pensijų fonduose, be papildomų santaupų mūsų senatvė geriausiu atveju bus su skardine alaus prie televizoriaus Justiniškių 7. Tačiau jei norime kartą per metus nuvažiuoti prie jūros ar pasimėgauti ispaniška saule, turime kaupti papildomai. Deja, valstybė to už mus nepadarys“, – klausimą aktualizavo Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Investicinės sąskaitos gaires parengusi Finansų ministerija akcentuoja neefektyvų lietuvių taupymą.   

„Dabar turime situaciją, kad dvi trečiosios namų ūkių sako, kad kažkiek sutaupo. Bet taupoma yra sąskaitoje. 70% žmonių sako, kad jie savo lėšas laiko tiesiog kaip banko indėlį. Tas gyventojų lėšas būtų galima įdarbinti, tokiu būdu būtų galima paskatinti kapitalo rinkas, kurios yra seklios“, – komiteto posėdyje argumentavo Vaida Česnulevičiūtė, finansų viceministrė.

Anot viceministrės, investicinė sąskaita galėtų būti skirta vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms, kurie gali ir nori taupyti tiek pensijai, tiek didesniems pirkiniams.  

„Tokia sąskaita galėtų mažinti administracinę naštą ir tokiu būdu paskatintų žmones taupyti investuojant savo lėšas“, – tikino V. Česnulevičiūtė.

Komiteto pirmininkas akcentavo, kad investicinė sąskaita turėtų būti skirta vidurinei klasei, o ne „turčiams, su riboto dydžio įnašais, be kokių mokestinių arbitražų“. Investicinė sąskaita, anot M. Majausko, turėtų tarnauti kaip papildymas pensijų kaupimui, o ne pakaitalas.

„Ir toliau turime kaupti antros pakopos pensijų fonduose“, – posėdyje sakė M. Majauskas, prie privalumų paminėdamas, kad asmuo galėtų pats aktyviai valdyti savo investicijas, o ne, pavyzdžiui, „nunešti jas į „Invaldą“.

Lietuvos banko pozicija

Pagrindinis investicinės sąskaitos privalumas, tikina iniciatoriai, būtų jos mokestinis administravimas ir paskata, kurią suteikia mokesčių atidėjimas.

Būtent mokestinės lengvatos (o mokesčių atidėjimas yra lengvata) yra tai, dėl ko investicinės sąskaitos idėją su atsargumu vertina Lietuvos bankas, perspėdamas, kad investicinė sąskaita turi natūraliai įsilieti ir prisitaikyti prie šalies mokestinės sąrangos ir nesudaryti galimybių mokestiniam arbitražui.

nuotrauka::1

„Investicinė sąskaita yra gražus dalykas, bet velnias slypi detalėse. Tos detalės yra netgi kritinės, sprendžiant, ar tinka, ar netinka esamas pasiūlymas mokestinėje sistemoje. Ši priemonė yra labai smarkiai apie mokesčių administravimą“, – posėdyje kalbėjo Gediminas Šimkus, LB Valdybos narys.

LB atstovas gretino investicinę sąskaitą su trečios pakopos fondais.

„Mes jau turime priemonę, kur asmenys gali investuoti papildomas lėšas į finansų ir kapitalo rinkas ir kaupti pensijai, bet šitoje vietoje, jeigu kalbame apie investavimą ir investicijas į kapitalo rinką, jeigu aš tiesiog perku akcijas ne per investicinę sąskaitą, kodėl tas apmokestinimas turi būti skirtingas?“ – klausimą kėlė G. Šimkus.

Stebėti kaimynus

Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, pabrėžė nepakankamą investuotojų skaičių šalyje.

„Lietuvių taupymo norma yra tragiškai maža, didelę dalį metų mes, kaip šalis, išleidžiame daugiau, negu uždirbame. Tik 2019 m. buvo pozityvi taupymo norma. Finansų vadovėliuose rašom, kad žmogus, norėdamas kaupti senatvei, turi 10-15% pajamų taupyti, kas šiandien iš esmės nevyksta, nes žmonės nesupranta tų dalykų, jiems per sudėtinga. Investicinė sąskaita iš esmės skirta mažmeniniams investuotojams, per ją galima investuoti tik į finansinį turtą, kuris arba listinguojamas biržose, arba tai yra investiciniai fondai, struktūrizuoti produktai“, – sakė V. Plunksnis.

nuotrauka::2

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas rodė į Estijos ir Latvijos modelius dėl investicinių sąskaitų.

„Ten pasirinktas modelis, kad kaip ir verslas, neišsimokėjęs dividendų, gali atidėti pajamų mokesčio mokėjimą, taip pat ir investuojantiems gyventojams leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą, jeigu tos lėšos neišsiimamos vartojimui“, – sakė asociacijos valdybos pirmininkas.  

Pagrindiniu privalumu V. Plunksnis nurodo investicinės sąskaitos teikiamą paprastumą.

„Tereikia tik susižiūrėti, ar išsiėmei iš sąskaitos daugiau, negu įnešei. Taip pat valstybei mokesčio administravimo našta būtų paprastesnė, nes dabar mokesčių inspekcija, norėdama patikrinti, ar žmogus teisingai deklaravo, turi iš esmės eiti per kiekvieną sandorį, kas yra labai didelė našta“, – sakė V. Plunsknis.

Trūkumais pasisakiusysis nurodė laikinai sumažėsiančias valstybės biudžeto pajamas dėl mokesčių atidėjimo.  

„Ir egzistuoja rizika, kad žmonės, nesuprasdami, ką daro, prisipirks kažkokių individualių akcijų. Taip, „Teslos“ akcijos demonstravo rekordinę grąžą, bet tas, kas aukštai kilo, gali žemai kristi“, – įspėjo V. Plunksnis.

Dešimtadalis indėlių

Investicinės sąskaitos aktualumą Mindaugas Tutlys, „Luminor“ Taupymo ir rinkų produktų vadovas, iliustravo lygindamas, kokią dalį nuo indėlių apimties sudaro gyventojų investicijos į vertybinius popierius.

nuotrauka::3

„Lietuvoje yra 10%, reiškia, kad dešimt kartų daugiau lėšų laikoma indėliuose Lietuvoje, negu investicijose. ES, pavyzdžiui, yra 48%, pusė tiek, kiek laikoma indėliuose, yra laikoma investicijose. Kitaip tariant, Europoje yra penkiskart daugiau investicijų, kas reiškia, kad lietuviai, sudėję didžiąją dalį pinigų į indėlius, neuždirba pelno. Ir kai sukaks senatvė ir reikės mokėti pensiją, lietuviai priklausys nuo „Sodros“, tuo metu europiečiai uždirbs didesnes sumas ir iš to turės papildomą pensiją“, – komentavo M. Tutlys.

M. Tutlys akcentavo investicinės sąskaitos naudą lietuviams patiems bandant formuoti ir perbalansuoti savo investicinius portfelius.

„Žmonėms svarbu išlaikyti investicijas rizikos tolerancijos srityje. Negaliu dėti visų santaupų į akcijas, nes jos man per rizikingos, bet negaliu visko dėti į obligacijas, nes jos neuždirba palūkanų, tai dedu po pusę. Įsivaizduokime, kad akcijų rinkos padvigubėjo per porą, o obligacijų vertė nukrito. Dabar gali būti, kad 80% mano portfelio yra akcijose, kas nebepriimtina, nes mano rizikos tolerancija yra 50%, vadinasi, turiu perbalansuoti – parduoti akcijas ir pirkti obligacijas, tačiau pagal dabartinę sistemą esu baudžiamas už rebalansavimą, nes turiu mokėti mokesčius. Investicinė sąskaita skatina ilgalaikį investavimą, nebaudžia už rebalansavimą ir skatina ilgalaikį taupymą. Jeigu reinvestuoju, mano mokesčiai atidedami“, – aiškino M. Tutlys.   

Deklaravimo rūpesčiai

Gediminas Milieška, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas, siūlo investicinei sąskaitai pritaikyti mokesčių už kapitalo prieaugį atidėjimo modelį, kol pinigai nėra išsiimami.

nuotrauka::4

„Mes regione esame likę paskutiniai, kurie šios paskatos nesuteikia ir taip investuoti žmonių neskatiname. Dirbdami su klientais matome, kiek jiems sukelia rūpesčių mokesčių deklaravimas, kiek rūpesčių sukuria kitoje pusėje – Mokesčių inspekcijos nagrinėjimas, papildomų užklausų teikimas. Tai sėkmingai supaprastintų“, – sakė G. Milieška.

Ne pakaitalas  

Marijus Kalesinskas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas, pažymėjo, kad iniciatyva jau seniai reikalinga, kuriai kaupiantieji pritaria. Tačiau reikia suprasti, kad investicinė sąskaita nėra pakaitalas pensijos kaupimui.

nuotrauka::5

„Galima labai stengiantis pritempti prie to, bet tai nėra reikalinga. Mums dabar netrūksta instrumentų – yra antra pakopa, yra trečia pakopa su visais sprendimais. Trūksta smulkiems investuotojams paprasto būdo įdarbinti santaupas. Tai būtų naudinga absoliučia visiems – žmonėms, kurie turi santaupų ir nori keletą metų efektyviai investuoti, o ne laikyti už nulines palūkanas“, – sakė M. Kalesinskas.  

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė pastebėjo, kad šiuo metu bankų indėliuose yra „rekordiniai kiekiai“ pinigų.

„Dabar yra ypač geras laikas svarstyti šią iniciatyvą. Žmonės prisitaupę, o investavimo galimybių yra labai mažai. Siūlome neatidėti daugiau šio klausimo, o imtis svarstyti nedelsiant“, – kalbėjo E. Čipkutė.    

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Rinkos“

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vyriausybė beveik 5 metams pasiskolino už neigiamas 0,134% palūkanas 

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 4 metams ir 8 mėnesiams pasiskolino 30 mln. Eur už vidutines neigiamas...

Rinkos
12:32
„Ignitis grupės“ pajamų iš elektros tinklų lygis – 8,1% mažesnis 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) priėmė nutarimą dėl 8,1% mažesnės AB „Energijos skirstymo...

Rinkos
09:43
Interviu su „Idex“ vadovu: apie infrastruktūros fondų lėšų perteklių ir šilumininkų bėdas Kaune Premium

Didžiausią nepriklausomą šilumos tiekėją Lietuvoje neseniai įsigiję prancūzai „Idex“ regione dairosi naujų...

Rinkos
05:45
Australijos pensijų fondas svarsto investuoti į kriptovaliutas 

Vienas didžiausių Australijos pensijų fondų pranešė svarstantis nedideles investicijas į kriptovaliutų...

Rinkos
2021.10.15
Estų pasiekimas – akcijas su 30% nuolaida įsigijo rekordinis kiekis mažmeninių investuotojų  Premium 3

Estijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Enefit Green“ išnaudojo momentą rinkoje, kurioje telkšo iš...

Rinkos
2021.10.15
Bitkoinas perlipo 60.000 USD  3

Didžiausia kriptovaliuta bitkoinas po šešių mėnesių pertraukos perlipo 60.000 USD ribą, investuotojams...

Rinkos
2021.10.15
„DelfinGroup“ IPO: išplatino 73% siūlytų akcijų, pritraukė 8 mln. Eur 

Latvijos lombardų valdytojo „DelfinGroup“ IPO baigėsi – išplatinusi 5.319.594 akcijas po 1,52 Eur bendrovė...

Rinkos
2021.10.15
„Novaturo“ apyvarta šiais metais padidėjo 148%

Vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ bendra šių metų sausio-rugsėjo apyvarta...

Paslaugos
2021.10.15
VERT vadovas: „Ignitis“ gali tekti skolintis iki 170 mln. Eur 8

Valdžiai siekiant amortizuoti didelį energijos kainų augimą gyventojams ir išdėlioti jį per kelerius metus,...

Rinkos
2021.10.15
„Enefit Green“ įgyvendino 175 mln. Eur IPO, paklausa keturgubai viršijo pasiūlą  13

Į Talino biržą žengianti Estijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Enefit Green“ per pirminį viešą...

Rinkos
2021.10.15
Nafta pasilypėjo iki 85 USD, iki metų pabaigos gali pasiekti ir 100

„Brent“ rūšies nafta penktadienį trumpam perlipo 85 USD/bbl lygį – pirmą kartą nuo 2018 m. spalio. Rusijos...

Rinkos
2021.10.15
„Hidrostatybos“ bankrotas sužlugdė Kauno tilto koncesiją ir pirmąją „Lords LB“ infrastruktūros fondo investiciją Premium

Gargždų statybos bendrovei „Hidrostatyba“ susidūrus su finansiniais sunkumais, ėmė byrėti ir 27,28 mln. Eur...

Statyba ir NT
2021.10.15
„Civinity“ išplatino obligacijų už 8 mln. Eur 3

Verslininko Deivido Jackos valdoma pastatų priežiūros įmonių grupė „Civinity“ skelbia sėkmingai išplatinusi...

Statyba ir NT
2021.10.15
„Microsoft“ uždarys „LinkedIn“ Kinijoje

„Microsoft“ ketvirtadienį pranešė planuojanti Kinijoje uždaryti profesinį socialinį tinklą „LinkedIn“ dėl...

Inovacijos
2021.10.15
Ką apie būsimą infliaciją sako finansų rinkos  Premium

Obligacijų rinkoje vis retėja gretos dalyvių, tikinčių, kad paspartėjusi infliacija tėra laikina.

Rinkos
2021.10.15
Itin geri bankų rezultatai įspūdį daro ne visiems Premium

JAV biržose – bankų rezultatų diena. Lūkesčius viršiję rezultatai įtikino ne visus. Dujų krizė augina naftos...

Rinkos
2021.10.14
„Citi“ pelnas šoktelėjo 48%

„Citigroup“ pelnas trečiąjį ketvirtį augo 48%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir labiau, nei...

Rinkos
2021.10.14
JK centrinio banko pareigūnas kriptovaliutas prilygino NT rinkai 2008 m. 

Anglijos Banko vadovo pavaduotojas finansiniam stabilumui, Jonas Cunliffe‘as, įspėjo, kad kriptovaliutos,...

Rinkos
2021.10.14
Gamintojų kainos Kinijoje rugsėjį augo sparčiausiai per ketvirtį amžiaus

Brangstant anglims, gamintojų kainos Kinijoje rugsėjį augo sparčiausiai per mažiausiai 25 metus, parodė...

Rinkos
2021.10.14
Dujų krizė didina naftos paklausą ir kainą

Gamtinių dujų paklausa Europoje ir Azijoje augina naftos paklausą ir didina tiekimo deficitą šioje rinkoje,...

Rinkos
2021.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku