Ar tikrai žinote, kaip supjaustyti šventinę antį? O žąsį ar kalakutą?

Nesu didelis lipogramų mėgėjas, ir apie šį kūrinį, skirtą daugiau literatūros gurmanams, būčiau nė nesužinojęs, jeigu ne atsitiktinai ikikarinėje kulinarijos knygoje užtiktas trumpas to paties autoriaus humoristinis eilėraštis, parašytas dar 1891 m. Jame E. V. Wrightas pasakoja apie gan didelę bėdą, dažną prie šventinio stalo. „Mama visada atsidūsta, ir mes visi prisidengiame servetėlėmis nuo skrendančių bulvių ir anties gabaliukų, mes jau įpratome savo porciją atsilipdyti nuo valgomojo sienų ir langų, kai tėtis pjausto antį.“ 

Trumpas eilėraštis, parašytas taip pat lipogramos stiliumi (kiekvienas posmelis baigiasi žodžiu „antis“), privertė mane susimąstyti: o juk ši problema, praėjus daugiau nei šimtui metų, aktuali ir dabar. Ar tikrai žinote, kaip supjaustyti šventinį kalakutą? Žąsį? Jauno ėriuko ketvirtį? Keptą paršelį?