„Danske Bank“ gali išvengti JAV prievaizdų baudų

Tokia žinia penktadienį gerokai pašokdino „Danske Bank“ akcijų kursą Kopenhagos biržoje – akcijos kaina pašoko apie 6%. Įkandin atitinkamai 2% ir 1% brango ir Švedijos bankų „Swedbank“ bei SEB akcijos, mat ant šių bankų taip pat yra kritęs įtarimų šešėlis.

Tai, kad „Danske Bank“ gali išvengti JAV sankcijų, paskelbė JAV tyrimų ir analizės bendrovė „S&P Global Market Intelligence“, kuri ją esą gavo iš neįvardijamų šaltinių, rašo Švedijos verslo dienraštis „Dagens Industri“.

„Visi kalba apie dideles Amerikos baudas bankui „Danske Bank“. Tačiau aš neįžvelgiu jokių bręstančių baudų“, – bendrovei „S&P Global Market Intelligence“ teigė vienas neįvardijamas šaltinis JAV Teisingumo departamente.

Teigiama, kad skirti baudos „Danske Bank“ amerikiečiai negali dėl teisinių priežasčių – šis bankas neturi licencijos ir padalinių Jungtinėse Valstijose.

Baudą galima būtų skirti tik įrodžius kriminalinius nusikaltimus, vykdytus per banką, tačiau praktikoje to padaryti esą beveik neįmanoma.

„Danske Bank“ veiklą tiria JAV Teisingumo departamentas ir JAV biržų ir vertybinių popierių komisija.

Ankstesni atvejai rodo, kad JAV priežiūros institucijos neskirdavo baudų nusižengusiems bankams, jei šie neturėdavo JAV išduotos licencijos.

Anksčiau buvo spekuliuojama, kad dėl pinigų plovimo per Baltijos šalis istorijos „Danske Bank“ gali sulaukti iki 9 mlrd. USD dydžio baudų iš skirtingų šalių priežiūros institucijų. Dabar įsivyrauja nuomonė, kad baudą skirs tik Danijos bankų priežiūros institucija ir ji gali siekti vos 600 mln. USD.

Įtariama, kad per „Danske Bank“ 2007-2015 m. keliavo apie 200 mlrd. Eur neskaidrių lėšų, daugiausiai iš Rusijos.

Žiniasklaida skelbė, kad kuo daugiau įtartintų operacijų „Danske Bank“ aptarnaudavo, tuo banko darbuotojai gaudavo didesnes premijas.

Informatorius pasitikėjo JAV

Didelę dalį „Danske Bank“ nuodėmių atskleidė informatorius Howardas Wilkinsonas, buvęs „Danske Bank“ Baltijos šalių prekybos vertybiniais popieriaus skyriaus „Danske Markets“ vadovas.

H. Wilksonas bendravo su Estijos ir Danijos teisėsauga, visgi vėliau nusprendė bendradarbiauti su JAV institucijomis, iš kurių tikėjosi sulaukti solidžios premijos.

Danijos žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad H. Wilkinsonas gali tikėtis nuo 50 mln. iki 150 mln. USD siekiančio atlygio.

VŽ rašė, kad JAV pranešus apie pinigų plovimo, mokesčių slėpimo, kyšininkavimo ir panašius faktus, galima tikėtis premijos, kuri siekia 10–30% nuo JAV institucijų pritaikytų finansinių sankcijų. Į šią premiją gali pretenduoti net ir ne JAV, bet ir kitų šalių piliečiai, o Jungtinės Valstijos į savo įsipareigojimus savo informatoriams žiūri labai atsakingai ir užtikrina informatorių teisinę apsaugą.

Anot H. Wilkinsono, 80–90% iš 200 mlrd. Eur, kurie keliavo per „Danske Bank“, vėliau virto JAV doleriais, nes praėjo per korespondentinius amerikiečių bankus „JPMorgan Chase & Co“, „Bank of America“ ir vokiečių „Deutsche Bank“.