Mėnesio sandoris: 4,5 mlrd. GBP investicija į vėjo jėgainių parką
„Hornsea1“ yra vėjų parko statybos projektas Šiaurės jūroje prie Jungtinės Karalystės rytinio kranto. Kai parko statybos bus baigtos 2020-aisiais, jis, turėdamas 1.218 MW galios, bus didžiausias jūros vėjo parkas pasaulyje. Vėjo parkas pagamins tiek elektros energijos, kiek suvartoja milijonas Jungtinės Karalystės namų ūkių.
„Hornsea1“ parke bus sumontuotos 174-ios 7MW galios „Siemens Gamesa“ vėjo turbinos ir jis užims 407 kvadratinių kilometrų teritoriją.
Pagal susitarimą, „Orsted“ pastatys vėjo parką pagal vadinamąją pilnos apimties (angl. Engineering Procurement Construction, EPC) sutartį. „Orsted“ taip pat teiks ilgalaikes valdymo ir priežiūros paslaugas iš savo aptarnavimo bazės Grimsbyje bei užtikrins „Hornsea1“ pagamintos elektros energijos pateikimą rinkai.
GIP iš dalies finansuos įsigijimą naudodami 3,5 mlrd. GBP finansavimo paketą, susidedantį iš investicinio reitingo obligacijų, komercinių bankų paskolų ir beužstatinių (angl. mezzanine) paskolų, kurias suteiks Danijos eksporto paskolų agentūra. Šis pinigų maišas bus didžiausias finansavimas, kada nors suteiktas vienam atsinaujinančios energetikos projektui.
„Orsted“ yra pirmaujanti jūros vėjo parkų bendrovė pasaulyje, užimanti 25% rinkos. GIP yra nepriklausomas infrastruktūros fondų valdytojas, kuris valdo daugiau nei 51 mlrd. USD vertės turto. Įmonėse, į kurias yra investavęs GIP, dirba 52.000 žmonių o bendros pajamos viršija 46 mlrd. USD.
Tai jau trečias „Orsted“ ir GIP sandoris – GIP iš „Orsted“ taip pat įsigijo 50% „Gode Wind 1“ ir „Borkum Riffgrund 2“ vėjo parkų Vokietijoje.
Karšta rinka
Atsinaujinančios energetikos įsigijimų rinka pastaruoju metu yra itin įkaitusi.
Vien per 2018 metų 3-ią ketvirtį pasaulyje įvyko 52 atsinaujinančios energetikos įsigijimo sandoriai, kas sudarė net 41% visų energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriaus sandorių. Europoje, per šį laikotarpį energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriuje fiksuota sandorių už 10,1 mlrd. USD, iš kurių net 8,1 mlrd. USD (arba net 80%) buvo atsinaujinančios energetikos sandoriai.
Labai tikėtina, kad ši tendencija išliks ir ateityje, ypač atsižvelgiant į ambicingus ES siekius dėl atsinaujinančios energetikos dalies bendrame energetiniame balanse.
Baltijos šalys neatsilieka
Pasaulinės bei Europinės tendencijos neaplenkia ir Baltijos šalių, kuriose pastaruoju matome tikrą kovą dėl lyderystės atsinaujinančios energetikos rinkoje tarp „Lietuvos energijos“ (LE) ir „Eesti energija“(EE) įmonių grupių – į šias lenktynes kol kas neįsijungė tik Latvijos „Latvenergo“. Tuo pat metu Baltijos šalių rinka domisi ir konkurenciją valstybinėms energetikos bendrovėms sudaro infrastruktūros fondų valdytojai (pvz. „BaltCap“) bei privačių bendrovių (pvz. „Achema“, IKEA ar „Fortum“).
LE grupė, išleidusi dvi „žaliųjų obligacijų” emisijas yra aktyvi atsinaujinančios energetikos įmonių pirkėja – 2018 metų lapkričio mėn. pasirašė sutartį dėl 50 MW vėjo parko projekto įsigijimo Lenkijoje bei užbaigė 34 MW vėjų parkų įsigijimą iš „Stemma Group“ ir šiuo metu valdo iš viso 76 MW galios vėjo parkus, o su Lenkijos projektu – 125 MW.
Kita vertus, EE grupė, 2018 m. lapkričio mėn. užbaigė „Nelja Energia AS“ įsigijimo sandorį, tokiu būdu įsigydama net 17 vėjo parkų, kurių suminė galia yra 287 MW.
Sandorio reikšmė Lietuvai
Akivaizdu, kad atsinaujinanti energetika vaidins vis didesnį vaidmenį ES, todėl ir Lietuvoje vėjo energetika bus reikšmingas segmentas.
Šiandien Baltijos šalyse turime tik sausumos vėjo parkus, tačiau vėjo parkai jūroje yra tik laiko (ir atitinkamų infrastruktūros investicijų) klausimas, todėl GIP investicija į „Orsted“ vėjo parkus yra lyg „krištolo rutulys”, parodantis ateities tentencijas.
O belaukiant ateities dar yra daug ką nuveikti „krante”. Tikėtina, kad tas, kas turės tvirtas pozicijas sausumos vėjo energetikoje, bus geriau pasiruošęs ir kovai dėl rinkos jūroje. Taigi, neabejotina, kad vėjo parkų sandorių dar pamatysime.
Jūratė Majauskienė yra Lietuvos finansų patarėjų įmonės „Summa Advisers“ asocijuotoji partnerė
