„Danske Bank“ klientams Lietuvoje: susiraskite kitą banką
Dalis „Danske Bank“ verslo ir privačios bankininkystės klientų Lietuvoje pirmadienį iš banko jau gavo laiškus, kad ketinama uždaryti jų turimas sąskaitas. Klientai buvo informuoti „Danske eBanku“, el. paštu bei laiškais. Vienašališkai uždaryti sąskaitas esą leidžia su klientais sudarytos sutartys.
„Vakar dalis „Danske Bank“ Lietuvoje klientų buvo informuoti apie tai, kad bankas spalio 27 d. nustos teikti bankininkystės paslaugas klientams ir uždarys jų turimas sąskaitas banke“, – VŽ patvirtina Vaida Bičkutė, „Danske Bank“ atstovė ryšiams su visuomene.
Atitinkamus laiškus gavo ir klientai Estijoje, rašo Estijos verslo dienraštis „Aripaev“.
Anot „Danske Bank“ atstovų, tai pirmas žingsnis įgyvendinant anksčiau skelbtą strategiją nuo šiol Baltijos šalyse koncentruotis išskirtinai tik į Šiaurės šalių antrinių įmonių arba globalių organizacijų aptarnavimą.
Teigiama, kad apie sąskaitų uždarymą informuoti klientai turi daugiau negu du mėnesius susirasti naują finansų partnerį.
„Iki spalio 27 d. klientams bankas rekomenduoja pasirūpinti kasdienės bankininkystės paslaugomis pas kitą finansų partnerį, pervesti lėšų likutį iš „Danske Bank“ sąskaitų į sąskaitas, esančias pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją, taip pat Išsisaugoti pastarųjų trejų metų sąskaitų išrašus iš „Danske eBanko“, – teigia p. Bičkutė.
„Danske Bank“ skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu turi 6.400 privačių ir 5.100 verslo klientų. Visi klientai esą laisvi patys rinktis, su kokiu finansų partneriu ateityje norės bendradarbiauti.
„Danske Bank“ dar šiemet balandį skelbė, kad nebeteiks paslaugų naujiems vietinio verslo ir privačios bankininkystės klientams Lietuvoje, tačiau teigta, kad pasitraukimas iš šios rinkos esą vyks palaipsniui.
„Danske Bank“ 2016 m. Baltijos šalyse jau atsisakė mažmeninės bankininkystės verslo. Jis Lietuvoje ir Latvijoje buvo perleistas „Swedbank“ grupei.
Šiuo metu „Danske Bank“ krečia didžiausias jo istorijoje skandalas – Estijos generalinė prokuratūra neseniai pradėjo kriminalinį tyrimą dėl galimo pinigų plovimo „Danske Bank“ padalinyje Estijoje. Tikėtina, kad „Danske Bank“ padalinys Estijoje buvo tapęs pinigų plovykla, vaidinusia kertinį vaidmenį pinigų iš Rusijos plovimo schemose.
Neseniai Danijos dienraštis „Berlingske Tidende“ skelbė, kad per padalinį Estijoje galėjo būti išplauta 7,1 mlrd. Eur, arba dvigubai daugiau, nei anksčiau skaičiuota.
Baudomis „Danske Bank“ už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ignoravimą grasina Danijos vyriausybė, sąskaitas šiame banke uždarinėja ir viešai apie tai skelbia žinomi Danijos verslininkai, banko vadovas Thomas Borgenas teigia esantis pasiryžęs atsistatydinti, visgi kol kas to nėra padaręs.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ spalio 31 d. baigia platinti penktąją obligacijų emisiją. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Projektą Rygoje plėtoja Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management” per įsteigtą Latvijos bendrovę „PN Project“.
Pirmoji Lietuvoje investavimo ir finansavimo platforma „Savy“ 2025 metus vadina lūžio tašku. Per pirmuosius tris metų ketvirčius platforma suteikė 31,4 mln. eurų paskolų – tai 49 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šis augimas – spartesnis nei bet kada anksčiau: per devynis mėnesius suteikta daugiau paskolų nei per visus 2024-uosius.
Antroje šių metų pusėje Baltijos šalių ir Lenkijos atsinaujinančios energetikos rinkoje matomas aiškus pagyvėjimas, sako 8,5 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu siūlančios investicinės bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI) valdytojas Mantas Auruškevičius. Po kelių santūresnių metų į regioną sugrįžta užsienio investuotojai, ieškantys tiek veikiančių, tiek vystymo stadijoje esančių žaliosios energetikos projektų.
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ paskelbė apie penktosios obligacijų emisijos pradžią. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Kadangi statybos darbai jau pasistūmėjo į antrąją statybų fazę, o pusė reikiamo finansavimo obligacijomis jau pritraukta, projektas pereina į kitą vystymo etapą. Šios emisijos pritrauktos lėšos bus daugiausia naudojamos anksčiau išleistų UAB „Preses nams“ obligacijų refinansavimui bei statybos darbų finansavimui.
Analitikai prognozavo, kad bankui už ilgametį pinigų plovimo Baltijos šalyse toleravimą gali būti skirta iki 4,7 mlrd. USD dydžio bauda.
Už „Danske Bank“ padalinių Baltijos šalių finansus yra atsakingas Ramūnas Bičiulaitis. Tiesa, „Danske Bank“ Lietuvos padalinio atstovai pažymi, kad p. Bičiulaitis finansų direktoriaus pareigas Baltijos šalims pradėjo eiti 2016 m., kai buvo suformuota Baltijos šalių vadovų komanda, o 2009-2016 m. dirbo finansų direktoriumi „Danske Bank“ Lietuvos filiale, todėl jokių sąryšių su skandalu neturi.
Iš „Danske Bank“ vadovo Lietuvoje pareigų pernai spalį pasitraukė ilgametis „Danske Bank“ Lietuvoje vadovas Gintautas Galvanauskas, kuris teigė taip darantis dėl to, kad „nori pokyčių, naujos veiklos, turėti galimybę daugiau laiko skirti sau ir šeimai“.
Lietuvoje įkurtuose „Danske Bank“ paslaugų centruose dirba beveik 3.000 žmonių – bankas yra vienas iš didžiausių šalies darbdavių. Teigiama, kad skandalas Estijoje ir klientų atsisakymas įtakos paslaugų centrams neturės.
