Lietuva išmoksta investuoti labdaros ir paramos lėšas: įsteigtas antras fondas
Steigimo sutartį pasirašė pirmieji investuotojai – UAB „Ekspla“, UAB „Šviesos konversija“ ir verslininkas Alvydas Žabolis. Steigėjai į fondą investuoja 1 mln. Eur, o jų tikslas – suteikti ilgalaikę finansinę paramą, siekiant Vilniaus universiteto konkurencingumo globaliame pasaulyje.
Pranešime teigiama, kad fondui kaip parama skirtos lėšos bus investuojamos, o iš investicinės grąžos gautos pajamos bus naudojamos Vilniaus universiteto projektų finansavimui, pirmuosius projektus siejant su gabiausių užsienio studentų ir profesorių pakvietimu į Vilniaus universitetą.
„Vilniaus universitetas, suvokdamas savo misiją, atsakomybę ir įvertindamas šiandienius iššūkius, ryžtasi modernioms reformoms. Šį fondą reikėtų vertinti kaip ilgalaikį procesą, truksiantį dešimtmečius ar šimtmečius. Jo rezultatai ateities kartoms atneš neabejotiną naudą. Nors universitetų fondai Lietuvoje vis dar naujiena, šis verslo ir mokslo bendradarbiavimo modelis paremtas pasauline praktika“, – pranešime sako Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto rektorius.
Fondo valdyboje dirba profesorius, vienas iš UAB „Šviesos konversija“ įkūrėjų Algis Petras Piskarskas, aukštųjų technologijų kūrimo „Eksma“ įmonių grupės prezidentas Rimantas Kraujalis, ir p. Žabolis, kuris yra privatus kapitalo investicijų, investicinės bankininkystės ir nekilnojamojo turto sprendimų bendrovės „Žabolis ir partneriai“ steigėjas. Ponas Žabolis bus fondo valdybos pirmininkas.
Ateitininkų fondas
Galimybė Lietuvoje steigti neliečiamojo kapitalo fondus atsirado 2013 m., įsigaliojus naujos redakcijos Labdaros ir paramos fondų įstatymui. Tokiose šalyse kaip JAV ir Didžioji Britanija universitetų įsteigti neliečiamojo kapitalo fondai yra įprasta ir pasiteisinanti praktika – daugiau kaip 80 JAV universitetų fondų jau sukaupę per milijardą dolerių. Daugiausia lėšų turi Harvardo universiteto fondas – daugiau nei 36 mlrd. USD.
Tokiu pat principu veikia, pavyzdžiui, JAV įkurti Billo ir Melindos Gatesų (40 mlrd. USD) ar Rockfellerio (4 mlrd. USD) paramos fondai, kurie kasmet bent 5% turto skiria įvairiems moksliniams tyrimams, žmogaus teisių ir demokratijos plėtrai ar aplinkosaugos iniciatyvoms finansuoti.
Neliečiamojo kapitalo fondų esmė paprasta: fondas iš aukotojų surenka lėšas ir jas ne išdalija, tačiau investuoja ir paramą stipendijoms, kultūros, sporto ar bet kokiai kitai veiklai skirsto iš uždirbamos grąžos.
VŽ rašė, kad Lietuvoje vienas neliečiamojo kapitalo fondas jau veikia nuo 2007 m., kai Lietuvoje net nebuvo tokių fondų reguliavimo. Tai – Ateitininkų federacijos įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuriame praeitų metų viduryje buvo apie 450.000 Eur. Kol nebuvo specialaus šiems fondams skirto reguliavimo, šio fondo lėšos pradžioje buvo laikomos tik bankų terminuotaisiais indėliais ir skirstomos paramos sumos priklausė nuo indėlių palūkanų.
Ateitininkų fondo istorinė metinė grąža sudaro 5%. Fondas investuoja į įvairias priemones – pradedant obligacijų ir baigiant akcijų fondais.
