Naftos pliūpsnis į neramią akcijų rinką

Naftos kompanijų akcijos šiemet biržose pasirodė prasčiausiai. Reuters / Scanpix nuotr.

Po Antrojo pasaulinio karo beveik prieš kiekvieną ekonomikos nuosmukį naftos kainos mušdavo rekordus. Ar tai būtų XX a. aštuntojo dešimtmečio arabų naftos embargas, sukėlęs stagfliaciją, ar beveik iki 150 JAV dolerių už barelį pakilusi kaina finansinės krizės išvakarėse – mažai investuotojų abejoja didžiuliu naftos kainų poveikiu ekonomikai.

Daugeliui sunku susieti niūrius 2016 metų pokyčius pasaulio akcijų rinkose ir naftos kainų nuosmukį. Krintančios naftos kainos nuo pat metų pradžios laikomos akmeniu po pasaulio ekonomikos kaklu ir atspindi pačius įvairiausius dalykus – pradedant Kinijos ekonomikos lėtėjimu ir baigiant JAV antrinių būsto paskolų suirutei prilygstančia galima griūtimi obligacijų rinkoje dėl energetikos sektoriaus nemokumo, kuri galėtų išplisti ir į kitas ekonomikos sritis. Akcijų rinkos pokyčiai vyksta koja kojon su pokyčiais naftos rinkoje.

Ar gali būti, kad rinkos klaidingai interpretuoja signalus? Turime pagrįstą priežastį nerimauti dėl naftos rinkos nuosmukio, tačiau klystume laikydami jį pasaulio ekonomikos sveikatos rodikliu. Taip rizikuotume pernelyg pesimistiškai įvertinti situaciją pasaulyje ir pražiopsotume naudą, kurią paprastai duoda mažesnės energijos sąnaudos.