Masiškiausia dezinformacinė sukčių ataka Lietuvoje: kliuvo ir „Ignitis“, ir žiniasklaidai
„Tai iki šiol yra didžiausio masto mums žinoma dezinformacinė ir finansinio sukčiavimo ataka. Apgauti gyventojus sukčiai siekia kurdami netikras naujienų svetaines ir kviesdami žmones greitai pralobti investavus į iš tiesų neegzistuojančias investavimo platformas, kurias pristato neva kaip „Ignitis grupės“ ar kitos įmonės. Šis atvejis – sudėtingos atakos pavyzdys, kai apgaulės schemose taikomi socialinės inžinerijos, dezinformacijos ir manipuliacijos metodai, tačiau šiuo atveju neramina jos agresyvumas ir rekordiniai mastai“, – praneša Viktoras Daukšas, „Debunk.org“ vadovas ir dezinformacijos analizės ekspertas
Kaip veikia sukčiai?
Šios atakos tyrimą atlikę „Debunk.org“ aptiko net 93 netikras paskyras „Facebook“ socialiniame tinkle, kurias sukčiai naudojo dezinformacijai ir klaidinančiam turiniui skleisti. Dauguma jų bando apsimesti žiniasklaidos kanalais: LRT, LNK, „Delfi“, „InfoTV“ arba „Ignitis“ ar „Orlen Lietuva“ įmonėmis.
Per sukurtus apsimetėliškus profilius sukčiai skelbia ir intensyviai reklamuoja netikras naujienas su skandalingomis antraštėmis.
Kad sudomintų vartotoją, remiamasi rezonansiniais įvykiais. Pavyzdžiui, istorijomis, kai Neryje, kaip įtariama, motina nuskandino dvi dukras arba kai sostinėje dingo penkiolikmetis. Taip pat naudojamasi gerai žinomų žmonių vardais ir įmonių pavadinimais – nuo šalies prezidento, Andriaus Tapino ir Marijono Mikutavičiaus iki „Ignitis grupės“ ir jos vadovo Dariaus Maikštėno.
Nieko neįtariantys vartotojai, susidomėję įraše pateikiama „naujiena“, nukreipiami į svetainę, kuri atrodo it „Delfi“, LRT, LNK ar kitas žinomas naujienų kanalas, bet iš tiesų yra tik jo klastotė. Čia pateikiamame straipsnyje aprašomas neva lengvas būdas gyventojui užsidirbti pinigų investuojant.
Suvilioti vartotojai galiausiai nukreipiami į „Ignitis“ svetainės imitaciją, kurioje pateikiamas melagingas pasiūlymas investavus nedidelę sumą uždirbti po 200.000 Eur per metus. Svetainėje vartotojo prašoma įvesti savo banko duomenis ir tokiu būdu sukčiai įgauna prieigą prie gyventojo sąskaitų bei gali pasisavinti lėšas.
Klaidinimui mestos didelės pajėgos
Ekspertų vertinimu, ši sukčių ataka yra gerai suplanuota ir parengta, buvo įdėta daug pastangų, sukurtos identiškos naujienų portalų kopijos. Taip pat veikiama smūginiu būdu – greitai ir intensyviai reklamuojami klaidinantys, melagingi įrašai.
„Debunk.org“ tyrimas atskleidė, kad iki spalio vidurio socialiniuose įrašuose buvo paleisti daugiau kaip 568 reklamuojami įrašai, kurie transliuoti milijonus kartų ne tik „Facebook“ socialiniame tinkle, bet ir per „Instagram“ bei „Messenger“ platformas.
Vien apgaulingai pasinaudojant „Ignitis“ vardu, buvo sukurta mažiausiai 14 netikrų paskyrų „Facebook“, iš kurių buvo leidžiamos 22 melagingos reklamos, o bendrai su „Ignitis“ vardu buvo ištransliuotos net 122 reklamos, kurios parodytos 1,33 mln. kartų.
„Debunk.org“ duomenimis, šias reklamas jau pamatė apie pusė Lietuvos „Facebook“ vartotojų, o vienam žmogui jos vidutiniškai buvo parodytos apie tris kartus.
Šios atakos mastai, anot ekspertų, rodo, kad nusikaltėliams pavyksta apgauti dalį gyventojų – antraip pastangos jau būtų nuslopusios. Be to, „Debunk.org“ pastebi, kad ataka ne tik tęsiama, bet jau peržengė ir Lietuvos ribas – žinutės rengiamos ir rusų, latvių, lenkų, čekų, vokiečių ir olandų kalbomis, imituojami ir kitų šalių žiniasklaidos kanalai, pvz., Estijos nacionalinio transliuotojo ERR ar laikraščio „Eesti Päevaleht“.
Nepakankamas „Meta“ dėmesys problemai
Šiuo metu „Debunk.org“ neturi žinių apie nuo šios sukčių atakos nukentėjusius asmenis. Tačiau jeigu tokių yra, V. Daukšas ragina nedelsiant imtis veiksmų – kreiptis į policiją arba užpildyti formą puslapyje Debunk.org/pranesti, kurie perduos visą informaciją pareigūnams.
Dezinformacijos ekspertas taip pat teigia, jog apie neteisėtus nusikaltėlių veiksmus buvo pranešta institucijoms, tačiau kovoti su tokiomis atakomis – sudėtinga.
„Pirmieji netikri profiliai „Facebook“ socialiniame tinkle buvo sukurti paskutinėmis gegužės dienomis. Liepos ir spalio mėnesiais LR Vyriausybės atstovai kreipėsi į „Meta“ atstovus dėl šių netikrų puslapių ir reklamų pašalinimo, tačiau socialinio tinklo atstovai nesiima reikiamų veiksmų. „Facebook“ valdančios bendrovės „Meta“ aplaidumas leidžia toliau kurti naujus netikrus profilius ir platinti dezinformaciją bei vilioti pinigus iš Lietuvos piliečių. Todėl raginame gyventojus būti budriais, neiti į nesaugias svetaines ir jokiu būdu jose nesuvedinėti savo asmeninių, finansinių duomenų“, – sako V. Daukšas.
Pažymima, kad „Meta“ atstovams LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras yra pateikęs 3 oficialius pranešimus pagal „Debunk.org“ atliktus tyrimus, tačiau „Facebook“ savininkų dėmesys problemai spręsti nėra pakankamas, o sukčių paskyros blokuojamos vangiai.
„Nepaisant vykstančio dialogo su kompanija „Meta“ bei jų deklaruojamų pastangų kovoti su sukčiavimo schemomis, dezinformacija ir „botais“, matome, kad reikalingas papildomas institucijų indėlis ir teisinis reglamentavimas, padedant Lietuvos gyventojams išvengti nuostolių bei apsisaugoti nuo nepatikimos informacijos. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras jau susitarė su Internetinės žiniasklaidos asociacija, kad vartotojai bus informuojami specialiais užrašais apie naujienų portalų dublikatus, o jų adresai perduodami Lietuvos policijai, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriui, kad būtų kuo skubiau blokuojami“, – išplatintame pranešime teigia Rimantas Žylius, ministrės pirmininkės patarėjas.
Taip pat Vyriausybė pritarė bei šiuo metu Seime svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo bei Baudžiamojo kodekso pataisos dėl „botų“ naudojimo socialiniuose tinkluose uždraudimo, tai tikimasi prisidės sprendžiant nepatikimos informacijos ar dezinformacijos dirbtinio amplifikavimo problemą.
Į ką atkreipti dėmesį?
Siekdami apsisaugoti nuo dezinformacijos ir finansinių sukčių atakų gyventojai turėtų atidžiai vertinti socialiniuose tinkluose matomą turinį bei pasitikrinti, ar jis nėra klastotė.
Norint atskirti tikrą svetainę nuo fiktyvios, pirmiausia ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į interneto svetainės adresą: sukčiai labai dažnai bando sukurti tokius adresus, kurie atrodytų panašūs į tikrus. Pavyzdžiui, adrese naudojamas žinomos svetainės pavadinimas, bet yra padaroma sunkiai pastebima klaida, pakeičiama galūnė, prirašomi papildomi žodžiai. Tai išduoda, kad svetainė iš tiesų yra klastotė ir gali būti naudojama dezinformacijos ar finansinio sukčiavimo tikslais.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
Didžiausios prekybinių ir sandėliavimo patalpų (stock-office) plėtotojos Vilniuje „Darnu Group“ valdomuose „Vilniaus verslo parkuose“ plečiasi verslo bendruomenė –prie jos prisijungė dar septyni nauji verslai.
Tarp tokių pavyzdžių „Debunk.org“ mini sukčių naudojamą netikrą paskyrą pavadinimu „News invest“, ji apsimeta „Delfi“ ir leidžia reklamas „News invest“ vardu bei veda į netikrą „Delfi“. Tokiu pat principu veikia ir „Lietuvos naujienos“.
Sukčių naudojama netikra paskyra pasivadinusi „Info Dienraštis“ apsimeta „IntoTV“, leidžia reklamas „Info Dienraštis“ vardu ir veda netikrą „Delfi“. Netikra paskyra pasivadinusi „Ignitis energija“ apsimeta „Ignitis“ leidžia reklamas „Ignitis“ vardu ir veda į netikrą „Delfi“, pavyzdžius mini „Debunk.org“.
Socialiniuose tinkluose ekspertai vartotojams taip pat pataria paanalizuoti skandalingas naujienas skleidžiančių autorių profilius. Paprastai jie būna šviežiai sukurti, neturi sekėjų, įrašų istorijos – ir tai jau yra rimtas signalas, kad profilis yra netikras ir sukurtas sukčiavimo ar dezinformacijos skleidimo tikslais.
„Klonai“ su šimtatūkstantinėmis auditorijomis
Lina Bušinskaitė, Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė, pabrėžia, kad dar vasarą kreipėsi į atsakingas šalies institucijas kviesdama imtis visų įmanomų priemonių ir užkirsti kelią sparčiai plintančiai internetinių piktavalių praktikai „klonuoti“ naujienų portalus ir jų paskyras socialiniuose tinkluose, kurių plagiatai naudojami ne tik apgaudinėti gyventojus, siekiant iš jų pasipelnyti išviliojant pinigus, bet ir gali pakenkti šalies nacionaliniam saugumui.
Internetiniai piktavaliai naudoja naujienų portalų prekinius ženklus, publikuoja tikroviškas, bet melagingas istorijas, įterpiami tikrų žurnalistų vardai, pavardės, nuotraukos. „Klonai“ ypač paplitę socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame turi šimtatūkstantines auditorijas.
Pasak L. Bušinskaitės, naujienų portalų klonavimas nėra naujas reiškinys – tokie atvejai fiksuojami jau kelerius metus, bet ypač didelis suaktyvėjimas pastebėtas šią vasarą, kai už Lietuvos sienos Baltarusijoje pradėjo kurtis karinė grupuotė „Wagner“.
Tai reiškia, kad negalima atmesti to, jog taip Lietuvai nedraugiškos jėgos tikrina ne tik šalies institucijų pasirengimą hibridinėms, kibernetinėms atakoms, bet ir šalies žiniasklaidos pasirengimą jas atremti. Vadinasi, tai jau nebėra tik žiniasklaidos problema, o ji jau seniai tapo nacionaline ir būtini teisiniai pakeitimai, kurie suteiktų pilnus įgaliojimus atsakingoms institucijoms blokuoti tokius portalų ir jų paskyrų socialiniuose tinkluose plagiatus, akcentuoja IŽA pirmininkė.
IŽA siūlo Seimo Kultūros komitetui inicijuoti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų numatyta, jog suteikiami įgaliojimai Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) blokuoti portalų ir jų paskyrų soc. tinkluose klonus, gavus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Lietuvos policijos patvirtinimus, kad tai netikra žiniasklaidos priemonė.
Apie šiuos siūlymus buvo diskutuota seimo Kultūros komitete, sutarta, kad būtini pokyčiai kuo greičiau, tad skaitmeninės žiniasklaidos bendruomenė tikisi, jog tai pavyks padaryti dar šio rudens Seimo sesijos metu.
Be to, nelaukiant teisinių pakeitimų ir siekiant kovoti su šiuo reiškiniu kuo veiksmingiau, IŽA ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė Lietuvoje socialinę iniciatyvą „Stop portalų klonams“, kurios tikslas – kviesti gyventojus pranešti apie įtartinus portalus į „vieną langelį“ – užpildant specialią formą www.nksc.lt, pranešant el. paštu [email protected] arba telefonu 1843. Kibernetinio saugumo ekspertai gavę informaciją, kad tai yra portalo kopija, nedelsiant imasi priemonių.
„Džiugu tai, kad ši akcija jau duoda labai gerų rezultatų – NKSC jau blokavo 1.600 klonų“, - skaičiuoja IŽA.
