LRT vizijoje – 47,5 mln. Eur investicija į naują pastatą

Publikuota: 2019-09-10
Tomas Rytel, LRT administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Tomas Rytel, LRT administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Siekiant optimizuoti nacionalinio transliuotojo LRT turto valdymą, ekspertai siūlo statyti naują pastatą su požemine parkavimo aikštele. Skaičiuojama, kad projektui reiktų apie 47,5 mln. Eur investicijų.

Šiuo metu LRT valdo 29 nekilnojamojo turto objektus septyniuose Lietuvos miestuose, 17-a jų yra Vilniuje, S. Konarskio g. 49, kur ir vykdoma pagrindinė LRT veikla.

Analizė rodo, kad tik 70% pastatų LRT naudoja savo tikslams, visa kita – techninės patalpos, kurių didžioji dauguma yra apverktinos būklės, morališkai pasenusios. Dar 5%, arba beveik 2.000 kv. m, yra visai nenaudojama.

„Per pastaruosius 30 m. NT atnaujinimui iš esmės nebuvo skiriama investicijų, todėl pastatai yra energetiškai neefektyvūs, patalpų išplanavimas nelankstus, kai kurie kabinetai yra be langų ir tinkamos ventiliacijos, prasta inžinerinių sistemų būklė. Be to, trūksta LRT veiklai reikalingos infrastruktūros, standartų neatitinka studijos ir kitos patalpos, nėra atskirti darbuotojų ir lankytojų srautai. Tai riboja nacionalinio transliuotojo vystymąsi ir augina eksploatacines sąnaudas“, – pažymi Simonas Bačiulis, nekilnojamojo turto bendrovės „Bolds Property Partners“, vienos iš galimybių studijos rengėjų, projektų vadovas.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/36?placement= 

Penki variantai

Ekspertai, atsižvelgdami į esamą situaciją, užsienio praktiką ir LRT poreikius, išskyrė ir analizavo penkias alternatyvas, kaip galėtų būti optimizuojamas LRT priklausančio NT turto valdymas.

Pirmasis kelias – nieko nekeisti, kai būtų bandoma toliau gyventi su vis byrančiais pastatais. Antrasis scenarijus – esamų pastatų rekonstrukcija. Šioje alternatyvoje buvo vertinama, kiek kainuotų kapitaliai atnaujinti esamus LRT pastatus ir pritaikyti juos, siekiant įgyvendinti minimalią programą.

Trečias kelias – naujo pastato statyba S. Konarskio g. 49 sklype, įrengiant antžeminę automobilių parkavimo aikštelę. Ketvirtas – naujo pastato statyba šiame sklype, įrengiant požeminę automobilių parkavimo aikštelę.

Penktas variantas – naujo LRT pastato statyba kitame, panašiame sklype.

Įvertinus ekonominius naudingumo parametrus, ketvirtasis scenarijus būtų palankiausias variantas, sako S. Bačiulis.

Ekspertų siūlymu, naujasis pastatas galėtų būti sukoncentruotas vienoje sklypo dalyje, o kita dalis galėtų būti panaudota arba kitiems valstybės poreikiams, arba parduota, taip kompensuojant dalį investicijų į naują pastatą.

Skaičiuojama, kad naujasis LRT pastatas galėtų siekti apie 30.000 kv.m, iš jų 10.000 kv. m sudarytų požeminis parkavimas.

Radijo pastate, kuris yra valstybės saugomas objektas, galėtų įsikurti muziejus ir archyvai, siūlo Karolis Švežauskas, „Strategy Labs“ konsultantas.

„Mūsų skaičiavimais, naujajam LRT kompleksui iš viso reikėtų apie 47,5 mln. Eur investicijų. Jei būtų pasirinkta ketvirtoji alternatyva ir nenaudojama sklypo dalis, kuri liktų pastačius naująjį pastatą, būtų parduota, investicijos galėtų sumažėti iki 38,5 mln. Eur“, – skaičiuoja S. Bačiulis.

Likusi dalis investicijų, įvertinus LRT asignavimus ir sklypo dalies pardavimą, turėtų būti skiriama iš valstybės „dėl LRT kaip nacionalinio transliuotojo svarbos“, pabrėžia ekspertai, analizavę LRT valdomą NT turtą.

Šis projektas galėtų būti įgyvendintas per artimiausius penkerius metus, išskaidant investicijas atskirais etapais.

Sumažintų išlaidas

Įgyvendinus ketvirtąją alternatyvą, eksploatacijos kaštai, skaičiuoja ekspertai, sumažėtų 38%, bendras plotas – 37%.

„Tuo tarpu dabar, dėl prastų pastatų energetinių savybių ir inžinerinės infrastruktūros nusidėvėjimo, pastatų išlaikymui kasmet yra skiriama 0,93 mln. Eur. Tačiau daugeliu atvejų pinigai lekia vėjais: žiemos metu kai kuriose patalpose darbuotojams nėra užtikrinamas pakankamas šildymas, o vasarą – per karšta. Pavyzdžiui, šią vasarą kai kuriuose kabinetuose temperatūra siekė 35–37 laipsnius karščio“, – problemas mini Tomas Rytel, LRT administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas.

Kita problema – atvirų patalpų trūkumas. „Pasenusios yra ir administracinės patalpos, jos išskaidytos per daugybę aukštų, tai taip pat sukelia nemažai nepatogumų“, – kalba T. Rytel.

Kitų šalių pavyzdžiu

S. Bačiulis pažymi, kad atliekant analizę, daug laiko buvo skiriama pokalbiams su personalu, departamentų vadovais.

„Ieškojome geriausių sprendimų, kaip optimizuoti NT valdymą, o kartu pagerinti ir darbo sąlygas. Analizavome užsienio patirtį, ne vienas nacionalinis transliuotojas per pastaruosius metus įgyvendino NT optimizavimo programas. Tikslai ir priežastys labai panašūs, kaip ir LRT – mažinti vienam darbuotojui tenkantį bendrąjį plotą, taip pat ir eksploatacines sąnaudas“, – kalba S. Bačiulis.

Pavyzdžiui, Suomijoje nacionalinis transliuotojas sumažino valdomą NT plotą nuo 240.000 iki 85.000 kv. m.

„Estijoje taip pat žadama pradėti naujo pastato statybas, čia investicijos sieks per 60 mln. Eur“, – pavyzdžius mini S. Bačiulis.

Jis priduria, kad ši analizė buvo atlikta, atsižvelgiant į ilgalaikes perspektyvas.

„Žiūrėjome ne į artimiausius 5 ar 10 m., o į ilgesnį periodą. Suprantame, kad tokio masto projektai nėra įgyvendinami per trumpą laiką“, – sako S. Bačiulis.

T. Rytel antrina, kad tai pirmoji tokia išsami ir kompleksinė LRT valdomo NT analizė.

nuotrauka::1

„Ji nekalba vien apie mūsų centrinį pastatą Vilniuje. Norėjome kompleksiškai pažiūrėti, kaip elgtis toliau su LRT turtu. Norime atsisakyti turto, veiklos, kuri LRT yra nebūdinga“, – pažymi T. Rytel.

Jis priduria, kad, pavyzdžiui, LRT priklausančiame viename iš pastatų – devynaukščiame – net maždaug 80% patalpų yra nuomojama.

„Klausimas, ar LRT turi užsiimti tokia veikla. Tačiau, kai turime patalpas šildyti, prižiūrėti, esame priversti ieškoti išeičių“, – mini T. Rytel.

LRT vadovybei pristatytai analizei jau pritarta Taryboje.

„Dabar ieškosime kelių, kaip užsitikrinti finansavimą ir bandysime judėti toliau“, – sako T. Rytel.

Analizę atliko nekilnojamojo turto bendrovė „Bolds Property Partners“ kartu su „Strategy Labs“, „Ober Haus“, „A Keturi Architektai“ ir „Statinių priežiūra“. Kelis mėnesis trukusi studija kainavo apie 50.000 Eur.

Studijos autoriai vertino 6 hektarų ploto sklypą Vilniuje, S. Konarskio gatvėje, jame esančią televizijos studiją, administracinius pastatus, garažus, sandėlius, technines patalpas. Taip pat kituose miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje) esančius LRT padalinius, be kita ko, ir egzotišką turto detalę – lieptelį Trakuose, Skaisčio ežere. Ne sostinėje esantis NT tesudaro 5% LRT valdomo ploto.

Kituose miestuose LRT priklausantį turtą ekspertai siūlo atiduoti valstybei, o reikiamas patalpas nuomoti.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad pasirinkusi tokį kelią LRT taip pat sutaupytų, o darbuotojai turėtų geresnes darbo sąlygas“, – kalba S. Bačiulis.

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
LRT teisininkė prisijungė prie advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“

Nuo šių metų lapkričio autorių teisių, žiniasklaidos teisės ir darbo teisės ekspertė Daiva Apšegienė...

Rinkodara
2019.11.07
„Disney“ ir „Apple“ žengia į vaizdo transliavimo rinką, turinio karai prasideda Premium

Lapkritį veiklą pradeda galingi „Netflix“ konkurentai – „Apple TV+“, „Disney+“ ir „HBO Max“ vaizdo turinio...

Paslaugos
2019.11.02
Žiniasklaidos registro sukūrimo terminas atidedamas

Užtrukus nuostatų derinimui ir viešųjų pirkimų procedūroms, informacinė sistema apie žiniasklaidos veiklą bus...

Rinkodara
2019.11.02
TOP10 reklamos užsakovų: dauguma kitiems metams piešia nuosaikesnį scenarijų Premium

Per šiuos metus bemaž dešimtadaliu auginę rinkodaros ir komunikacijos biudžetus, didieji reklamos užsakovai...

Rinkodara
2019.10.30
L. Blaževičiūtė: kovoti su „Netflix“ ar „Apple TV+“ galime lokalumu Premium

Nors turinio platformų pasirinkimas auga, televizija taip pat išlaiko žiūrimumo pozicijas, o nepaliaujamai...

Rinkodara
2019.10.28
„Netflix“ nori skolintis dar 2 mlrd. USD, kad kurtų daugiau turinio

JAV internetinė televizija „Netflix“ planuoja pasiskolinti dar apie 2 mlrd. USD išleidžiant naujų obligacijų.

Rinkos
2019.10.23
„Maximos“ ir „Top Sport“ reklamos – dėmesio centre Premium

Tarp labiausiai įsiminusių šio rudens reklamų karaliauja prekybos tinklo „Maxima“ kampanija su „Minions“...

Rinkodara
2019.10.23
„Laisvės TV“ turi naują vadovę 1

Mykolą Markauską, internetinės televizijos „Laisvės TV“ vadovą, šiose pareigose keičia jo pavaduotoja Gabija...

Rinkodara
2019.10.22
Vyksta pratybos „Kibernetinis skydas 2019“ 

Lietuvoje prasideda nacionalinės kibernetinio saugumo ir gynybos pratybos „Kibernetinis skydas 2019“, kuriose...

Technologijos
2019.10.22
„Verslo žinios“ atsisako anoniminių komentarų 28

„Verslo žinios“, siekdamos daugiau etikos, skaidrumo ir konstruktyvių diskusijų po straipsniais portale, taip...

Rinkodara
2019.10.21
LRT kitąmet iš biudžeto gaus 11% daugiau lėšų nei šiemet 4

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetas 2020-aisiais, palyginti su šių metų biudžetu,...

Verslo aplinka
2019.10.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau