Darbo grupėje dėl LRT nedalyvaus Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistai

Žurnalistas Deividas Jursevičius iš LRT iniciatyvinės grupės pristatė bendrą jų ir Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) poziciją.

„Dabar yra svarstomos tos pačios pataisos, dėl kurių protestavo daugybė žmonių, mes nenorime sėsti prie stalo ir svarstyti pataisų, kurių stabdymo ir reikalavome. Nuo pat pirmo protesto mūsų pagrindinis reikalavimas nesikeitė – atmesti Seime svarstomas pataisas dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo ir jų nebesvarstyti. Ne koreguoti, ne grąžinti, o jas stabdyti. Stabdyti tą LRT pataisų buldozerį, tačiau chaotiška darbo grupės tik rodo tolesnę skubą. Yra daugiau nei užtektinai įrodymų, kad šios pataisos nėra tinkamos“, – kalbėjo D. Jursevičius.

Tarp pasitraukimo priežasčių yra ir ta, kad dabartinė darbo grupė sukonstruota tokiu pagrindu, kad valdantieji visais atvejais turėtų daugumą ir galėtų persverti sprendimus.

„Atrodo, kad pagrindinis darbo grupės tikslas yra per galines duris į Seimo salę grąžinti tas pačias pataisas, tik imitavus diskusiją su suinteresuotomis pusėmis“, – posėdyje teigė D. Jursevičius.

Kaip sakė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė, tokios pozicijos žadama laikytis, kol į darbo grupės sudėtį bus įtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.

„Mes, Žurnalistų profesionalų asociacijos, taip pat ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nedalyvausime šios darbo grupės posėdžiuose tol, kol valdantieji neatsižvelgs į ekspertinės institucijos – Medijų tarybos pasiūlymą“, – kalbėjo B. Davidonytė.

„Jei taip nutiks, į darbo grupės posėdžius sugrįšime. O jei norima pasilikti sau draugiškoje grupelėje, kur tik jie turės teisę spręsti, kokia bus LRT, mes patys sieksime suburti darbo grupę, kviesdami telktis geriausius Lietuvos ekspertus“, – pabrėžė B. Davidonytė.

Dera priminti, kad Medijų taryba, kuri atstovauja visam Lietuvos žurnalistikos laukui, t. y., 21 organizacijai, siūlė pataisų rengimui papildomus dar tris bendrus, visoms organizacijoms priimtinus atstovus, tačiau Seimo valdančiųjų balsais tai buvo atmesta.

Darbo grupėje dabar yra 17 narių: 12 parlamento ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai.

Pasak B. Davidonytės, į darbo grupę dėl LRT valdysenos tereikia įtraukti tris papildomus atstovus, kad darbo grupė atspindėtų visą žiniasklaidos lauką. Jei valdantieji sutiks į darbo grupę įtraukti šias organizacijas, asociacija ir LRT iniciatyvinė grupė prisijungs prie šios darbo grupės. Jei ne, planuojama steigti savo darbo grupę ir kartu su visuomene pateikti savo pasiūlymus dėl LRT.

Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės penktadienį išsakytą poziciją palaiko ir į darbo grupę neįtrauktų Medijų taryboje esančių organizacijų nariai: Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos žurnalistikos centro, „Media for change“, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovai.

B. Davidonytės teigimu, tokiai pozicijai pritaria ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Netrūko chaoso 

Kaip ir pirmasis, antrasis posėdis vėl vyko gana chaotiškai, buvo diskutuoja, ar išlaikomos procedūros, pastebėta dėl vėluojamos pateikti informacijos, kuri bus svarstoma posėdyje ir t. t.

Daiva Ulbinaitė, Seimo narė iš Tėvynės sąjungos frakcijos, akcentavo ir ragino nepamiršti, kad darbo grupė sukurta valdysenos modeliui tobulinti, tad nereikia išsibarstyti ir blaškytis.

Iš posėdžių salės išėjus ŽPA atstovams, LRT iniciatyvinei grupei, D. Ulbinaitė, kiti opozicijos atstovai raginio atsižvelgti į šiuos siūlymus ir iš naujo įvertinti Medijų tarybos, ŽPA siūlymus.

„Tokios proporcijos darbo grupėje, kurios yra šiandien, programuoja aiškias pozicijas, tad Seimo valdyba turėtų persvarstyti šiuos klausimus ir atsižvelgti į žurnalistų siūlymus“, – ragino D. Ulbinaitė.

Po posėdžio darbo grupės pirmininkas Juozas Olekas žurnalistams sakė, jog parlamento valdyba pasitars, ar vertėtų padidinti atstovų skaičių, tačiau pastebėjo, kad „nusiteikimo ją daugiau plėsti nėra“.

Po posėdžio iš naujo persvarstyti bei atsižvelgti į Medijų tarybos pasiūlymą bendru laišku paragino trijų opozicinių frakcijų lyderiai.

Šiandieniame posėdyje nuspręsta, kad per kitą posėdį, kuris vyks sausio 5 d., savo poziciją pristatys Valstybės kontrolė, Medijų taryba, LRT taryba, Internetinės žiniasklaidos asociacija.

VŽ primena, kad pirmas darbo grupės dėl LRT valdysenos pataisų vyko gruodžio 30 d. Jame valdantieji buldozeriu vėl ėmė stumti LRT įstatymo pataisų svarstymą: darbo grupės posėdis vyko nesilaikant elementarių procesų, neturint ir neįvardinant visos grupės sudėties. Jame dalyvavo 12-a iš 17-os paskirtų darbo grupės narių.

Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.