Darbo grupę LRT įstatymo pataisoms sudarys 17 narių, tarp jų protesto organizatorių nėra
Papildyta LRT tarybos nario D. Jastramskio komentaru
Darbo grupės pirmininku bus Juozas Olekas, Seimo pirmininkas, taip pat į ją deleguoti keturi Lietuvos socialdemokratų partijos, du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir po vieną „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškųjų šeimų sąjungos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai bei vienas Mišrios Seimo narių grupės politikas.
„Yra Medijų tarybos atstovas, yra LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės atstovas, Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas, Interneto žiniasklaidos asociacijos ir regioninės žiniasklaidos atstovas. Penki nariai“, – kalbėjo J. Olekas.
Opozicija į darbo grupę taip pat siūlė įtraukti Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovą.
„Tikrai siūlau tada šešias organizacijas numatyti, kad po šio valdybos posėdžio nebūtų vėl iš esmės problemų (...). Kodėl Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovas nėra numatytas?“ – klausė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio lyderė.
„Todėl, kad jis ir Medijų tarybai atstovauja. Ten yra įvairios organizacijos, ten yra ir Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovas“, – parlamentarei atsakė Seimo pirmininkas.
Kadangi nebuvo pritarta šiam siūlymui, balsuojant dėl darbo grupės sudėties V. Čmilytė-Nielsen ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė susilaikė.
Protestus organizavusi Žurnalistų profesionalų asociacija proceso tęsinį vertina kaip politinį farsą.
„Mūsų vertinimu, ir toliau stebime politinį farsą, kuriame valdantieji pademonstravo, kad nesiekia jokios konstruktyvios diskusijos ir neatsisako savo pirminių tikslų – politizuoti LRT po Naujųjų metų. Apie tai pakankamai atvirai pasisakė Seimo pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys, posėdyje kalbėdamas, kad „jie orientuojasi ne į procesą, o į rezultatą“, o platesnė darbo grupė „nesukurs tokio rezultato, kokio jie tikisi“, – rašoma asociacijos feisbuko paskyroje.
Anot jos, ši darbo grupė suformuota taip, kad didžiąją dalį jos balsų turėtų valdančiųjų Seimo narių atstovai ir galėtų priimti sprendimus nepaisydami ekspertų.
„Vertiname tai kaip akivaizdžiai imitacinę diskusiją, tikrai ne dialogo siekį. Todėl, jei valdančiųjų planai riboti žiniasklaidos laisvę nesikeis, reaguosime į tai taip pat kaip ir prieš Kalėdas ir drauge su visuomene ginsime žodžio laisvę“, – apie naujus protestus užsimena Žiniasklaidos profesionalų asociacija, vienijanti žurnalistus iš skirtingų šalies žiniasklaidos priemonių.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: prasidėjo LRT pabaigos pradžia
Tokios sudėties darbo grupės suformavimą LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė vadina pasityčiojimu ir farsu.
„Sveikinu, prasidėjo LRT pabaigos pradžia“, – feisbuke pirmadienį rašė ji.
„Lapės organizuos vištidės pertvarką. Nieko kito ir nesitikėjome, tačiau tai, kaip šiandien Seimo valdyba, vadovaujama J. Oleko, sudarė darbo grupę dėl LRT pataisų, yra pasityčiojimas ir farsas“, – teigė LRT vadovė.
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, „labai kruopščiai apgalvota, kad ir politikų proporcijos, ir žiniasklaidos organizacijos būtų palankios priimti būtent iš anksto suplanuotus sprendimus. Ir tai tikrai bus ne visuomenės interesas, o politinis, privataus verslo ir apskritai seno pykčio dėl augusio LRT biudžeto interesas“.
„Iš LRT įtrauktas tik vienas atstovas – žurnalistų iniciatyvinės grupės, kuris formaliai net neatstovauja LRT. Į LRT prašymą įtraukti LRT atstovus J. Olekas neatsižvelgė“, – teigė ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pažymėjo, kad „protestus organizavusi Žurnalistų profesionalų asociacija neįtraukta prisidengiant tuo, kad jie Medijų tarybos nariai, o Medijų tarybos narys ir taip įtrauktas. Bet – Lietuvos žurnalistų sąjunga, Internetinės žiniasklaidos asociacija (IŽA), Regionų žiniasklaidos asociacija taip pat yra Medijų taryboje, tačiau tai nesutrukdė jų įtraukti į Seimo darbo grupę.“
LRT vadovė kėlė klausimą dėl to, kiek grupės narių išmano visuomeninės žiniasklaidos valdyseną, akcentavo, kad į ją taip pat nėra įtraukta universitetų atstovų bei užsienio ekspertų.
„Tačiau atsirado vietos IŽA, kurie seniai brazdinasi aplink politikus, aiškindami, kaip reikia sutvarkyti LRT ir kurie LRT finansavimą ir veiklą yra apskundę Europos Komisijai (...), nes jiems labai kliūna LRT plėtra ir sėkmė skaitmeninėje erdvėje“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Turbūt neatsitiktinumas ir tai, kad į darbo grupę įtraukta karštai protestus pasmerkusi ir su socdemais besiglaustanti Lietuvos žurnalistų sąjunga, pastaraisiais metais turėjusi, švelniai tariant, keistą požiūrį į žodžio laisvę, žurnalistikos kokybę ir prisikvietusi su žurnalistika nelabai ką bendro turinčių narių“, – pridūrė ji.
Vadina politiniu instrumentu
Situaciją sukritikavo ir Deimantas Jastramskis, LRT tarybos narys, Vilniaus universiteto profesorius, savo „Facebook“ įraše pabrėždamas, kad darbo grupė yra politinis instrumentas, kurio sudėtis dažniausiai parodo, kokio tikslo yra siekiama.
VERSLO TRIBŪNA
Technologijos ir dirbtinis intelektas sparčiai keičia rinkas: technologijų ir inovacijų srityje pritraukiamas beprecedentis kapitalas, o nauji verslai auga itin greitai. Todėl šiandien svarbiausiomis vadovo kompetencijomis, greta tradiciškai svarbių strateginio valdymo ir organizacijos vystymo, tampa technologijų ir inovacijų valdymo kompetencijos.
Lietuvoje pakuočių atliekų rūšiavimas tampa kasdieniu įpročiu. Naujausia gamintojų ir importuotojų asociacijos „GAMTOS ATEITIS“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė: visada arba dažnai pakuočių atliekas rūšiuoja 76 proc. šalies gyventojų. Visada tai darančiųjų dalis per metus išaugo net 5 procentiniais punktais. Tuo pat metu gyventojų, kurie pakuočių atliekų niekada nerūšiuoja, dalis sumažėjo iki 6 proc. – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pradėjo 154 pilnai įrengtų būstų sostinės Naujamiestyje pardavimus. Smolensko gatvėje esančiame NT projekte „Belong“ siūlomi nuo 13,42 iki 71,9 kv. m ploto loftai ir studijos, kurių kainos siekia nuo 2,4 tūkst. iki 4,8 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Visi apartamentai parduodami visiškai įrengti ir su baldais, todėl pirkėjai gali įsikelti ar pradėti gauti nuomos pajamas iš karto.
Dirbtinio intelekto (DI) proveržis per pastaruosius metus labai stipriai keičia IT sektorių. Tačiau, pasak individualizuotus IT sprendimus kuriančios bendrovės „iToDEV“ vadovo Justino Lunskio, didžiausias pokytis vyksta ne technologijų, o sprendimų priėmimo lygmenyje.
„Nori pasiekti siauro politinio tikslo, įtrauki į sąrašą daugumą savų ir dar paprašai paskirti tave pirmininku, ir pusė darbo padaryta. Panašiai įvyko sudarant darbo grupę Seime dėl LRT įstatymo pataisų. Nors dar nėra įvardinti visi darbo grupėje būsiantys asmenys, viešoje erdvėje netrūksta priešnaujametinių aistrų“, – teigia D. Jastramskis.
Jis stebisi, kad tarp 17 grupės narių nėra Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovo, taip pat nėra nė vieno Kultūros ministerijos, pagrindinio medijų politikos formuotojo, atstovo.
„Tai atrodo gana piktybiškas politinis veiksmas, logiškai sekantis iš beprotiškos skubos pritvinkusios, demokratiją mindančios politinės elgsenos, tačiau tarp 17 narių yra 7 iš Seimo valdančiųjų. Darbo grupės vadovas pats Seimo pirmininkas. Labai jau retas atvejis darbo grupių sudarymuose. Situacija tiek įkaitusi po Kultūros komiteto pirmininko sunegalavimo, kad jau daugiau niekuo nepasitikima. Tačiau gi kai norima spręsti specifines problemas, pasitelkiami tos srities specialistai“, – akcentuoja D. Jastramskis.
Pirmas posėdis – antradienį
Pagal Seimo valdybos sprendimą, įstatymo projektą darbo grupė turės paruošti iki vasario 13-osios.
Praėjusią savaitę Seimo frakcijų lyderiai Prezidentūroje susitiko su Gitanu Nausėda, po kurio šalies vadovas pareiškė, kad valdantieji pažadėjo netaikyti skubos LRT įstatymo pataisoms, o opozicija – specialiai projekto svarstymo nevilkinti.
Pasak J. Oleko, pirmą organizacinį grupės posėdį planuojama sušaukti dar antradienį.
Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Siekdami sumažinti priešpriešą tarp pataisų iniciatorių ir protestuojančiųjų, prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė yra paraginę LRT tarybą trauktis iš pareigų. Tai taip pat lemtų direktorės ir jos pavaduotojo atsistatydinimą.
LRT taryba planavo šį klausimą svarstyti sausio pabaigoje, tačiau jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS sakė sieksiantis paankstinti tarybos posėdį.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10.000 žmonių.
