TOP 10 pretendentų į „Metų komunikatoriaus“ titulą

Konkurso „PR Impact Awards 2024“ organizatoriai skelbia stipriausių šių metų kandidatų į „Metų komunikatoriaus“ titulą dešimtuką. Taip pat organizatoriai skelbia ir kandidatus, renkant geriausiai išbandymą viešumu šiemet išlaikiusį asmenį.

Pernai šis titulas atiteko Vaidai Budrienei, tuometinei „Iki Lietuva“ komunikacijos vadovei, o užpernai jį iškovojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Šiemet iš visų pateiktų paraiškų komisija atrinko 10, jų nuomone, verčiausių kandidatų. Komisiją šiemet sudaro 15 narių – žiniasklaidos atstovų ir komunikacijos profesionalų. Galutinį laimėtoją lems komisijos narių vertinimas (50%) ir viešas balsavimas (50%).

Šiemet į „Metų komunikatoriaus (-ės)“ titulą pretenduoja (abėcėlės tvarka):

Saulius Abraškevičius, AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas. Už aktyvią komunikaciją žiniasklaidoje, sėkmingai įgyvendintą iniciatyvą „Pirmoji pagalba“, mokant visuomenę suteikti pirmąją pagalbą, už akciją „Apsaugok mane“, skatinančią saugų elgesį eisme.
Rima Aukštuolytė, LR ryšių reguliavimo tarnybos komunikacijos projektų vadovė. Už nuoseklų RRT žinomumo didinimą, už „Draugiško interneto“ iniciatyvos stiprinimą – kūrybingumą skleidžiant žinutę apie saugų elgesį internete, už projektą „Nė vienas nėra pamirštas“, kuriuo siekiama stiprinti skaitmeninius senjorų įgūdžius.
Karolina Bagdonė, Lietuvos kultūros tarybos viešųjų ryšių koordinatorė. Už nuoseklią ir efektyvią komunikaciją didinant pasitikėjimą Lietuvos kultūros taryba, pasitelkus tradicines ir modernias komunikacijos priemones. Už bendrą organizacijos įvaizdžio gerinimą ir nusistovėjusių nuostatų keitimą. Už įgyvendintą tarybos dešimtmečio įvaizdinę kampaniją.
Vilma Balčiauskaitė, „Ekonovus“ komunikacijos vadovė. Už „Tvarumo akademijos“ įgyvendinimą – vaikų ir suaugusiųjų edukavimą apie teisingą atliekų rūšiavimą ir tvaraus gyvenimo būdo naudą bei Lietuvos mokytojų, kaip rūšiavimo ir tvarumo ambasadorių, komunikacijos stiprinimą. Taip pat už instaliacijos „Choras“ įgyvendinimą, kuria siekiama atkreipti dėmesį į sąmoningo vartojimo svarbą ir suteikti temai daugiau vizualumo.
Laura Beganskienė, „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė, atstovė žiniasklaidai. Už „Ignitis ON“ prekės ženklo matomumo didinimą Baltijos šalių žiniasklaidoje ir profesionalų krizės suvaldymą įvykus kibernetiniam incidentui. Už efektyvią „Ignitis grupės“ komunikaciją Baltijos šalių mažmeniniams investuotojams.
Kristina Gendvilė, AB „Orlen Lietuva“ komunikacijos ir marketingo vadovė. Už sėkmingą komunikacijos projekto „Istorinė kelionė“ įgyvendinimą, kuomet didžiausias vienalytis krovinys Lietuvos istorijoje buvo gabenamas iš Klaipėdos „Bega“ uosto iki naftos perdirbimo produktų gamyklos Mažeikių rajone.
Lina Skersytė, „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė. Už prekės ženklo matomumą ir proaktyvią komunikaciją bei lyderystę kainų temoje, ne tik tradiciškai atliepiant aktualijas, tačiau ir pasakojant apie organizacijos verslo modelio ypatumus, privačius prekių ženklus, tvarumą, darbdavio įvaizdį ir inovacijas.
Jurga Strimaitienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja. Už įgyvendintą paramos akciją „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“, kurios metu surinktos lėšos buvo skirtos rusų naikinamo paveldo išsaugojimui, restauravimo medžiagų, įrangos įsigijimui. Taip pat už „Nemokamų sekmadienių“ žinomumo didinimo kampaniją, apjungiant ją su tvaraus judėjimo skatinimu. Už bendrą lyderystę muziejų komunikacijos srityje.
Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. Už naujos komunikacijos platformos – Greitoji BITĖS ryšio pagalba (GBRP) – sukūrimą ir viešinimą bei už pasiektą teigiamą svarbiausio paslaugų sektoriuje klientų rekomendavimo indekso (NPS) pokytį.
Laura Tyrylytė, „Nord Security“ tarptautinių viešųjų ryšių departamento vadovė. Už „NordVPN“ prekės ženklo viešinimą Jungtinių Amerikos Valstijų televizijoje bei šimtais skaičiuojamus įmonės valdomų prekės ženklų paminėjimus viso pasaulio žiniasklaidoje. Taip pat už jau penktus metus vykdomą „NordPass“ 200 populiariausių slaptažodžių tyrimą bei mokėjimo kortelių kainų „juodajame internete“ tyrimą, už „National Privacy Test“ komunikaciją.

Išbandymas viešumu

„PR Impact Awards 2024“ organizatoriai taip pat renka geriausiai išbandymą viešumu šiemet išlaikiusį asmenį.

„Pastarieji metai buvo gausūs politinių iššūkių, viešų ginčų bei šalį sukrėtusių skandalų. Šįkart greta ryškių politinių veikėjų viražų iškilo ir pramogų pasaulio, verslo atstovų, kuriems pavyko užkariauti viešąją erdvę bei paragauti išbandymo viešumu. Vieni nominantai padidėjusį žinomumą sugebėjo išnaudoti savo naudai, kitiems padidinto dėmesio dozė tapo asmeninės karjeros kelio pabaiga“, – teigia Paulius Tamulionis, vienas konkurso organizatorių, Komunikacijos industrijos asociacijos Tarybos narys.

Šiame sąraše – 18 kandidatų, kurie dėl naujai gautų viešų pareigų ar susiklosčiusių aplinkybių, iššūkių bei krizinių situacijų per praėjusius 12 mėnesių buvo dėmesio centre ir patyrė ne vieną komunikacijos iššūkį.

Tarp jų:

Dovilė Aleksandravičienė, „Go Vilnius“ vadovė. Darbas naujose pareigose prasidėjo skandalu, viešumoje pasirodžius anksčiau suplanuotos Vilnių užsienyje pristatančios reklaminės kampanijos klipui. D. Aleksandravičienė sulaukė kritikos ne tik dėl Vilnių pristatančio klipo, bet ir savo viešos laikysenos, išsakytą kritiką komentuojant.
Arvydas Anušauskas, buvęs krašto apsaugos ministras. Gavęs pasiūlymą vietoje ministro posto užimti kitas aukštas pareigas Seime, viešai pažėrė kaltinimų korupcija, kurie nepasitvirtino. Tai jam užvėrė kelią užimti naują postą Seime ir bent laikinai nuvainikavo populiariausiu vadintą ir vienus didžiausių reitingų turėjusį konservatorių politiką.
Arvydas Avulis, statybų bendrovės „Hanner“ vadovas, valdybos pirmininkas ir pagrindinis akcininkas. Po „BaltCap“ skandalo pasisiūlė gelbėti Nacionalinį stadioną, viešai ir atvirai komunikuodamas, kokiomis sąlygomis gali užbaigti šį projektą.
Vytautas Bakas, „Pranešėjo ir prezidento“ istoriją tyrusios Seimo komisijos pirmininkas. Kelerius metus nuosekliai nagrinėjo šią istoriją, tapusią pagrindu tyrimo komisijai Seime. A. Bako vadovaujamos komisijos atskleistos negerovės kol kas nesulaukė didesnio visuomenės dėmesio ir reikšmingesnių pokyčių istorijos dalyvių karjerai ar institucijų veiklai kol kas neturėjo.
Silvester Belt, Lietuvos atstovas „Eurovizijos“ dainų konkurse. Tapęs Lietuvos atstovu šių metų dainų konkurse, sulaukė didžiulio dėmesio, bet išliko toks pats nuoširdus ir atviras, kalbėdamas apie savo jausmus ir asmenybę.
Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto meras. Tapus meru jam teko atremti keletą kritinių situacijų: savavališkai statybininkų iškirstų ir planuojamų kirsti medžių istorijose bei Nacionalinio stadiono statybų projekte.
Justas Džiugelis, LR Seimo narys. Sulaukę kaltinimų dėl bendradarbiavimo su lošimų srities lobistu ir galimai netinkamai įformintų mokėjimų už komunikacijos paslaugas, nusprendė trauktis iš frakcijos ir komiteto pirmininko posto. Visgi Etikos ir procedūrų komisija pažeidimų nenustatė, STT ir prokuratūra tyrimo nepradėjo.
Simonas Gentvilas, aplinkos ministras. Sulaukęs kritikos dėl miškų kirtimų, pripažino, kad suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus sekasi sunkiai, tačiau „žaliosios krypties“ neatsisakė.
Simonas Gustainis, „BaltCap“ direktorius. Po galimos vieno iš artimiausių verslo partnerių apgavystės, jam teko viešai aiškintis, neigti sąsajas su kazino praloštais milijonais, raminti investuotojus. Nors ir prarado galimybę realizuoti Nacionalinio stadiono projektą, „BaltCap“ veiklą tęsia.
Gintautas Jakštas, buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ėmęsis organizuoti tarpinius vienuoliktokų egzaminus, patyrė švietimo bendruomenės kritiką dėl prasto pasiruošimo, vėliau padarytas klaidas bandė taisyti. Pradėjęs ginčus su premjerės kabinetu, netrukus nusprendė pasitraukti iš ministro posto.
Frederikas Jansonas, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas. Kurį laiką buvęs pilkuoju kardinolu, ilgainiui tapo prezidento balsu viešumoje ir sukėlė ne vieną viešą diskusiją dėl savo aštrių pasisakymų.
Vytautas Jasutis, Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas. Kilus skandalui dėl čempionate dirbusios savanorės, kaltinimus dėl neteisėto įdarbinimo, alkoholio vartojimo ir keiksmų neigė, pažerdamas kaltinimų pačiai savanorei. Toliau tęsia veiklą federacijoje, nepaisydamas padarytos reputacinės žalos.
Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento vadovas. Atsidūręs „Pranešėjo“ skandalo epicentre, turėjo aiškintis, komentuoti ir teisintis dėl kaltinimų galimai neteisėta veikla. Jam pavyko išsaugoti pareigas, nors VSD reputacijai padaryta žala.
Laurynas Kasčiūnas, naujasis krašto apsaugos ministras. Priėmus pasiūlymą tapti ministru, vėl buvo prisiminta jo jaunystės veikla nacionalistinėje organizacijoje bei požiūris į LGBTQ+ asmenų teises. Ministras viešai pakomentavo savo jaunystės pasirinkimus ir nuostatas, tokiu būdu įveikdamas kritikos bangą.
Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras. Vilniečius ir visą Lietuvą sukrėtęs tūkstančio traktorių žygis į sostinę sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio. Su ūkininkais išėjęs pasikalbėti ministras buvo nušvilptas protestuotojų, tačiau postą išsaugojo.
Viktorija Siegel ir Laurynas Suodaitis, viešos dramos dalyviai. Poros skyrybos jų pačių pastangomis tapo viešu Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plačiai aptarinėjamu įvykiu. Abu iš ilgalaikio skandalo gavo nemokamo žinomumo ir surado naujų savęs realizavimo galimybių: L. Suodaitis tapo laidos vedėju, o V. Siegel padidino sekėjų būrį.
Mindaugas Sinkevičius, Jonavos meras. Tituluotas realiausiu kandidatu į būsimus premjerus, kol pateko į „čekiukų“ skandalą. Ir nors lėšas grąžino, savo kaltės nepripažino. Vis dėlto verdiktą tarė Kauno apygardos teismas: politikui skirta galutinė 12.500 Eur bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų arba įstaigų pareigas.
Ignas Vėgėlė, buvęs kandidatas į LR prezidentus. Advokatui nusprendus pasukti į politiką ir kandidatuoti į prezidentus, jo šeimos verslai tapo žurnalistų tyrimų objektu. Visas šeimos verslo sąsajas su kaimynais Rytuose neigė, tačiau pralaimėjęs rinkimus pripažino, kad šis tyrimas ir paskelbti faktai pakenkė jo galimybėms sėkmingai varžytis rinkimuose.