Vadovų komunikacijos efektyvumas: S. Bartkus lenkia A. Avulį ir D. Dundulį
Pastarieji du vadovai per metus reikšmingai pagerino savo komunikacijos efektyvumą, rodo žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ kartu su integruotos komunikacijos agentūros „INK agency“ rengiamas kasmetis Lietuvos įmonių vadovų komunikacijos reitingas.
Tyrėjai, vertindami vadovų komunikaciją, vertino ne tiek kiekybinius parametrus – citatų ir komentarų viešojoje erdvėje skaičių, bet ir kokybines komunikacijos dedamąsias, t. y. vadovų pasisakymų svorį aptariamoje temoje, citatų matomumą ir kontekstą, kuriame jos pateikiamos, vadovo pavardės paminėjimą antraštėje ir pan.
„Analizavome tik organiškai sugeneruotą matomumą – paskelbtų pranešimų spaudai ir žiniasklaidos inicijuotą komunikaciją. Užsakomosios publikacijos nebuvo vertinamos. Matuojant sklaidos efektyvumą taip pat atsižvelgta į naujienų su vadovų citatomis pasidalinimus socialiniame tinkle „Facebook“, – detalizuoja Vilūnė Kairienė, „Mediaskopo“ analizės ir duomenų sprendimų vadovė.
S. Bartkaus koziris – įdirbis ir aktyvumas
2023 m. rugpjūtį Lietuvos oro uostų vadovo pareigas pradėjęs eiti Simonas Bartkus yra vienas iš dviejų į efektyviausiai komunikuojančių lyderių dvidešimtuką patekusių Lietuvos valstybės valdomoms ar kontroliuojamoms įmonėms vadovaujančių vadovų.
„Naujo išvykimo terminalo statybos – tik vienas iš daugelio iššūkių, su kuriais šiemet teko susidurti naujajam Lietuvos oro uostų vadovui. S. Bartkaus iškilimą labiausiai lėmė jo gebėjimas efektyviai komunikuoti apie strateginius projektus ir pozicionuoti organizacijos lyderystę. Jo „arkliukas“ yra gebėjimas derinti rinkos analizę su visuomenei suprantamu komunikacijos stiliumi“, – vertina V. Kairienė.
Pasak jos, S. Bartkus aktyviai dalyvauja viešajame diskurse, aiškiai ir užtikrintai perteikdamas organizacijos tikslus bei sprendimus, jo komunikacija yra orientuota į aiškumą, skaidrumą ir auditorijos poreikius.
„Dera išskirti ir S. Bartkaus ekspertinius komentarus, kurie apima kelionių tendencijas, aviacijos rinką ir infrastruktūros plėtrą, pavyzdžiui, naujo išvykimo terminalo Vilniuje reikšmę. Ši strategija ne tik stiprina jo autoritetą, bet ir padeda išsiskirti organizacijai“, – teigia V. Kairienė.
VŽ kalbino S. Bartkų pernai gruodį: podkaste jis pasakoja apie planus 2025-iesiems ir teigia, jeigu ekonomika bus palanki, matantis galimybę ir potencialą Lietuvos oro uostuose pasiekti rekordinę 7 mln. keleivių ribą.
Ilgametė lyderystė
Antroje vietoje pagal komunikacijos efektyvumą tarp vadovų – A. Avulis.
VŽ rašė, kad praloštų „BaltCap“ milijonų ir nacionalinio stadiono temomis pasisakęs A. Avulis tapo ryškiausiu verslo nuomonės lyderiu žiniasklaidoje pernai vasarį. Jis ryškiai atsiplėšė nuo kitų verslo atstovų pagal pasiektą auditoriją, o į nuviltų lūkesčių dėl nacionalinio stadiono dramą A. Avulis įžengė kaip gelbėtojas, tad ir visus metus jis išlaikė matomumą žiniasklaidoje.
„Nors A. Avulis jau ne pirmus metus dominuoja NT rinkoje ir ypač ekspertinėse temose, tuo jis, beje, itin artimas ir D. Dunduliui, visgi šie metai „Hanner“ vadovui buvo ypatingi dėl nacionalinio stadiono. Viešos diskusijos apie stadiono statybas sustiprino jo matomumą ir patikimumą kaip strateginio verslo projekto lyderio“, – pažymi V. Kairienė.
Vis dėlto, nugesus nacionalinio stadiono dramai, A. Avulio komunikacija grįžo į įprastas vėžes, nepaisant to, jis išlieka lyderis ir pagal paminėjimų skaičių, ir pasiektus kontaktus.
„Jei būtų reikėję spėti, kuris iš vadovų komunikuoja efektyviausiai, būtent dėl itin didelio komunikacijos kiekio buvo galima lyderio laurus skirti A. Avuliui, tačiau įtraukus kokybinį vertinimą situacija koregavosi“, – aiškina V. Kairienė.
Į trečią poziciją palypėjęs D. Dundulis 2024 m. išlaikė dėmesį viešajai komunikacijai, tačiau galima pastebėti tam tikrų tendencijų ir pokyčių, palyginti su ankstesniais metais, išskiria V. Kairienė.
„Pirmiausia 2024 m. jo komunikacija buvo ryškiau matoma didelės auditorijos šaltiniuose ir tai lėmė didesnį svertą efektyvios komunikacijos daliai. Taip pat jis dažniau figūravo ir antraštėse, tad didėjo ir bendras matomumas, tam įtakos turėjo tiek D. Dundulio ekspertiniai pasisakymai, tiek Sostinės medicinos centro istorija. O 2023 m. D. Dundulis daugiau buvo matomas regioninėje žiniasklaidoje“, – lygina V. Kairienė.
Išsilaikė penketuke
Tarp efektyviausiai komunikuojančių vadovų – ir Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telios“ vadovė, vienintelė penketuke išsilaikiusi nuo ankstesnių metų, kai užėmė pirmą vietą.
„Telios“ vadovė 2024-aisiais taip pat smarkiai padidino komunikacijos kiekį, o jos pozicija penketuke susijusi su organizacijos iniciatyvomis ir skaitmeninės transformacijos lyderystės pabrėžimu.
„Telekomunikacijų bendrovė sėkmingai akcentavo skaitmenizacijos ir inovacijų svarbą tiek verslo, tiek visuomenės kontekste. Taip pat G. Kaminskaitė-Salters buvo pagrindinis balsas suvaldytoje „Telios“ atleidimų istorijoje“, – pažymi V. Kairienė.
Platesnio žvilgsnio
Pasak V. Kairienės, atlikta analizė rodo, kad 2024 m. vadovai žiniasklaidoje daugiausia pasirodė kaip ekspertai, kurie dalinosi įžvalgomis apie rinkos tendencijas, inovacijas ir sektoriaus vystymosi perspektyvas. Mažiau dėmesio teko su darbuotojų motyvacija, karjeros galimybėmis ar darbo aplinkos stiprinimu susijusiai darbdavio komunikacijai, kurios veidu vadovai buvo pasirenkami gana retai.
„2024-aisiais vadovų komunikacija išryškėjo kaip daugiasluoksnis ir įvairiapusis procesas, peržengiantis įmonių vidinius klausimus ir apimantis aktualiausias visuomenės temas. Tai buvo metai, kai ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai privertė vadovus ne tik reaguoti, bet ir aktyviai formuoti diskursą apie gynybą, socialinę atsakomybę, klimato kaitą, rinkos tendencijas bei visuomenės edukaciją“, – vardina V. Kairienė.
Vadovai buvo ne tik savo įmonių pagrindiniai atstovai, bet ir plačiai cituojami nuomonės formuotojai, priduria pašnekovė.
„Tai atspindi modernios lyderystės poreikį, kur komunikacija yra strateginė priemonė stiprinti tiek organizacijos, tiek visuomenės pasitikėjimui, o vadovai, gebantys subalansuoti vidinius ir išorinius interesus, tampa ne tik savo sektorių, bet ir visuomenės lyderiais“, – akcentuoja V. Kairienė.
Nevengti nepatogių temų
Ervinas Spūdys, agentūros „INK agency“ direktorius, akcentuoja, kad vadovo komunikacija yra organizacijos vertybių ir kultūros atspindys, o lyderio žodžiai turi suderėti su tuo, kas vyksta organizacijoje.
„Kai vadovo komunikacija yra autentiška ir sutampa su organizacijos kultūra, ji stiprina pasitikėjimą ir bendrove, ir pačiu lyderiu. Kartu vadovams nereikia kalbėti apie viską. Tinkamai pasirinktos temos ir kryptys sustiprina vadovo balsą, o pasisakymų nebuvimas tam tikrose situacijose taip pat gali būti apgalvota strategija. Tačiau svarbu, kad tyla būtų suvokiama kaip sąmoningas sprendimas, o ne vengimas ar nepasitikėjimas savimi“, – kalba E. Spūdys.
Pasak jo, emocinis intelektas – dar viena neatsiejama sėkmingos vadovo komunikacijos dalis.
„Šiuolaikiniai lyderiai turi ne tik kalbėti apie faktus, bet ir atliepti auditorijos emocijas, parodyti empatiją, nevengti nepatogių temų. Gebėjimas išreikšti supratimą ir solidarumą su žmonių rūpesčiais dažnai tampa kertiniu faktoriumi, stiprinančiu pasitikėjimą vadovu“, – akcentuoja E. Spūdys.
Galiausiai, priduria jis, vadovo komunikacija gali turėti ne tik vietinį, bet ir globalų kontekstą.
„Lyderiai, kurie iškelia savo organizacijos ar sektoriaus klausimus platesnėje – nacionalinėje ar tarptautinėje – erdvėje, tampa stipresniais balsais. Jie ne tik stiprina savo įmonės poziciją, bet ir prisideda prie viso sektoriaus įtakos. Tai matėme su 4% gynybai iniciatyva bei „Teltonikos“ iškeltu biurokratijos klampumo klausimu, kai vienas pareiškimas paskatino veiksmus tiek verslo, tiek valstybės lygmeniu“, – pažymi E. Spūdys.
