Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai

Tik 28% užsieniečių žino apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis, rodo Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas, atliktas mūsų šalyje ir 14 tikslinių užsienio rinkų.
Kokybinis ir kiekybinis tyrimai buvo atlikti 2019 m. sausiospalio mėnesiais 7 šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Norvegijoje ir Prancūzijoje. Dar 7 šalyse Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, JAV, Kinijoje bei Japonijoje atliktas kokybinis tyrimas (giluminiai interviu) su ekspertais.
Pagrindiniai Lietuvos žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai: šalies kultūra ir paveldas, turizmas ir žmonės. Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams.
75% apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, 73% pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų, rodo atliktas tyrimas.
Tai pirmas toks kompleksinis ir išsamus Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas, kuris bus vienas esminių atspirties taškų formuojant Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją. Siekdami kryptingai pristatyti savo šalį, turime žinoti savo privalumus ir silpnybes. Tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik viešojo sektoriaus, dirbančio šalies pristatymo srityje, bet ir verslo atstovams, renkantis prisistatymo kryptis ir rinkodaros priemones užsienio šalyse, kalbėdamas apie atlikto tyrimo svarbą, pažymi Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad užsienio šalių gyventojai Lietuvą priskiria Baltijos šalims ir Rytų Europai, o patys lietuviai norėtų būti matomi Baltijos regiono ir Europos dalimi.
Tyrimo metu pastebėti šie dominuojantys lietuvių tapatybės bruožai: tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. Šiandien lietuviams svarbiausia asmeniškai gyvenimo kokybė (35%), materialinė gerovė ir finansinis saugumas (33%).
Kai lyginame save su kaimyninėms šalimis (Latvija, Estija, Lenkija), vertiname save prasčiau, stokojame lyderystės ir pasitikėjimo savo jėgomis.
Skirtingi vertinimai
Kaip rodo tyrimas, emociškai patraukliausi esame lenkams. Be abejonės, tą lemia šalių kaimynystė: didžiausia dalis šios šalies gyventojų jau yra ir apsilankę Lietuvoje, ir geriau susipažinę su mumis. Jiems esame įdomūs ir kaip turistinė kryptis panašu, labiausiai dėl turizmo sostinėje ir kituose miestuose.
Vokiečiai taip pat linkę mus palankiai vertinti daugeliu požiūrių. Jie gerai vertina ne tik Lietuvos turizmo ar kultūros aspektus, bet ir funkcinius dalykus, kaip valdymą, investicijas ir eksportą.
Tuo tarpu Prancūzija ir Jungtinė Karalystė šalys, kurios apie Lietuvą ir lietuvius žino mažiausiai. Bendrai į mus šiose šalyse žiūrima palankiai, čia nėra ir labiau nei kitose šalyse vyraujančių stereotipų.
Šalys, kuriose atliktas tyrimas, buvo atrinktos bendradarbiaujant su mūsų šalies institucijomis ir asocijuotomis verslo struktūromis. Siekta, kad pasirinktos tikslinės rinkos užsienyje atitiktų daugumos institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų interesus.
Tyrimo metu buvo apklausta 8.000 respondentų, atlikta 50 giluminių interviu, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų verslo, turizmo, meno, kultūros, mokslo ir kitų sričių atstovų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.
Tyrimus atliko UAB KOG institutas, VšĮ Socialinių inovacijų institutas, UAB Norstat LT Vyriausybės kanceliarijos užsakymu.
FOTOGALERIJA Kelios tyrimo skaidrės. (4 nuotr.)
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Rinkodara
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti