Kilni „Maximos“ akcija paskendo kritikos liūne

Internautai stebisi ne iki galo apgalvotu sprendimu: inicijavusi kilnią akciją – remti vaikus, tuo pat metu prekybininkė skatina plastiko naudojimą ir aplinkos taršą.

Besipiktinantieji pabrėžia, kad šiandien visi kaip įmanydami stengiasi atsisakyti maišelių, riboti plastiko naudojimą, o čia prekybininkė eina priešinga kryptimi. Viena ranka tarsi bando imtis gero darbo, tačiau pasirinktos priemonės situaciją apverčia aukštyn kojomis.

Dar didesnė pasipiktinusiųjų banga kilo tarp „Zero Waste“ judėjimo propaguotojų.

Tačiau besipilant kritikai „Maximos“ socialinio tinklo „Facebook“ profilyje, prekybininkė nė nesivargino pakomentuoti savo pozicijos ar bent pabandyti paaiškinti situaciją.

Grindžia savaip

Ernesta Dapkienė, „Maxima LT“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė, pabrėžia, kad atkreipdami dėmesį į sulauktas reakcijas, tęsdami akciją, neabejotinai skirs žymiai daugiau dėmesio medžiagos, iš kurios bus gaminami maišeliai, pasirinkimui.

„Sutinkame, jog mūsų reakcija socialiniuose tinkluose buvo kiek pavėluota. Dėl to apgailestaujame ir visų mūsų klientų bei sekėjų socialiniuose tinkluose labai atsiprašome“, – VŽ atsiųstame atsakyme pažymi p. Dapkienė.

Ji priduria, kad su paramos organizacija „SOS vaikų kaimai“ bendradarbiauja jau 5-tus metus iš eilės.

„Organizaciją remiame finansiškai, prekėmis, taip pat organizuojame jungtines akcijas. Viena jų – kartu su menininke Nomeda Marčėnaite sukurti maišeliai, kuriuos įsigiję mūsų klientai gali finansiškai paremti „SOS vaikų kaimuose“ globojamus vaikus. Įsigijęs vieną maišelį šiai paramos organizacijai klientas paaukoja 20 Eur centų. Šiemet akcijos metu surinktos lėšos bus skirtos globojamų vaikų ugdymui, užklasinei veiklai, terapiniams užsiėmimams apmokėti“, – kalba p. Dapkienė.

Minėtą akciją „Maxima“ organizuoja antrus metus iš eilės. Praėjusiais metais šešias savaites trukusios akcijos metu „Maximos“ klientai „SOS vaikų kaimų“ globotiniams iš viso paaukojo daugiau nei 28.000 Eur. Už šias lėšas reikiama pagalba buvo suteikta keturiolikai „SOS vaikų kaimų“ vaikų, kurie iki šiol kartą arba du per savaitę lankosi pas jiems padedančius specialistus, dalyvauja specialiuose užsiėmimuose.

„Kurdami akcijos maišelius, be abejonės, atsižvelgėme į besikeičiantį plastiko naudojimo reguliavimą bei augantį klientų aplinkosauginį sąmoningumą. Akcijos maišeliai atitinka ES direktyvas bei aplinkosauginius standartus: yra tinkami perdirbimui, antriniam panaudojimui bei savo sudėtyje neturi sunkiųjų metalų“, – savo tiesą argumentuoja p. Dapkienė.

Ieško kelių mažinti

Tuo tarpu kiti prekybininkai eina priešingu keliu.

VŽ primena, kad Europos Parlamentas praėjusių metų pabaigoje pritarė pasiūlymams dėl plastikinių gaminių draudimo bei ribojimo. Parlamentarai balsavo už tai, kad nuo 2021 m. ES būtų uždrausti vienkartiniai plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai bei balionų lazdelės.

Netrukus po šio sprendimo Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ ir švedų „ICA Gruppen“ priklausantis „Rimi“ paskelbė, kad vadovausis plastiko strategijomis, kuriose numatyta išimti iš prekybos vienkartinius plastiko gaminius, dar likus metams iki tokius pakeitimus įtvirtinsiančio reguliavimo.

Nuo 2020 m. „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvėse visiškai nebeliks vienkartinių plastiko gaminių, tokių kaip gėrimų šiaudeliai, puodeliai, taurės, lėkštės, įrankiai ir vatos pagaliukai su plastikiniu koteliu. „Lidl“ strategijoje numatyta iki 2025 m. sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį 20%. Vietoj plastikinių produktų prekybininkas pasiūlys gaminių iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų. Juos įmonė šiuo metu kuria kartu su savo tiekėjais.

„Mūsų plastiko strategija turi aiškų principą: atsisakyti – sumažinti – pritaikyti. Nusprendę nebeprekiauti vienkartiniais gaminiais, prisidedame prie plastiko balanso palaikymo“, – VŽ tuomet teigė Karolis Lebednikas, „Lidl Lietuvos“ Kokybės užtikrinimo departamento vadovas.

„Lidl Lietuva“ jau įgyvendino kelias iniciatyvas, siekdama sumažinti plastiko suvartojimą. Pavyzdžiui, „Lidl“ parduotuvių karštų kepinių skyriuje atsisakyta plastikinių maišelių – vietoj jų siūlomi perdirbami popieriniai. Buvo sumažintas ir plastiko, naudojamo „Saguaro“ mineralinio vandens buteliams gaminti, svoris.

Švedijos „ICA Gruppen“ plastiko strategijoje numatyta išimti iš prekybos vienkartinius plastiko gaminius visose grupei priklausančiose įmonėse, įskaitant ir mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“. Grupė prekiaus vienkartiniais puodeliais, lėkštėmis, stalo įrankiais, šiaudeliais ir medvilniniais ausų krapštukais, kurie bus pagaminti iš popieriaus ar kitokios biologinės medžiagos.

Plačios apimties ICA plastiko strategijoje rašoma, kad iki 2022 m. visi ICA privačios etiketės produktai bus supakuoti į perdirbti tinkamas ar daugkartinio naudojimo pakuotes, o iki 2030 m. visos privačios etiketės pakuotės bus pagamintos iš perdirbtų ar atsinaujinančių medžiagų.