ES parama laikotarpio pabaigoje spurtavo: paskutinės priemonės – rekordiškai populiarios
Pagal priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ LVPA įvertino 895 paraiškas, iš jų teigiamai buvo įvertinta 621. Šiuo metu paraiškos perduotos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai spręsti dėl jų finansavimo, artimiausiu metu bus priimti sprendimai.
Pagal gautas paraiškas prašyta 49,3 mln. Eur suma net septynis kartus viršijo priemonės biudžetą (7 mln. Eur), o teigiamai įvertintoms paraiškoms reikėtų 32,94 mln. Eur. Turimų lėšų pakaks patenkinti 127 paraiškas pagal priemonę, kuri skirta originaliems produktų sprendimams – netechnologinėms inovacijoms sukurti ir diegti.
„Tai nėra vien pliki skaičiai, juose atsispindi svarbios tendencijos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad iš teigiamai įvertintų paraiškų gaminių ir paslaugų dizaino projektai pasiskirsto tolygiai, t. y. po 50 proc. Tai reiškia, kad įmonės vis labiau suvokia paslaugų dizaino svarbą ir prasmę. Priemonės patrauklumas, labiausiai pasireiškęs per rinkodaros veiklas, tapo postūmiu į mūsų agentūrą kreiptis naujoms, iki šiol paramos nesikreipusioms įmonėms – daugiau nei 70 proc. viso kūrybinių čekių priemonės pareiškėjų sąrašo sudaro nauji LVPA klientai“, – pažymi G. Indriulienė.
Priemonė pasiekė tikslą
LVPA ekspertės teigimu, priemonė pasiekė savo tikslą – padėti atsigauti nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams. Projektai buvo vertinami ir reitinguojami pagal pajamų kritimo kriterijų. „Didžiausias galimybes pasinaudoti priemone turi labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios įmonės, kurių pajamų kritimas analizuojamu laikotarpiu buvo didžiausias“, – sako LVPA skyriaus vedėja.
Pasak G. Indriulienės, akivaizdu, kad verslas teikia prioritetą rinkodarai, tikslingai tam skiria nemažai investicijų ir pastangų – iš visų pagal priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ teigiamai įvertintų paraiškų rinkodaros inovacijų veiklos nebuvo numatytos tik 45 projektuose. Dar labiau įsigilinus į projektų tematiką paaiškėja, kad įmonės didelę pridėtinę vertę įžvelgia rinkodaros sprendimuose, diegiamuose socialiniuose tinkluose, siekiama stiprinti pozicijas ir kituose internetiniuose sklaidos kanaluose.
Paraiškų vertinimas pagal antrąją LVPA administruojamų paramos priemonių – „E. komercijos modelis COVID-19“ – šiuo metu dar tebevyksta. Pagal šią priemonę smulkaus ir vidutinio verslo įmonės gali gauti iki 50 tūkst. Eur elektroninės komercijos modeliams diegti. Kvietimo biudžetas – iki 40 mln. Eur.
Klaidos – ir dėl patirties stokos, ir dėl skubėjimo
ES finansavimo laikotarpio pabaigos intensyvumą didele dalimi lėmė visas spektras ES paramos priemonių, skirtų įmonėms po pandemijos atsigauti. Pasak G. Indriulienės, ši patirtis tapo unikali ne tik tuo, kad per trumpą laiką teko įvertinti didžiulius kiekius paraiškų, bet ir atsiskleidusiomis tendencijomis bei įžvalgomis, kurios, tikimasi, pravers kuriant jau kito finansavimo laikotarpio paramos modelius.
LVPA pradžiugino naujų klientų, susidomėjusių ES finansavimu, gausa, kita vertus, dėl to kilo ir nemažai iššūkių. „Kadangi paraiškas teikė patirties neturinčios įmonės, pasitaikė įvairių trikdžių – tokių kaip žema paraiškų kokybė, klaidos, dalyje projektų buvo neišgryninta projekto idėja ir projekto įgyvendinimo metu numatytos vykdyti veiklos, nepagrįstos ir nedetalizuotos numatytos išlaidos. Dėl tokių neatitikimų pareiškėjai ne kartą turėjo tikslinti paraiškas, kai kurios paraiškos buvo atmestos“, – pasakoja G. Indriulienė.
Pasak jos, tam tikrais atvejais savo galimybes pervertino ir konsultantai – skaičiuojama, kad vienas konsultantas per abi priemones parengė po 40-50 paraiškų, tam tikrais atvejais ir daugiau. „Tai didžiulis ir kartais gal net neįmanomas krūvis“, – pažymi LVPA specialistė.
Vertinimo laikotarpis buvo išskirtinis ir LVPA darbuotojams. Iki šiol dabartiniu ES finansavimo laikotarpiu agentūra savo žinioje turėjo daugiau nei 3000 įgyvendinamų ir baigtų įgyvendinti projektų. O vien per pastarąsias dvi priemones – apie 2500 paraiškų.
„Vienas vertintojas vienu metu vertino apie 30 paraiškų. Darėme viską, ką galėjome, paraiškas spėjome įvertinti laiku. Tačiau tikėtina, kad dalis pareiškėjų galėjo būti kiek nusivylę, jei jiems pristigo individualaus dėmesio. Daugeliui norėjosi pabendrauti, aptarti kilusius klausimus asmeniškai. Esame geranoriški, bet, norėdami dirbti greitai, pabendrauti su visais norinčiais individualiai gal ir nespėjome“, – neslepia G. Indriulienė.
Bendradarbiaujant su VMI – sklandesnis procesas
Kas palengvino intensyvų paraiškų vertinimo laikotarpį? LVPA Verslo tvarumo projektų skyriaus vedėja ypač pabrėžia sėkmingo bendradarbiavimo su VMI reikšmę.
„Šios bendradarbiavimo patirties įgijome dar tuomet, kai įgyvendinome kvietimus pagal subsidijų priemones, skirtas nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams ir individualią veiklą vykdantiems asmenims. Algoritmais, sukurtais kartu su VMI, pasinaudojome ir administruodami kūrybinių čekių priemonę, gavome iš VMI daug vertinimui reikalingų duomenų. Optimizavome ir kitus procesus, tai irgi leido sutaupyti laiko“, – pasakoja specialistė.
Kita vertus, LVPA vis dar pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis, kurių turimi duomenys reikalingi paraiškų vertinimui.
Pamokos ateičiai
G. Indriulienė pabrėžia, kad ateityje reikėtų įgyvendinti dar daug pokyčių, susijusių su paramos teikimo procesų optimizavimu. Jos nuomone, kai kuriems pareiškėjams iki šiol sudėtinga perprasti paraiškų teikimo procesus ir sistemas, egzistuojanti Duomenų mainų svetainė, per kurią teikiamos paraiškos, nors į finansinio laikotarpio pabaigą ir patobulėjusi, tačiau iki galo „draugiška“ pareiškėjams nėra: „Kyla sisteminių kliūčių, dėl kurių tam tikrais atvejais nepavyksta tinkamai pateikti paraiškų. Jei sistema būtų inovatyvesnė, nesusipratimų būtų kur kas mažiau.“
Ekspertė mano, kad kreiptis ES finansavimo verslus paskatintų ir paprastesni, trumpesni priemonių aprašai. Šiuo metu jie – ilgi ir sudėtingo turinio, todėl verslas masiškai naudojasi konsultantų paslaugomis, o savo jėgomis kreiptis ES paramos neišdrįsta.
LVPA l. e. p. direktorius Saulius Merkys mano, kad abi priemonės – „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ ir „E.komercijos modelis COVID-19“ – atskleidė svarbių dalykų ir suteikė pamokų ateičiai.
„Įsitikinome, kaip svarbu laiku pateikti tinkamai suformuluotus kvietimus – kūrybinių čekių priemonė pataikė tiksliai į dešimtuką, atliepė šiuo metu svarbiausius verslo poreikius. Tikimės, kad teigiamai įvertintų paraiškų finansavimui atsiras ir papildomų lėšų, kadangi poreikis liko nepatenkintas. Džiugina tai, kad mūsų klientai tampa patikimais agentūros partneriais, juk tik dirbdami kartu galime išgryninti geriausius projektus ir užtikrinti jų kokybę. Tuo tarpu LVPA per visą tiek ES finansavimo, tiek pandemijos laikotarpį demonstravo geranoriškumą, lankstumą – tikiuosi, verslas tą įvertino. Bet ateityje dar daug reikia nuveikti, kuriant efektyvesnius ES paramos modelius, draugiškesnes vartotojams sistemas, toliau skaitmenizuojant procesus – tikiuosi, kad naująjį ES finansavimo laikotarpį pasitiksime kur kas inovatyvesni“, – pažymi S. Merkys.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
