Ką CEO gali pažadėti 2022 metais?

Reklama publikuota: 2021-09-23
Giedrius Keraitis, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris.
svg svg
Giedrius Keraitis, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris.

Pandeminis laikotarpis analitikus skatina ieškoti paralelių su praeitimi, ir nėra staigmena, kad prisimenama pastaroji 2008–2009 m. krizė. Sutariama, kad šios dvi krizės – didžiausios per keliolika metų. Bet jos trikdančiai skirtingos, vertinant ekonominiais ir verslo parametrais. Giedrius Keraitis, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris,  Strategijos praktikos grupės vadovas, komentuoja, kas paskatino greitą atsigavimą po pirminės reakcijos į pandemiją ir pataria, kaip verslui elgtis nenuspėjamoje aplinkoje.

Taigi, ar turite atsakymą į beveik dvejus metus keliamą klausimą: kokia pandemijos įtaka verslui? Ar tai – ir finansų krizė? Ar šią krizę galima lyginti su  ankstesne?

Žvelgiant į makroekonominius rodiklius atrodytų, kad pandemijos apskritai nebuvo. Ekonomikos „traukinys“ pandemijos laikotarpiu tik greitėjo, o dabar įgauna pavojingą pagreitį. Tiesa, pandemijos pradžioje šis traukinys buvo stabtelėjęs, bet tik trumpam. Palyginimui  –turėjo praeiti 7 metai, kad po 2008–2009 m. krizės S&P 500 listinguojamos kompanijos padengtų patirtus nuostolius. Per šią pandemiją tas įvyko per 150 dienų. Tai buvo lyg stotelė kurui užsipilti. Nemokamo kuro.

Kodėl nemokamas kuras – kur toks egzistuoja? Kaip būtų galima paaiškinti tokį spartų ekonomikos atsigavimą apskritai?

Dar iki pandemijos stotelės ekonomikos traukinys turėjo pilnus kuro bakus – investiciniai fondai turėjo perteklių nepanaudoto kapitalo, pinigai buvo pigūs dėl rekordiškai žemų palūkanų, vyravo aukštos akcijų kainos. Prasidėjus pandemijai, išsivysčiusių šalių vyriausybės ekonomikos skatinimui dar papildomai skyrė nuo 5% (Prancūzijoje) iki  12% (JAV) metinio BVP. Tai ir yra nemokamas kuras, dar labiau paspartinęs traukinį.

Ekspertai prognozuoja, kad 2021 m. investicinių kapitalo fondų sandorių vertė sieks apie 1 trilijoną USD. Ankstesnis rekordas 2006 m. (prieš pasaulinę finansų krizę) siekė 804 mlrd. USD. Prognozuojama,  kad verslas 2021 m. uždirbs 47% daugiau pelno nei 2020 m. 

Mūsų šalis – ne išimtis. Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo 8,6% didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (panašus ekonomikos augimas buvo prieš pasaulinę finansų krizę). Ar dėl didelio greičio ekonomikos  traukinys nulėks nuo bėgių? Nebūtinai. Gali būti, kad verslui pavyks sąlyginai saugiai pralėkti didelio greičio ruožą. Centriniai bankai spustels stabdžius didindami palūkanų normas ir pristabdydami ekonomikos traukinį.

Pristabdyti traukinį – ne taip paprasta, jei jis įsibėgėjęs. Ar galima tikėtis kokių nors staigių pokyčių, sprendimų ir, jei taip – kokios jų pasekmės?

Pigūs pinigai skatina investicijas, įsigijimus, dėl ko auga akcijų kainos ir investicijų atsipirkimo laikas*. Investuotojai, priversti spartinti investicijų atsipirkimą, tam turi dvi galimybes: didinti brangiai įsigyto verslo pelningumą arba auginti pajamas. Pelningumo didinimas dažniausiai turi ribotas galimybes, todėl pagrindinis dėmesys ir pastangos nukreipiamos į pajamas. Tai beveik visada reiškia kovą dėl rinkos dalies.

Šioje kovoje susiduria du nelygiaverčiai konkurentai, žaidžiantys pagal skirtingas žaidimo taisykles. Tai – investuotojai ir verslininkai. Verslininkų tikslas – uždirbti pelną iš veiklos. Investuotojų – iš akcijų kainų augimo, verslo pardavimo po tam tikro skaičiaus metų. Investuotojas gali keletą metų dirbti nuostolingai, kol jo verslas ir akcijų vertė auga. Verslininkas, norėdamas išlikti rinkoje, turi (ir nori) uždirbti pelną kasmet. Pigūs pinigai lemia traukinio pagreitį  – naujų, agresyvių konkurentų atsiradimą rinkoje, kurie konkuruos ne tik intelektu, tačiau ir kapitalu, darys spaudimą parduoti verslą arba prarasti rinką.

Traukinio stabdymas reikštų palūkanų normos didinimą. Tai gali sukurti dar didesnį diskomfortą verslui: išaugęs esamų investicijų atsipirkimo laikas, sąnaudų mažinimas, darbuotojų atleidimai, bankrotai, panika, NT rinkos stagnavimas ir kainų kritimas... Suprantama, kad centriniai bankai nenori tokio scenarijaus, tačiau jie gali būti priversti didinti palūkanas, norėdami suvaldyti infliaciją.

Niekas nežino kokio ilgio bus greičio ruožas, kada bus įjungti stabdžiai ir koks bus stabdymo kelias. Verslas šiandien gali tik kurti ateities scenarijus.

Jau supratome, ekonominė aplinka – nenuspėjama. Kaip verslui, verslo vadovui prisitaikyti prie tokių aplinkybių?

Svarbiausias vadovo uždavinys – palaikyti aukštą energijos, mobilizacijos lygį, greitį organizacijoje. Psichologiškai tai nėra lengva. Pandemijos metu žmonės daug dirbo, patyrė stresą ir daug kas tikėjosi, kad, negandoms pasibaigus, viskas sugrįš į seną ir įprastą rutiną. Bet gali būti, kad pandemija buvo tik repeticija. Vadovas turi atvirai pasakyti savo komandai – kur esame? Ko tikimasi iš komandos? Koks tikslas turėtų įkvėpti komandą?

Kur esame? Verslo aplinkoje, kurią apibūdina neapibrėžtumai ir galimybės. Veiklos etape, kuriame išryškės sektoriaus lyderiai, bus daug kylančių žvaigždžių ir skęstančių laivų. Čia išauga klaidų kaina ir skaudžiai baudžiama už neveiksnumą, rinkos žaidėjai turi didelius rizikos apetitus, o tradiciniai vadybos instrumentai nebeveikia taip kaip anksčiau.

Ko tikimasi iš komandos? Turėti ambiciją būti kylančia žvaigžde. Šią ambiciją įmanoma įgyvendinti tik pakeitus požiūrį, atsiradus suvokimui, kad neapibrėžtumas nėra priešas, su kuriuo reikia kovoti – tai galimybė tapti žvaigžde. Šis požiūris keičia nusistovėjusius darbo įpročius, išstumia iš komforto zonos. Tikėtina, kad 2022-aisiais reikės įveikti ne įprastą bėgimo rungtį, o bėgimą su kliūtimis, ir nežinia, kur tos kliūtys. Todėl 2022 m. biudžetą, darbuotojų asmeninius tikslus gali tekti peržiūrėti ne kartą per metus, o kas ketvirtį. Strategines sesijas rengti pagal poreikį, pasikeitus situacijai, atskirų strateginių projektų ir rodiklių peržiūras daryti dažniau nei įprasta. Gali keistis strateginių projektų portfelio sudėtis, o nauji projektai inicijuojami greitai, neturint visos informacijos, remiantis intuicija, nes prielaidos ir ateities prognozės nėra ir negali būti tikslios. Tai nebūtinai reiškia daugiau darbo. Tai reiškia, kad turėsime išmokti dirbti dar greičiau ir efektyviau – tai yra, išmintingiau.

Dėl ko komanda turėtų stengtis? Link žvaigždžių pakylėja atsidavę talentai. Talentai nenori būti plytų klojėjais, jie nori būti katedrų statytojais. Jiems reikalinga įkvepianti kompanijos vizija ir atsakomybių delegavimas – vaidmenys, kuriuose jie galėtų prasmingai realizuoti savo energiją ir kompetencijas be biurokratinių kliūčių.

Ambicinga vizija, resursai ir įgalinimas — ko gero, vieninteliai dalykai, kuriuos CEO gali pažadėti savo komandai 2022 m.

* 2020 m. pabaigoje verslų įsigijimo kainos / EBITDA daugiklis Europoje siekė 12,6. Tai reiškia, kad verslai yra perkami už 12,6 metų pelną.

Šaltinis:  S&P LCD.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ką CEO gali pažadėti 2022 metais? Verslo tribūna

Pandeminis laikotarpis analitikus skatina ieškoti paralelių su praeitimi, ir nėra staigmena, kad prisimenama...

Rethink! Business
2021.09.23
Sėkmei reikia ir ambicijos: „Pigu.lt“ patarimai startuojantiems internete Verslo tribūna

Pandemija išryškino e. prekybos poreikį ir šis kanalas šiandien kaip niekad svarbus, tačiau jame galioja...

Rethink! Business
2021.09.23
Nesėkmingi projektai reiškia nuostolius: kaip vadovai gali sumažinti rizikas? Verslo tribūna

Nesėkmingas projektas organizacijai reiškia nuostolius – kartais šimtus, kartais tūkstančius, o kai kuriais...

Rethink! Business
2021.09.08
Verslo aplinka: audra aprimo, bet kursą gali tekti keisti Verslo tribūna

Nuo pandemijos pradžios praėjo pusantrų metų, ir jau galima pasakyti, kad Lietuvoje dauguma bendrovių su jos...

Rethink! Business
2021.09.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku