Kaip A. Wintour pavyko pasiekti pasaulio mados viršūnę

Anna Wintour, „Vogue“ leidybos ir vyriausioji „Condé Nast“ turinio vadovė. Javiero Rojaso („Zumapress“ / Scanpix“) nuotr.

Anna Wintour pageidauja susitikti per pietus restorane „The Ritz London“, bet paprašiusi restorano rezervuoti staliuką „Financial Times“ (FT) interviu, gaunu neigiamą atsakymą. Vėliau man paskambina vienas iš dviejų A. Wintour asmeninių padėjėjų, o restorano darbuotojas atsiprašo el. paštu: „Nežinojau, kad su jumis bus Anna Wintour.“

Gauti staliukus, kurių šiaip niekas negauna, tikriausiai yra vienas iš daugelio pranašumų būnant ilgamete „Vogue“ vyriausiąja redaktore, įkvėpusia sukurti 2006 m. filmą „Ir velnias dėvi „Prada“ su valdinga, kailiais apsikarsčiusia Meryl Streep.

A. Wintour vadinamajai mados biblijai vadovauja 35 metus, jos žinomumas ir įtaka tik auga, nors „Vogue“ prekių ženklo ir apskritai žurnalų galia sumenko. 2020 m., praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai pasklido gandai, kad A. Wintour netrukus pasitrauks iš pareigų dėl kaltinimų rasine diskriminacija (už savo „klaidas“ ji atsiprašė), vyriausioji redaktorė buvo paaukštinta ir tapo pasauline „Vogue“ leidybos vadove bei pasauline vyriausiąja „Condé Nast“ turinio vadove – šios pareigos suteikė jai galimybę vadovauti visiems „Condé Nast“ žurnalams 32-ose rinkose (išskyrus „The New Yorker“).